- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2K-51/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- L.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, L. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje surado ir taip neteisėtai įgijo svetimą E. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 11564110, kurį laikė iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. 00.40 val., kol Vilniuje, Oslo gatvėje, Vilniaus apskrities VPK policijos komisariato kelių policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį dokumentą panaudojo - pateikė automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo baudžiamajame procese. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo verčiamas prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką. Parodymai, gauti naudojant prievartą, negalėjo būti teisme pripažinti teisėtais. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje neužsiminė apie prie apeliacinio skundo pridėtą grasinamojo turinio laišką. Nuosprendis grindžiamas liudytojų S. A. bei A. Š. parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ir siekė, kad jis būtų nuteistas. Pažeidžiant BPK 1 straipsnio reikalavimus teismai neatsižvelgė ir netikrino jo teiginio dėl alibi turėjimo, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo L. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginys dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo yra nepagrįstas, nes teismas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog kasatoriui ikiteisminio tyrimo metu būtų daromas psichologinis spaudimas. Apklaustas kaip įtariamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai ir savo ranka protokole padarė įrašą apie tai, kad protokolą perskaitė, jo duoti parodymai užrašyti teisingai. Prokuroras konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo - BPK 368 straipsnio - reikalavimų
Reikalavimai kasaciniam skundui yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai.
Kasatorius L. S. apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes pagal jį teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Šis BPK 369 straipsnyje numatytų kasacinio apskundimo pagrindų sąrašas yra išsamus, todėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties negalima apskųsti kokiais nors kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais, taip pat ir ginčyti priimtų sprendimų pagrįstumą. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Šių teismo sprendimų pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų – BPK 20 straipsnis
Kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ar apeliacinės instancijų teismų sprendimai neteisėti, nes nagrinėjant bylą pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Nuoroda į BPK 20 straipsnį yra nekonkreti ir iš kasacinio skundo turinio darytina išvada, kad kasatorius ginčija teismų sprendimų pagrįstumą, tuo tarpu BPK 20 straipsnyje įtvirtinta įrodymų samprata, kuri apima platų procesinių reikalavimų sąrašą įrodymų gavimo būdui, jų tikrinimui bei įvertinimui.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo pažeisti BPK reikalavimai. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Iš teismo nutarties matyti, kad buvo patikrintas įrodymų leistinumas, liečiamumas ir pakankamumas, ir konstatuota, kad įrodymų visuma patvirtino L. S. kaltę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK 1 straipsnio reikalavimų
BPK 1 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis. Šiame straipsnyje kaip vienas iš reikalavimų nurodytas išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas, kuris, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistas, nes teismai išsamiai neišnagrinėjo jo pateiktos versijos, kad šį nusikaltimą padarė jo pažįstamas D. F., kai jis buvo Prancūzijoje.
Šis kasacinio skundo motyvas taip pat nepagrįstas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi prokurorui buvo pavesta patikrinti kaltinamojo versiją ir atlikti kitus veiksmus. Juos atlikus, teismas įvertino įrodymų visumą ir padarė išvadą, kad L. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymais, išvardytais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacine tvarka patikrintais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, neabejotinai pripažinta L. S. kaltė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Taip įgyvendintas vienas iš baudžiamojo proceso uždavinių, numatytų BPK 1 straipsnyje, – tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo L. S. kasacinį skundą atmesti.