Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-23 · Administracinė byla Nr. A-502-1504-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-23
Bylos Nr.
A-502-1504-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. V. U., E. U., R. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „MAXIMA LT“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1504/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui adv. Artūrui Kojalai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. U., E. U. ir R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. U., E. U. ir R. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „MAXIMA LT“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai V. V. U., E. U. ir R. U. (toliau – ir pareiškėjai; apeliantai) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami:

1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA; trečiasis suinteresuotas asmuo; atsakovo atstovas), (toliau – ir atsakovas) per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos uždarajai akcinei bendrovei „MAXIMA LT“ (toliau – ir Bendrovė; trečiasis suinteresuotas asmuo) uždrausti naudotis prekybos centru „MAXIMA”, esančiu adresu Lietuvininkų g. 58, Šilutė, (toliau – ir Statinys; Prekybos centras) bei pašalinti Statinio savavališkos statybos padarinius;

2) priteisti iš atsakovo kiekvienam iš pareiškėjų po 10 000 Lt piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad 2008 m. gegužės 26 d. Klaipėdos AVA pateikė reikalavimą, kuriuo prašė įpareigoti Bendrovę sustabdyti prekybinę veiklą jai nuosavybės teisėmis priklausančiame Statinyje ir jį nugriauti, kadangi jis buvo pastatytas savavališkai. Teigė, kad minėtą reikalavimą grindė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Klaipėdos VSC; trečiasis suinteresuotas asmuo) Šilutės filialo 2007 m. birželio 25 d. raštu Nr. (17.5.5)-V4-389 (toliau – ir Klaipėdos VSC 2007m. birželio 25 d. raštas Nr. (17.5.5)-V4-389), iš kurio akivaizdžiai matyti viešojo intereso, taigi – ir pareiškėjų interesų, pažeidimas. Pažymėjo, kad jame nurodoma, jog Statinys ir prie jo esantys pagalbiniai statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės neatitinka higienos reikalavimų, o tai kenkia pareiškėjų ir kitų Šilutės gyventojų sveikatai. Nurodė, kad minėtame reikalavime jie taip pat pažymėjo, kad Statinys nebeatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 23 straipsnio 1 dalies, 27 ir 28 straipsnių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas STR 1.09.06:2002) keliamų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog reikalavime Klaipėdos AVA pareiškėjai taip pat teigė, kad Statinys yra naudojamas be nustatyta tvarka patvirtinto projekto bei statybos komisijos, kuri Statiniui buvo iškėlusi reikalavimus, kurie iki šiol nėra įgyvendinti, sutikimo. Laikėsi pozicijos, kad iš to, kas buvo išdėstyta pirmiau, matyti, jog atsakovas piktnaudžiauja teisėmis ir tokiu būdu pažeidžia CK 1.5 straipsnį, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, 1.138 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį.

Pareiškėjai savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindė Klaipėdos VSC 2007 m. birželio 25 d. rašte Nr. (17.5.5)-V4-389 išdėstytomis aplinkybėmis. Teigė, kad neturtinė žala pareiškėjams kilo dėl Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. liepos 15 d. rašto Nr. 2.11-305-(14.18) (toliau – ir Klaipėdos AVA 2008 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2.11-305-(14.18)), kuris yra nepagrįstai biurokratiškas ir laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme. Laikėsi pozicijos, jog šis raštas įrodo atsakovo tiesioginę tyčią, nes juo buvo atsisakyta įvykdyti teisėtą pareiškėjų reikalavimą. Vertino, kad atsakovas aplaidžiai ir neatsakingai vykdo savo pareigas. Nurodė, kad neturtinė žala pareiškėjams pasireiškė įvairiais nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu, liga (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVA atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjų skundo reikalavimai grindžiami Klaipėdos AVA 2008 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2.11-305-(14.18), kuriame nurodyta, kad Prekybos centras yra pripažintas tinkamu naudoti, pareiškėjų nurodytu adresu savavališkai pastatytų statinių nerasta, todėl uždrausti naudotis teisėtai pastatytu bei pripažintu tinkamu naudoti Statiniu nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MAXIMA LT” (toliau – ir Bendrovė; trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, jame pateikiami faktai neatitinka tikrovės, jis neatitinka materialinės ir procesinės teisės normų. Teigė, kad pareiškėjai nenurodė jokių teisės aktų, reglamentuojančių higienos normas, ir nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų nurodytų pažeidimų egzistavimą. Manė, kad Statinys ir jame vykdoma veikla atitinka visus taikomų teisės aktų, tarp jų – ir reglamentuojančių higienos normų laikymąsi, reikalavimus, ką patvirtina 2008 m. rugpjūčio 6 d. maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 41.

Nurodė, kad Statinys buvo rekonstruotas pagal 2002 m. gruodžio 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. 02/102. Pažymėjo, jog 2003 m. birželio 11 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija (toliau – ir Komisija) nuosekliai ir visapusiškai patikrino Statinio atitiktį rekonstrukcijos projekto medžiagai bei teisės aktų keliamiems reikalavimams ir priėmė sprendimą, kad Statinys yra visa apimtimi tinkamas naudoti (2003 m. birželio 12 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Akcentavo, kad šis aktas yra įregistruotas viešajame registre, kas reiškia, jog Statinys atitinka minėtą projektą, atitinka esminius statiniui keliamus reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Nurodė, jog nėra aišku, kokią komisiją turi omenyje pareiškėjai, kadangi jokia komisija Statiniui jokių reikalavimų, juo labiau tokių, kurie buvo neįvykdyti, nekėlė. Pažymėjo, jog Klaipėdos AVA 2008 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2.11-305-(14.18) pareiškėjams buvo pateikta informacija apie patikrinimą ir nurodyta, kad Statinys yra pripažintas tinkamu naudoti, todėl pareiškėjai nepagrįstai mano, jog Klaipėdos AVA, pateikdama tokį atsakymą, veikė neteisėtai. Vertino, kad minėtas raštas negali būti laikomas teisės į žalos atlyginimą atsiradimo pagrindu. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai nenurodo, kokiu pagrindu Klaipėdos AVA turėtų uždrausti Bendrovei naudotis prekybinės paskirties Statiniu. Akcentavo, kad jie neskundžia administracinio ar kito teisės akto.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teigė, kad pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti. Prašė atsižvelgti į tai, kad Statinys valdomas teisėtai, laikantis visų taikomų teisės aktų reikalavimų, todėl pagrindo kilti civilinei atsakomybei nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos VSC atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiga atlyginti žalą nustatyta CK 6.263 straipsnyje, tačiau pareiškėjai kelia reikalavimus Lietuvos valstybei ir Klaipėdos AVA, nes, jų teigimu, žala jiems buvo padaryta Klaipėdos AVA neteisėta veika. Nurodė, jog, pagal šį straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t. y. esant neteisėtiems bet kokios valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valstybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip, pagal įstatymus, šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nurodė, kad neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais pareiškėjai laiko Klaipėdos AVA 2008 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2.11-305-(14.18), nes mano, jog šiuo raštu buvo atsisakyta ginti jų pažeistą teisę dėl leidžiamo triukšmo lygio viršijimo. Pažymėjo, jog pareiškėjai įsitikinę, kad statiniai, kuriuose veikia Bendrovei priklausanti parduotuvė, buvo pastatyti savavališkai. Dėl to jie 2008 m. balandžio 7 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVA, kuri, juo remdamasi, atliko patikrinimą ir nustatė, kad savavališkai pastatytų statinių pareiškėjų nurodytu adresu nėra, kad Prekybos centras savo veiklą pradėjo po to, kai Komisija 2003 m. birželio 11 d. pasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Konstatavo, jog tas pačias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo įrodytas savavališkos statybos faktas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos AVA neturi pareigos atlikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus, todėl nėra pagrindo ją įpareigoti atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus.

Nukreipė į CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir padarė išvadą, kad, neįrodžius, jog Klaipėdos AVA ar jos darbuotojai atliko neteisėtą veikimą ar neveikimą, kuris padarė tiesioginę įtaką pareiškėjų teisėms, laisvėms ir interesams, Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą (CK 6.271 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad nebuvo įrodytas ir asmuo, dėl kurio kaltės akustinis triukšmas viršijo nustatytą normą. Pažymėjo, jog 2007 m. birželio 19 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad viršijančio nustatytas normas akustinio triukšmo šaltiniai yra Bendrovės teritorija, prekių krovos darbai, intensyvus autotransporto eismas Vytauto gatvėje ir gyvenamosios aplinkos triukšmas. Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad kam nors iš akustinio triukšmo šaltinių (juridinių ar fizinių asmenų) būtų buvusios taikytos administracinio poveikio priemonės už viešosios rimties trikdymą. Vertino, kad netgi tuo atveju, jeigu ir būtų įrodyta, kad pareiškėjai patyrė žalą dėl viešosios tvarkos trikdymo, nebuvo įrodyta, kodėl ir kokiu pagrindu už šią žalą turėtų atsakyti valstybė.

Rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi ir atmetė pareiškėjų reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundas būtų patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo pareiškėjų keliamų reikalavimų esmės, dėl ko nevertino įrodymų, pagrindžiančių tai, kad buvo pažeisti jų teisės ir teisėti lūkesčiai, visumos ir taip nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (2008 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008).

2. Pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos bylos faktinėmis aplinkybėmis, jis netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 straipsnis).

3. Klaipėdos AVA 2008 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2.11-305-(14.18) pripažintinas nepagrįstu, nes jame pateikiama abstrakti ir akivaizdžiai netiksli informacija.

4. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVA pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.2 punktą, todėl ji įpareigotina per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjams teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jų reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nepatyrė neturtinės žalos.

Kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jų skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVA atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad 2008 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 2.11-305-(14.18) naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi prašydami ne panaikinti, jų manymu, neteisėtus aktus, bet dėl Klaipėdos AVA įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Akcentuoja, jog nėra jokio pagrindo, nesant nustatyto savavališkos statybos fakto, uždrausti naudotis teisėtai pastatytu ir pripažintu tinkamu naudoti Statiniu. Pažymi, kad pareiškėjai neprašo Statinio pripažinti pastatytu savavališkai. Teigia, jog jie neįrodė neteisėtos Klaipėdos AVA veikos, dėl kurios jiems atsirado tariama žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjai nenurodė, kokiais veiksmais Klaipėdos AVA pažeidė atitinkamus teisės aktus, kokie įrodymai patvirtina tokio pažeidimo faktą.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos VSC atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinama, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar konkrečiu atveju turi pareigą, o pareiškėjas teisę reikalauti tokius veiksmus atlikti, taip pat turi būti tiriama, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos.

Administracinės bylos nagrinėjimo ribos apspręstos pirmosios instancijos teismui nustatyta tvarka pareikštais ir priimtais nagrinėti reikalavimais, todėl nauji reikalavimai, keliami apeliaciniame skunde, nebus nagrinėjami.

Pareiškėjai savo reikalavimo įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos trečiajam suinteresuotam asmeniui uždrausti naudotis prekybos centru „MAXIMA”, esančiu adresu Lietuvininkų g. 58, Šilutė, bei pašalinti Statinio savavališkos statybos padarinius negrindė atitinkamomis įstatymų nuostatomis. Apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą pagal ginčo pirmosios instancijosteisme metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, veiksmai savavališkos statybos atveju apibrėžti šio įstatymo 28 straipsnyje. Savavališkos statybos faktas turi būti patvirtintas savavališkos statybos aktu, kurį išnagrinėjus priimamas vienas iš sprendimų: pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę arba kreiptis į teismą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai, teigdami, kad statiniai, kuriuose veikia Bendrovei priklausanti parduotuvė, buvo pastatyti savavališkai, 2008 m. balandžio 7 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVA, kuri atliko patikrinimą ir nustatė, kad savavališkai pastatytų statinių pareiškėjų nurodytu adresu nėra, kad Prekybos centras savo veiklą pradėjo po to, kai Komisija 2003 m. birželio 11 d. pasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina pareiškėjų teiginių, nėra duomenų, kad būtų surašytas savavališkos statybos aktas, nustatyta tvarka Statinys pripažintas tinkamu naudoti. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo įrodytas savavališkos statybos faktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos AVA neturi pareigos atlikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus, todėl nėra pagrindo ją įpareigoti atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Paminėta Civilinio kodekso norma nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinė žala, kuri įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ( CK 6.250 straipsnis).

Civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos faktas, priežastinis ryšys tarp pirmųjų dviejų ir kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atvejų konkretaus darbuotojo ar tarnautojo kaltė nėra svarbi (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais pareiškėjai nurodė Klaipėdos AVA 2008 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2.11-305-(14.18), nes mano, jog šiuo raštu buvo atsisakyta įvykdyti teisėta pareiškėjų reikalavimą ginti jų pažeistą teisę.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nebuvo pagrindo Klaipėdos AVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2.11-305-(14.18) vertinti kaip neteisėtus šios institucijos tarnautojų veiksmus. Raštas informacinio pobūdžio, be to jame nurodytos aplinkybės patvirtintos išnagrinėjus bylą.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, neįrodžius, jog Klaipėdos AVA ar jos darbuotojai atliko neteisėtą veikimą ar neveikimą, kuris padarė tiesioginę įtaką pareiškėjų teisėms, laisvėms ir interesams, Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą (CK 6.271 straipsnis).

Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino byloje reikšmingus įrodymus ir pagal pareikštus reikalavimus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. V. U., E. U. ir R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė