Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje- viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ir E. P. – Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymą dalyvauti konkurse pateikė keli pretendentai, į konkursą atvyko 2 dalyviai- ji ir byloje trečiasis asmuo- E. P. – Ž., kuri 2017-11-21 įvykusio konkurso metu ir buvo pripažinta laimėjusi konkursą.

Mano, kad vykdant konkursą, buvo pažeista konkurso organizavimo tvarka bei skaidrumo ir lygiateisiškumo, vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principai.

Nuo pat konkurso pradžios jautėsi kai kurių komisijos narių šališkumas ir asmeninis nusistatymas prieš ją. 2017-11-21 konkurso metu garso įraše po jos pokalbio vertinimo komisijos narės nurodė „kaip iš rašto“, „čia pamoka ateičiai“, kitai komisijos narei pasitikslinus, komisijos narė perklausia, ar daromas garso įrašas, tuomet atsakoma, jog nieko nenorėjusi pasakyti. Tai akivaizdžiai rodo išankstinį konkurso vertinimo komisijos narių nusistatymą ir požiūrį.

Tiek jai, tiek kitai pretendentei buvo užduoti iš dalies skirtingi klausimai, o laimėtoja į kai kuriuos klausimus apskritai neatsakė (klausimas apie taikomuosius tyrimus, kam jie skirti, kokie etapai), nors kvalifikacinėse sąlygose tai buvo nurodoma kaip specialieji kvalifikaciniai reikalavimai. Tokiu būdu, konkurso laimėtoja šių kvalifikacinių reikalavimų neatitiko, nepaisant to, buvo paskelbta laimėtoja. Į klausimą apie institucijas, užtikrinančias etninės kultūros globą, bei į kitus klausimus buvo atsakyta akivaizdžiai neišsamiai ir neteisingai.

Jos atsakymai į klausimus buvo ženkliai išsamesni, ilgesnė kalbėjimo trukmė, užduota papildomų klausimų, į kuriuos taip pat buvo atsakyta. Laimėjusi pretendentė išėjo labai greitai. Ji pristatinėjo programą ir atsakinėjo į klausimus dvigubai ilgiau. Tokiu būdu, buvo sudarytos skirtingos sąlygos dalyviams ir konstatuotas nevienodas požiūris į dalyvius.

Mano, kad konkurso laimėtoja nebuvo labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis asmuo, po rezultatų paskelbimo ji pati liko nustebusi tokia konkurso baigtimi.

Konkurso vertinimo komisijos nesąžiningumą rodo aplinkybė, jog buvo pranešta, kad konkurso rezultatai bus skelbiami po 10 minučių, o rezultatai faktiškai buvo paskelbti po valandos.

Pagal 2017-06-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintą Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių, ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (toliau- Aprašas), turi būti vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigybes vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir pan.) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos vadovų pateiktą veiklos programą. Tačiau šie gebėjimai nebuvo vertinti, dėl to buvo pažeista konkurso organizavimo tvarka.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad komisijos darbe nebuvo jokio aiškaus vertinimo mato, o laimėtoja neatitiko net konkurso sąlygose nurodytų specialių kvalifikacinių reikalavimų, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecijos teisė ir jam būdingas subjektyvus konkurso dalyvio žinių vertinimo faktorius. Vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja vertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų. Ieškovės pateikti samprotavimai, kad jos atsakymai buvo geresni, ženkliai ilgesnė kalbėjimo trukmė ir tokiu būdu buvo sudarytos skirtingos sąlygos dalyviams ir konstatuotas nevienodas požiūris į dalyvius, yra tik jos pačios subjektyvi nuomonė ir vertinimas, nesudarantys pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, ir dėl to konkurso rezultatai turi būti panaikinti.

Konkursas buvo organizuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 1.4 papunkčiu patvirtintų konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, kuris nustato aiškią ir nedviprasmišką pretendentų vertinimo tvarką bei jų vertinimo kriterijus.

Atkreipė dėmesį, kad konkurso metu tikrinamos pretendentų į direktoriaus pareigas profesinės, praktinio darbo žinios, įgūdžiai, asmeninės ir dalykinės savybės. Konkursas susideda iš vadovo veiklos programos vertinimo ir pokalbio. Tiek pokalbis, tiek ir pretendento pristatoma veiklos programa yra vertinama kiekvieno komisijos nario nuo 1 iki 10 balų. Pokalbio metu pretendentas privalo atsakyti į komisijos narių pateiktus klausimus apie įstaigos paskirtį, tikslus, uždavinius, veiklos organizavimo ypatumus. Tikrinama, kaip pretendentas susipažinęs su teisės aktų, nurodytų konkurso programoje, turiniu, jo vadybos įgūdžiai, bendradarbiavimas su aukštesnėmis organizacijomis, užsienio kalbos mokėjimas, kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, asmeninės dalykinės savybės ir kt. Kiekvienas komisijos narys kiekvienam pretendentui užduoda tuos pačius klausimus. Pretendentams dar iki konkurso buvo žinoma, kokius teisės aktus jie privalo išmanyti, kokio pobūdžio klausimai pokalbio metu gali būti užduodami ir kokie jų gebėjimai bei asmeninės savybės bus tikrinamos. Visiems pretendentams buvo užduodami tie patys klausimai, tokiu būdu komisijos nariams išlaikant ir užtikrinant vienodą požiūrį į visus konkurso dalyvius.

Akcentavo, kad visi komisijos nariai buvo kompetentingi, savo srities profesionalai, dėl šios priežasties, sudarius komisiją iš įvairių sričių specialistų ir vietos savivaldos atstovų buvo užtikrintas konkurso skaidrumas ir nešališkumas, taip pat sudarytos sąlygos išrinkti tinkamiausią ir profesionaliausią specialistą.

Ieškovės argumentai, kad jos atsakymai į klausimus buvo išsamesni, laikytini subjektyviu ieškovės vertinimu grindžiamomis prielaidomis, nesudarančiomis pakankamo pagrindo pripažinti, kad komisijos nariai vertindami pretendentės atsakymus piktnaudžiavo jiems suteikta vertinimo diskrecijos teise. Komisijos šališkumą ieškovė grindžia prielaidomis ir samprotavimais.

Kaip matyti iš konkurso protokolo, pretendentės buvo lygiavertės konkurentės, laimėjusio asmens pokalbis buvo įvertintas 15,83 balais, kas yra tik 0,33 balo didesnis įvertinimas nei ieškovės įvertinimo- 15,50 balai. Komisijos nariai vertindami trečiojo asmens pokalbį ir skirdami panašius balus iš esmės buvo vieningi. Atsakymus traktavo ir vertino panašiai, dėl šios priežasties abejoti komisijos narių objektyvumu ir šališkumu nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Aprašo įtvirtintas reikalavimas yra skirtas viešo pokalbio eigai fiksuoti- daryti garso įrašą, yra skirtas vienodam požiūriui į dalyvius užtikrinti, nesukuriant nei vienam jų palankesnės padėties. Komisijos garso posėdžio įrašas patvirtina, jog visi pretendentai buvo supažindami su konkurso tvarka, pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai, konkurso metu buvo užtikrinamas ir išlaikomas vienodas požiūris į dalyvius. Nei vienam iš pretendentų nebuvo užduodami menami atsakymai ir patikslinimai.

Teismų praktikoje nurodoma, kad ginčijant viešo konkurso rezultatus dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepakanka subjektyvaus įsitikinimo, kad šio principo reikalavimai buvo pažeisti, tam būtini atitinkami objektyvūs duomenys, konkurso rezultatus ginčijantis asmuo turi pateikti faktus apie komisijos narių ir konkurso dalyvių sąsajas ir kitokį interesų konfliktą, daromą poveikį kitiems komisijos nariams.

Trečiasis asmuo E. P. – Ž. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiojo asmens viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jiems žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

I.Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl viešojo konkurso viešosios įstaigos vadovo pareigoms užimti rezultatų.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2017-10-20 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija savo internetiniame tinklalapyje paskelbė viešą konkursą laisvai viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybei užimti.

2017-11-16 (duomenys neskelbtini)savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)4.1) „Dėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigų konkurso komisijos sudarymo“ sudaryta viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigų konkurso komisija iš 7 asmenų, o konkurso komisija įpareigota ne vėliau kaip 2017-11-21 organizuoti konkursą teisės aktų nustatyta tvarka.

2017-11-21 (duomenys neskelbtini)savivaldybės mero sudaryta komisija nusprendė (2017-11-21 (duomenys neskelbtini)savivaldybės Pretendentų į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigas konkurso protokolas Nr. TV-21-(4.11), kad konkursą užimti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigas laimėjo E. P. – Ž., surinkusi 15,83 balo. Ieškovė liko 2-jo vietoje, surinkusi 15,50 balų. Balų skirtumas tarp laimėjusios konkursą pretendentės ir ieškovės- 0,33 balo.

III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigaliojusio naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 41 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ir savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 1. 4. papunkčiu patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, o taip pat numatytas pareigybių, kurias užimti organizuojamas konkursas, sąrašas. Nurodytu aprašu reglamentuojama konkurso paskelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo, komisijos sudarymo ir pretendentų atrankos tvarka.

Nurodytų DK įstatymo nuostatų tikslas- sudaryti prielaidas tikėtis, kad į pareigybių sąraše nurodytas pareigybes būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik aukščiausius profesinius įgūdžius, bet pasižymintys ir vadybiniais bei organizaciniais sugebėjimais. Poįstatyminiu aktu- Aprašu nustatyta konkurso į tokias pareigybes organizavimo tvarka taip pat siekiama nustatyti tokią tvarką, kuri maksimaliai padėtų atrinkti į nurodytas pareigybes tokius asmenis, o atrenkant tokius asmenis būtų vadovaujamasi konkurso skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Dėl šių aplinkybių viešo konkurso organizavimui ir jo vykdymui keliami aukšti kokybės reikalavimai.

Nėra ginčo, kad konkursas buvo skelbiamas ir pretendentai į viešosios įstaigos vadovo postą buvo atrenkami remiantis nurodytu Aprašu. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti ar konkursą pareigybėms užimti organizavusi (duomenys neskelbtini)savivaldybė laikėsi Apraše nurodytų konkurso paskelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo, komisijos sudarymo ir pretendentų atrankos sąlygų, nes ieškovė kelia klausimą dėl pažeistos konkurso organizavimo tvarkos, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų nesilaikymo.

Dėl konkurso paskelbimo

Aprašo 4 punktas numato, kad konkursą skelbia ir pretendentų atrankos būdą - testą žodžiu (pokalbį), testą raštu arba testą žodžiu ir raštu nustato įmonės, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas, nagrinėjamu atveju- (duomenys neskelbtini)savivaldybės vadovas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad konkursas viešosios įstaigos vadovo pareigybei apskritai savivaldybės vadovo buvo paskelbtas ir kas apskritai nustatė pretendentų atrankos būdą- testas žodžiu (pokalbis), nes į bylą pateiktas skelbimas savivaldybės tinklalapyje apie konkursą yra tik konkurso skelbimas pagal Aprašo 5 punkte nurodytą tvarką, kurį skelbia savivaldybės administracijos specialistas, bet konkurso skelbimas nėra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo sprendimas. Nesant institucijos vadovo sprendimo, akivaizdu, kad pretendentų atrankos būdą nustatė administracijos specialistas, bet ne institucijos vadovas, o nesant institucijos vadovo sprendimo apie konkurso paskelbimą, lieka neaišku, kokiu pagrindu konkurso skelbimas buvo patalpintas interneto svetainėje ir kas parinko pretendentų atrankos būdą.

Konkurso skelbime nenurodyta visa privaloma paskelbti informacija, nurodyta aprašo 6.5 punkte.

Dėl dokumentų pateikimo ir priėmimo

Byloje nustatyta, to neginčija ir atsakovė, kad konkursą laimėjęs asmuo nepateikė dokumentų, nurodytų konkurso skelbime, t. y. dokumentų, patvirtinančių pretendento atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams apie kompiuterinio raštingumo įgūdžius (tokius dokumentus pateikė ieškovė), nors jei trečiasis asmuo dalyvavo konkurse, tai tikėtina, kad atsakovė pažymėjo Valstybės valdymo informacinėje sistemoje, kad pretendentas atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis, kaip to reikalauja aprašo 9 punktas ir išsiuntė jam pranešimą apie dalyvavimą pretendentų atrankoje, nors pretendentui, kuris neatitinka konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ar nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, konkursą organizuojanti įmonė turėjo jam išsiųsti motyvuotą pranešimą, nurodant, kodėl jam neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje.

Dėl pretendentų atrankos

Aprašo, kuris yra privalomas komisijai organizuojant viešąjį konkursą, 15 punkte numatyta, kad vertinama: 1) pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės bei įgūdžiai, reikalaujami pagal pareigybės aprašymą (įgūdžiai gali būti netikrinami tik tada, kai pretendentas pateikia dokumentus, patvirtinančius atitinkamų įgūdžių įgijimą) ir 2) vadovavimo gebėjimai: 2.1. pagal pateiktą veiklos programą ir 2.2. pagal atliktas praktines užduotis. Tokiu būdu, vertinant profesinę, darbo patirtį ir įgūdžius, turi būti vertinami pretendentų pateikti dokumentai, vertinant vadovavimo gebėjimus, vertinama pretendentų, kaip įstaigos vadovo, veiklos programa ir atliktos praktinės užduotys.

Iš liudytojų- komisijos pirmininkės V. G. ir liudytojų, kitų komisijos narių- V. L., J. M., N. M. parodymų, pretendentų vertinimo balais suvestinės lentelės, konkurso komisijos protokolo matyti, kad profesinė ir darbo patirtis bei įgūdžiai pagal pretendentų pateiktus dokumentus apskritai nebuvo vertinami, manant, kad tai yra tik kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nustatomi konkurso sąlygose skelbiant konkursą, siekiant patikrinti ar pretendentai atitinka kvalifikacinius reikalavimus (liudytojos V. G. parodymai). Tą patvirtina ir aplinkybė, jog konkurso sąlygose (numatyta ir pareigybės aprašyme) vadovas turi turėti kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tačiau laimėjusi pretendentė apskritai nepateikė dokumentų apie reikalaujamus įgūdžius.

Interneto svetainėje pateiktame konkurso skelbime, kuriame turi būti pateiktos konkurso sąlygos pretendentams, skyriuje dėl privalomų pateikti dokumentų nurodoma, kad pretendentai privalo pateikti savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą. Tokiu būdu, turėjo būti vertinama veiklos programa, kurią pretendentai privalėjo pateikti konkurso skelbime nurodytu laiku, nors iš ieškovės, atsakovės atstovo paaiškinimų ir jau nurodytų liudytojų parodymų nustatyta, kad buvo vertinamas veiklos programos pristatymas, taip sudarant galimybę vienam iš pretendentų įgyti pranašumą prieš kitus pretendentus, nes pristatant programą pokalbio metu, sukuriamos sąlygos vienam iš pretendentų pristatyti iš esmės naują programą tiek pagal savo apimtį, tiek pagal turinį. Atliekant veiklos programos pristatymą, buvo paneigtas konkurso skelbime nurodytas reikalavimas, jog pretendentai privalo kartu su kitais dokumentais pateikti savo veiklos programą ir sudaryta galimybė vienam iš pretendentų įgyti pranašumą prieš kitus pretendentus, pristatant ją išplėsta forma ar pakeičiant turinį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad buvo vertinamas pokalbis, kuris susidėjo iš veiklos programos pristatymo ir kiekvieno komisijos nario kiekvienam pretendentui užduodamų vienodų klausimų. Veiklos programos pristatymas ir užduodami klausimai buvo vertinami kartu, vienu balu, nors kaip matyti iš liudytojų komisijos pirmininkės ir komisijos narių parodymų, komisijos nariai tiek veiklos programos pristatymą, tiek atsakymus į klausimus vertino atskirais balais, vėliau juos sudėdami, todėl nėra aišku kaip atskirai buvo įvertinta kiekvieno pretendento veiklos programos pristatymas ir atsakymai į užduotus klausimus. Užtrukęs ilgiau, nei buvo pranešta pretendentams, konkurso rezultatų paskelbimas, konkurso garso įrašas, liudytojos N. M. parodymai, jog ji savo vertinimo balų suvestinę lentelę pateikė iš karto, o kiti komisijos nariai ne, vyko diskusijos, leidžia teigti, kad komisijos nariai iki galutinių rezultatų susumavimo galėjo būti dar neįvertinę pretendentų ir juos vertino vėliau rezultatų sumavimo metu.

Iš pretendentų vertinimo balais kiekvieno komisijos nario suvestinių lentelių matyti, kad D. B. už pokalbį (veiklos programos pristatymas + atsakymai į klausimus), dviejų komisijos narių įvertinta 6 balais, tačiau ir laimėjusi pretendentė dviejų komisijos narių taip pat įvertinta 6 balais, t. y. balu, nuo kurio, skaičiuojant mažėjančia tvarka, pretendentas pagal aprašą laikomas jau nepraėjusiu atrankos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad vykdant konkursą viešos įstaigos vadovo pareigybei užimti, buvo pažeistos konkurso dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir skaidrumo principai dėl Apraše nustatytų reikalavimų nesilaikymo ir iš anksto nenustatytų aiškių konkurso dalyvių vertinimo kriterijų.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylai šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d). Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai atlyginti.

Pripažintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau nelaikytinos išlaidomis advokato pagalbai apmokėti advokato kontoros, kaip PVM mokėtojo mokamas PVM mokestis, todėl jis negali būti priteisiamas iš pralaimėjusios šalies. Taip pat iš pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuoto konkurso viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms užimti, įvykusio 2017 metų lapkričio 21 dieną, rezultatus.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės D. B. 113 Eur žyminį mokestį ir 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 1013 eurų.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės 21,96 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.