Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams D. P., A. V., R. G. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovų D. P. ir A. V. priešieškinį ieškovei J. Š. ir atsakovui R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., tvarką:

ieškovei J. Š. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (3.82 m² ploto), 1-2 (2.53 m² ploto), 1-3 (11.12 m² ploto), 1-4 (11.83 m² ploto), 1-5 (12.30 m² ploto), 1-11 (20.15 m² ploto), ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirti ūkinį, plane žymimą 3i1/m, daržinę, pažymėtą 3i1/ž, malkinę, pažymėtą 4i1/ž, stoginę, pažymėtą K2, paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7116 m² ploto dalį, MB „Geodromas“ paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pažymėtą indeksu „2“;

atsakovams D. P. ir A. V. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-6 (6,14 m² ploto), 1-7 (13,76 m² ploto), 1-8 (4,25 m² ploto), 1-9 (18.50 m² ploto), 1-12 (2,88 m² ploto), ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirti daržinę, pažymėtą 1i1/ž, malkinę, pažymėtą 2i1/ž, ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirti naudotis ūkiniais, pažymėtais 5i1/m ir 1i1/ž, paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7116 m² ploto dalį, MB „Geodromas“ paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pažymėtą indeksu „1“;

atsakovui R. G. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-10 (11,96 m² ploto), ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirti naudotis ūkiniu 2i1/ž ir viraline 2i1/p. Ieškovė J. Š. įsipareigoja savo lėšomis ir darbu įrengti atsakovui R. G. įėjimą į jam naudojimui skiriamą gyvenamojo namo patalpą, plane žymimą 1-10;

paskirti ieškovės ir atsakovų bendram naudojimui kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį K, lauko tualetą K1, kiemo rūsį 4i1/p;

priteisti iš atsakovų ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

pripažinti D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/10 dalį iš 1,4232 ha ploto žemės sklypo, 1/10 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų sutuoktinių D. P. ir A. V. jungtine sutuoktinių nuosavybe;

atidalinti 1,4230 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą UAB „Profilena“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi schemą ir atsakovams D. P. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priteisti 7116 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „1“, ieškovei J. Š. - 7116 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „2“;

atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovams D. P. ir A. V. priteisti gyvenamojo namo patalpas 1-1 (3,82 m²), 1-2 (2,53 m²), 1-3 (11,12 m²), 1-5 (12,30 m²), 1-11 (20,15 m²). Iš viso 49,92 m² bendro ploto; atsakovui R. G. nuosavybės teise priteisti patalpą 1-4 (11,83 m²). Atsakovai D. P. ir A. V. įsipareigoja įrengti atskirą įėjimą atsakovui R. G. į jo naudojimui paskirtą kambarį 1-4; ieškovės J. Š. nuosavybėn priteisti gyvenamojo namo patalpas 1-6 (6,14 m²), 1-7 (13,76 m²), 1-8 (4,25 m²), 1-9 (18,50 m²), 1-10 (15,18 m²), iš viso 57,83 m².

už mažesnę tenkančią turto dalį ieškovei J. Š. iš D. P. ir A. V. priteisti 280,28 Eur piniginę kompensaciją;

nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką ir atsakovams D. P. ir A. V. paskirti naudotis ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu 3I1m (64,77 m² ploto), ir jo priestatais 1i1ž (47,36 m² ploto) ir 2i1ž (1,48 m² ploto), ieškovei J. Š. paskirti naudotis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatais 3i1ž (69,56 m² ploto), 4i1ž (11,99 m² ploto), stogine K2, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5I1m (26,17 m² ploto), bei jo priestatu 1i1ž (42,03 m² ploto); atsakovui R. G. paskirti naudotis viraline, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2I1p (20,39 m² ploto), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (schemoje pažymėto indeksu 5I1m), priestatu 2i1ž (10,11 m² ploto); šalių bendram naudojimui paskirti kiemo rūsį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 4I1p, lauko tualetą K, šulinį K1;

priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovai D. P. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 3/10 dalis, atsakovas D. P. asmeninės nuosavybės teise – 1/10 dalį, atsakovė J. Š. – ½ dalį, atsakovas R. G. – 1/10 dalį ginčo pastatų. Taip pat atsakovai D. P. ir A. V. bei ieškovė J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1,4200 ha ploto žemės sklypą, D. P. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys žemės sklypo, atsakovui D. P. asmeninės nuosavybės teise – 1/10 dalis, ieškovei J. Š. – ½ dalis. Dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, tarp šalių kyla konfliktai, todėl būtina gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą atsidalinti, remiantis CK 4.80 str. 1 d. nuostatomis. Atsakovų nuomone tikslinga ne nustatyti naudojimosi daiktais tvarką, o atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant savininkų teises. Pažymėjo, kad yra reali galimybė atsidalinti žemės sklypus pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo vidinio padalijimo planą, tačiau ne pagal jos ieškinio reikalavimus, 7115 m² ploto žemės sklypą iš 1,4230 ha, plane pažymėtą indeksu 2 paskiriant atsakovams, o ieškovei - paskiriant 7115m² ploto žemės sklypą iš 1,4230 ha, plane pažymėtą indeksu 1. Toks atidalijimas pilnai atitiktų bendraturčių interesus ir kiekvienas iš jų galėtų tinkamai ir netrukdomai naudotis jiems priklausančiu sklypu. Atidalijant gyvenamąjį namą prašė atsižvelgti į atsakovų lūkesčius, kurių jie tikėjosi įsigydami namą su priklausiniais. D. P. ir A. V. 3/10 gyvenamojo namo dalį pirko iš R. G. ir R. G.. Pardavėjai nurodė naudojęsi kambariais 1-11, 1-3, 1-5, 1-1, 1-2. Iki pat ieškovės kreipimosi į teismą dienos, atsakovai naudojosi patalpomis, kurių indeksai 1-11, 1-3, 1-5, 1-1, 1-2. Visas bendras gyvenamojo namo plotas yra 119,58 m² (iš jo naudingojo ploto – 108,98 m², gyvenamojo ploto 77,96 m²), todėl bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: A. V. ir D. P. priklauso 4/10 gyvenamojo namo, t.y. 47,83 m² bendro ploto (iš jo naudingo ploto 43,59 m², gyvenamojo ploto 31,18 m²), atsakovui R. G. priklauso 1/10 namo, t.y. 11,96 m² bendro ploto (iš jo naudingo ploto 10,89 m², gyvenamojo – 7,79 m²), ieškovei J. Š. priklauso ½ namo, t.y. 59,79 m² (iš jo naudingo ploto 54,49m², gyvenamojo – 38,98m²). Atsakovų siūlomas patalpų atidalijimas faktiškai atitinka nuosavybės teisėmis valdomo turto dalis ir nedaro žalos daikto paskirčiai. Visi namo bendrasavininkiai gali naudotis namu netrukdomai, kiekvienas iš jų turi atskirą ir vienas nuo kito nepriklausomą šildymo sistemą. Atsakovai D. P. ir A. V. savo namo dalį šildytų krosnimi, esančia patalpoje 1-3, atsakovas R. G. – patalpoje 1-4, ieškovė J. Š. – patalpoje 1-7. Kadangi ieškovei J. Š. tenka 1,96 m² ploto mažiau nei jos valdoma ½ gyvenamojo namo dalis, D. P. sutinka išmokėti 280,28 Eur kompensaciją. Ūkiniais pastatais naudojimosi tvarką siūlo nustatyti pagal jų projektą, nes naudojimosi tvarka nustatyta, įvertinus pastatų plotus. Pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei J. Š. tektų 159,82 m² ploto ūkinių pastatų, atsakovui R. G. – 30,50 m² ploto, o atsakovams D. P. ir A. V. 113,61 m² ploto. Kiemo rūsiu, lauko tualetu ir šuliniu šalys naudotųsi bendrai.

Atsakovų D. P. ir A. V. atstovė prašė patvirtinti taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Atsakovas R. G. teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo (bendras plotas 119,58 m²., naudingas plotas 109,98 m².) su ūkiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini) k., Babrungo s., Plungės r., bei 1,4232 ha žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., bendraturčiai. Ieškovė J. Š. ½ dalį pastatų ir ½ žemės sklypo įgijo paveldėjimo teisės pagrindu (pagal 2007-11-29 paveldėjimo teisės liudijimus, reg. Nr. 12274, 12276, atsakovas R. G. 1/10 dalį pastatų taip pat įgijo paveldėjimo teisės pagrindu (pagal 2007-11-29 paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 12278). Atsakovas D. P. 3/10 pastatų įgijo 2013-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, o 1/10 2013-07-17 dovanojimo sutartimi,1/10 žemės sklypo įgijo 2012-06-12 dovanojimo sutartimi, 2/5 dalis žemės sklypo – 2013-07-22 pirkimo-pardavimo sutartimi (½ dalis pastatų ir žemės sklypo, įgyto D. P. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrasavininkė yra A. V., nes turtas įgytas santuokoje).

Ieškovė prašo nustatyti jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, žemės sklypo) naudojimosi tvarką, o atsakovai D. P. ir A. V. priešieškiniu – atidalyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti ūkiniais pastatais naudojimosi tvarką.

CK įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai vienas jų reikalauja atidalyti, o kitas – nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes jis leidžia visiškai nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Ir tik negalint daikto atidalyti natūra, gali būti nustatoma naudojimosi tvarka. Tačiau joje taip pat pažymima, kad įstatyme nereikalaujama atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę, kiekvienu konkrečiu atveju toks tikslas gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės. Taigi tam tikrais atvejais, siekiant sumažinti savininko teisių įgyvendinimo ribojimus, galimas ne viso turto, o jo dalies atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014),

Remiantis teismų praktika, konstatuotina, kad atsakovų priešieškiniu pasirinktas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, kartu antraeiliams daiktams pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą (naudojimosi tvarkos nustatymą) yra labiau atitinkantis šalių interesus. Šalys yra pastatų ir žemės sklypo bendraturčiai, gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra dalus, galima atidalyti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl teismas teikia prioritetą atsakovų siūlomam atidalijimui iš bendrosios nuosavybės.

Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso 119,58 m² bendro (iš jo 109,98 m² naudingo ploto, 77,96 m² gyvenamo ploto) gyvenamasis namas. Pagal ieškovei, atsakovams R. G., D. P. ir A. V. tenkančias dalis bendraturčiams gyvenamasis namas priklausytų tokiomis dalimis: atsižvelgiant į tai, kad A. V. ir D. P. priklauso 4/10 gyvenamojo namo, priklausytų 47,83 m². bendro ploto (iš jo naudingo ploto 43,59 m², gyvenamojo ploto 31,18 m²), atsakovui R. G. (priklauso 1/10 namo) - 11,96 m² bendro ploto (iš jo naudingo ploto 10,89 m², gyvenamojo ploto 7,79 m²), ieškovei J. Š. (priklauso ½ namo) - 59,79 m² (iš jo naudingo ploto 54,49 m², gyvenamojo ploto 38,98 m²).

Atsakovų siūlomu atidalijimo projektu ieškovės J. Š. nuosavybėn atitektų gyvenamojo namo patalpos 1-6 (6,14 m²), 1-7 (13,76 m²), 1-8 (4,25 m²), 1-9 (18,50 m²), 1-10 (15,18 m²), iš viso 57,83 m²; atsakovams D. P. ir A. V. gyvenamojo namo patalpos 1-1 (3,82 m²), 1-2 (2,53 m²), 1-3 (11,12 m²), 1-5 (12,30 m²), 1-11 (20,15 m²). iš viso 49,92 m² bendro ploto; atsakovui R. G. - patalpa 1-4 (11,83 m²). Pagal siūlomą atidalijimo projektą bendraturčiams tenkančio ploto dalys faktiškai atitinka jų turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje, ieškovei tenkančio ploto trūkumas kompensuojamas pinigais. Kiekvienam iš bendraturčių numatyta patalpų apšildymo galimybė: atsakovai D. P. ir A. V. savo namo dalį šildytų krosnimi, esančia patalpoje 1-3, atsakovas R. G. – patalpoje 1-4, ieškovė J. Š. – patalpoje 1-7.

Ieškovės nesutikimas dėl atidalijimo motyvuojamas tuo, kad ieškovė pretenduoja į tas pačias patalpas, kurių atidalijus pageidauja ir atsakovai D. P. bei A. V.. Ieškovės nuomone, sprendžiant patalpų paskyrimą naudojimui, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad patalpomis, į kurias pretenduoja tiek ieškovė, tiek atsakovai, naudojosi jos tėvai, po kurių mirties ieškovė paveldėjo pastatų dalį, todėl ši turto dalis jai emociškai yra labai svarbi. Atsakovai D. P. ir A. V. pastatus įsigijo vėliau nei ieškovė iš pastarosios brolio šeimos, todėl atsakovai galėtų pretenduoti į namo patalpas, kuriose gyveno brolio šeima.

Ginčo esmė yra ta, kad bylos šalys nesutaria, kuriai šaliai naudotis turi būti paskirtos gyvenamojo namo patalpos 1-11, 1-3, 1-5, 1-1, 1-2.

Atsakovai, pageidaudami atsidalinti patalpomis, kurių taip pat pageidauja ieškovė, nurodė, jog buvę namo dalies bendrasavininkai R. G. ir R. G. (iš kurių atsakovas D. P. įsigijo dalį pastatų) nurodė naudojęsi kambariais 1-11, 1-3, 1-5, 1-1, 1-2. Tačiau tokiu įrodymų nepateikė.

Kaip nustatyta ieškovės paaiškinimais, gyvenamasis namas, kurio bendraturčiai yra ieškovė ir atsakovai, priklausė ieškovės tėvams. Gyvenamajame name kartu su ieškovės tėvais gyveno ieškovės brolio šeima, kuri faktiškai naudojosi 1988 m. pasistatytame priestate įrengtomis patalpomis 1-9, 1-7, 1-8, gyvenamasis namas buvo apšildomas iš bendros katilinės. Buvus ieškovės nurodytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, patvirtino liudytojai Z. G., A. L. Mirus broliui, patalpose liko gyventi brolio šeima, iš kurios dalį namo nusipirko 2013 m. atsakovas D. P. Ieškovė gyvenamojo namo ir kitų statinių savininke tapo 2007 m., kartu su atsakovu R. G. paveldėjusi dalį pastatų po tėvų mirties, jos leidimu A. G. šeima naudojosi ir dalimi ieškovės tėvų valdytų patalpų, tačiau kaip seka iš ieškovės paaiškinimo tai buvo geranoriškas ieškovės leidimas, kadangi ieškovė pastoviai ginčo pastate negyveno. Atsakovas D. P. įsigijęs dalį gyvenamojo namo su ieškove J. Š. nesitarė dėl naudojimosi gyvenamojo namo tvarka, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo D. P. argumentą dėl nusistovėjusios naudojimo tvarkos, pagal kurią anot atsakovo jie naudojosi patalpomis, kurių indeksai 1-11, 1-3, 1-5, 1-1, 1-2.

Nepagrįstas ir kitas atsakovo D. P. argumentas, kad minėtomis patalpomis šiuo metu naudojasi atsakovas R. G., kuris ten nuolat gyvena, prižiūrėdamas faktiškai atsakovų įsigyta namo dalį, t.y. kambarius, plane pažymėtus indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-11.

Kaip nustatyta šalių paaiškinimais nei vienas iš bendraturčių šiuo metu ginčo pastatuose negyvena. Gyvenamajame name negyvena ir atsakovas R. G., kadangi procesiniai dokumentai nurodomu adresu nebuvo įteikti. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pastatai yra apleisti, išardyta šildymo sistema, nukabinti buvę radiatoriai, išdaužyti langai, reikalingas remontas, faktiškai gyvenamasis namas, neatlikus remonto, negali būti gyvenamas, todėl teismas atmeta atsakovo D. P. argumentus apie pastangas išsaugoti ir prižiūrėti gyvenamąjį namą, apie atliktą remontą ir dėl to teiktiną pirmenybę į atitinkamą pastato dalį. Aplinkybė, kad A. G. įstatė plastikinį langą į patalpą, kuria laikinai naudojosi ieškovės sutikimu, negali būti vertinama kaip reikšminga, svarstant naudojimosi patalpomis klausimą tarp dabartinių bendrasavininkų.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. G. kurį laiką gyveno ginčo name jo pasirinktoje patalpoje, kadangi nei viena kita iš šalių name neapsigyveno, tačiau atsakovo R. G. lėšomis joks remontas nebuvo daromas, priešingai, jo gyvenimo laikotarpiu buvo išardyta apšildymo sistema, buvusi šildymo įranga parduota į metalo supirktuvę (t.1, l.28).

Sprendžiant atidalijimo būdus, svarstytina galimybė atidalinti ieškovę su jos projekte pageidaujamomis patalpomis. Pagal ieškovės projektą ieškovei tektų 61,75 m², atsakovui R. G. – 11,96 m² , atsakovui D. P. ir jo sutuoktinei – 45,53 m² ploto patalpos. Šalims tenkančių plotų dalys atitiktų jų turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Projektu iš patalpos 1-10 suformuojamos dvi atskiros patalpos, viena kurių 11,96 m² tektų atsakovui R. G., atsirandanti 2,88 m² patalpa - atsakovams D. P. ir A. V.. Pastarųjų nuomone ši patalpa pagal plotą būtų nefunkcionali. Teismas iš dalies su šiais argumentais sutinka, nes būtų suformuota tamsi nedidelio ploto patalpa, kuri praktiškai būtų sunkiai panaudojama. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sąnaudas, reikalingas pertvarai suformuoti ir siekiamą rezultatą (nenaudingą 2,88 ploto patalpą) toks šiuo metu esančio 1-10 kambario perdalijimas būtų neracionalus, todėl netikslingas.

Pagal formuojamą teismų praktiką bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme, optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi. Nagrinėjamu atveju priimtinio bendraturčiams sprendimo būdo pasiekti nepavyko, atsakovas R. G. procese buvo pasyvus, jokių pasiūlymų neteikė.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra priimtiniausias, kadangi siūlomu projektu nėra atsižvelgiama į nusistovėjusią naudojimosi tvarką, siūlomas atidalijimo būdas maksimaliai patenkintų tik atsakovų interesus.

Remdamasis ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, kadastro duomenimis apie pagrindinio pastato ir jo dalių (priestatų) statybos laikotarpį, nustatytos aplinkybės, kad gyvenamasis namas ilgą laiką faktiškai buvo naudojamas kaip dviejų atskirų butų junginys, todėl atidalijant patalpas tikslinga atsižvelgti į buvusią patalpų naudojimo tvarką. Ieškovė yra pastatus įgijusi paveldėjimo būdu, atsakovai D. P. ir A. V. įgiję iš R. G. ir A. G., todėl atidalijant iš bendrosios nuosavybės, atsakovams D. P. ir A. V. skirtinos patalpos, kuriomis naudojosi buvę savininkai, o ieškovei J. Š. jos tėvų naudota pastato dalis.

Teismas, vertindamas, ar šalių nurodyti atidalijimo būdai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Įvertinus šalių priešieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, vadovaudamasis suteikta diskrecijos teise, reiškiančia, jog teismas nėra įpareigotas turtą atidalyti remiantis vien tik ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje nurodytu būdu, teismas sprendžia, jog tikslinga šalis atidalinti už pagrindą imant ieškovės siūlomą projektą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009),

Pagal gyvenamojo namo eksplikaciją viso gyvenamojo namo plotas yra 119,58 m², ieškovė atidalintina su patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (3.82 m² ploto), 1-2 (2.53 m² ploto), 1-3 (11.12 m² ploto), 1-4 (11.83 m² ploto), 1-5 (12.30 m² ploto), 1-11 (20.15 m² ploto), atsakovams D. P. ir A. V. atidalintini su patalpomis, plane pažymėtomis 1-6 (6,14 m² ploto), 1-7 (13,76 m² ploto), 1-8 (4,25 m² ploto), 1-9 (18.50 m² ploto), o atsakovas R. G. - su patalpa, plane pažymėta 1-10 (11,96 m² ploto). Teismo vertinimu tokiu būdu būtų užtikrintas nekilnojamojo turto naudojimo racionalumas, nepaneigtos nei vieno bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Atsakovui R. G. tenkančioje patalpoje pagal ieškovės paaiškinimus, kurių atsakovai nepaneigė, yra koklinė krosnis, todėl galimybė apšildyti būtų. Be to, galimi ir kiti alternatyvūs patalpos apšildymo būdai (elektra, pastatant krosnį kt. vietoje, o kaminą išorėje ir pan.), kuriuos atsakovas gali pasirinktinai įsirengti pats. Juolab, kad buvusi šildymo įranga parduota į metalo laužą atsakovo R. G. leidimu. Ieškovė įpareigotina įrengti atskirą įėjimą atsakovui R. G. į jam tenkančią patalpą bei įrengti pertvarą tarp patalpų 1-10 ir 1-6. Atidalijus tokiu būdu kitiems bendraturčiams apšildymo galimybė išlieka: atsakovai D. P. ir A. V. savo namo dalį šildytų krosnimi, esančia patalpoje 1-7, ieškovė J. Š. – patalpoje 1-4.

Atidalijus atsakovams priklausančią dalį ir paskyrus naudotis 42,65 m² patalpas, atsakovams D. P. ir A. V. tenka 5,18 m² ploto mažiau nei jų valdoma gyvenamojo namo dalis, todėl atsakovams tenkančio ploto trūkumas kompensuotinas pinigais. Ieškovei tenka pareiga kompensuoti už 1,96 m² ploto, o atsakovui R. G. pareiga kompensuoti už 3,22 m² . Apskaičiuodami kompensaciją, išmokėtiną ieškovei, atsakovai rėmėsi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išraše nurodytą ginčo turto vidutine rinkos verte.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-12/2008; Nr. 3K-3-353/2014). Nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu. Šalys kitais leistinais įrodymais gyvenamojo namo vertės neįrodinėjo, todėl teismas sprendžia, jog pasirinktas kompensacijos apskaičiavimo būdas yra tinkamas, ieškovė įpareigotina išmokėti atsakovui D. P. ir A. V. 280,28 Eur kompensaciją, o R. G. 460,46 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalis (skaičiuojant 143 Eur už 1 m²).

Atsakovai D. P. ir A. V. kaip bendraturčiai tarp savęs jų prašymu neatidalytini, paliekant likusios daikto dalies bendraturčiais.

Atsakovas D. P. prašė patikslintu priešieškiniu pripažinti D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/10 dalį iš 1,4232 ha ploto žemės sklypo, 1/10 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų sutuoktinių D. P. ir A. V. jungtine sutuoktinių nuosavybe; atsižvelgiant į tai, kad iš bendrų lėšų D. P. turima asmeninės nuosavybės dalis buvo remontuojama.

Atsakovas D. P. 1/10 pastatų ir 1/10 žemės sklypo įgijo 2013-07-17 dovanojimo ir 2012-06-12 dovanojimo sutartimis. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą šis turtas laikytinas asmenine D. P. nuosavybe. Atsakovai neįrodinėjo, jog D. P. asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis, tačiau, įvertinus atsakovo D. P. paaiškinimą, jog asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas perduotas šeimos poreikiams bei atsižvelgiant į CK 3.97 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra bei tai, kad atsakovai D. P. ir A. V. yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota 2012-03-10, akto įrašo Nr. 19 (t.1, L. 13), atsakovo nurodytas turtas jo paties prašymu pripažintinas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Sutuoktiniai dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe susitarė taikos sutartimi, toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taikos sutartis šioje dalyje gali būti tvirtinama, sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe pripažintina D. P. valdoma 1/10 pastatų dalis (CK 3.90 str. 1 d.).

Dėl naudojimosi ūkiniais pastatais naudojimosi tvarkos nustatymo

Tiek ieškovė, tiek atsakovai pateikė siūlomus projektus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal kuriuos kyla ginčas, nes šalys siekia naudotis tais pačiais ūkiniais pastatais.

Atsakovas D. P. siekdamas sau palankios naudojimosi tvarkos argumentuoja tuo, jog žemės sklypas, ant kurio yra visi pastatai, priklauso jam. Faktas, kad atsakovui priklauso žemės sklypas po pastatais nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į šiuos pastatus ir nesuteikia pranašumo atsakovui, vertinant pastatų priskyrimą naudojimuisi.

Nustatant naudojimosi pastatais tvarką, paprastai atsižvelgiama į jau susiklosčiusį faktinį naudojimą, tačiau, esant svarbioms priežastims, nusistovėjusi tvarka gali būti keičiama. Nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nebuvo nustatyta.

Kaip jau nustatyta iki atsakovų D. P. ir A. V. pastatų dalies įsigijimo, ieškovė ir jos mirusio brolio šeima naudojosi tiek gyvenamuoju namu, tiek ūkiniais pastatais, todėl netikslinga buvusią naudojimosi tvarką keisti. Tokia buvusi naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka užfiksuota ir siūloma ieškovės projektu. Pagal šį projektą atsakovui D. P. tenka dalis ūkinio prie būsimo tvenkinio, kaip pageidauja atsakovas, plotai paskaičiuoti, įvertinus dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais pagal ieškovės ieškinį. Atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas (CPK 178 str.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo R. G. argumentą, jog negalės naudotis ieškovės siūloma ūkinių pastatų dalimi, kadangi jam skiriama tik 30 cm pločio kraštas pastate, neaišku kaip galės naudotis pastate 2i/ž jam skiriama dalimi bei kiemo rūsiu, nes priekine šio statinio dalimi naudosis ieškovė. Pagal ieškovės siūlomą projektą atsakovui R. G. tenkančių ūkinių pastatų plotas 30,50 m² , atsakovui R. G. skiriamas naudojimuisi ūkinis pastatas 2i1/ž ir viralinė 2i1/p. Ūkinio pastato plotis 1,90 m, ilgis 5,32 m, plotas 10,11 m², viralinės plotas 20 m² , todėl atsakovo argumentai dėl negalėjimo naudotis ūkiniais pastatais dėl mažo ploto nepagrįsti. Bendram naudojimui skiriamas kiemo rūsys, kas reiškia, jog šalys šiuo statiniu naudosis bendru sutarimu, neribojant jų patekimo į visas rūsio patalpas, todėl atsakovo nuogąstavimai dėl galimo ieškovės kliudymo jam patekti į kiemo rūsį taip pat nepagrįsti.

Dėl žemės sklypo atidalijimo

Ieškovė ir atsakovai D. P. bei A. V. yra 1,4232 ha žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., bendraturčiai. Šalys pateikė taikos sutartį, kuria susitarė dėl žemės sklypų atidalijimo. Šalių prašymas atidalinti žemės sklypus pagal pateiktą projektą tenkintinas (CK 4.80 str.), šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 5 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 93 str. nustatyta tvarka. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovai įpareigotini ieškovei atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patyrė išlaidų už teisinę advokato pagalbą, kurias sudaro 709 Eur (550 Lt ir 159 Eur, sumokėtų 2014-09-04 pagal kvitą Nr. 727215, ir 2015-08-10 pagal kvitą Nr. 796031), taip pat 380 Lt ir 80 Eur už projektų paruošimą. Atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus dydžius, reikalavimas atlyginti turėtas advokato išlaidas tenkintinas (CPK 98 str.). Nors sprendimas iš esmės palankus ieškovei, tačiau ieškinys tenkinamas iš dalies, dalį reikalavimų šalys išsprendė taikos sutartimi, atsižvelgiant į tai, išlaidos teisinei pagalbai mažintinos ir ieškovei iš atsakovų priteistina 460 Eur išlaidų teisinei pagalbai bei 41 Eur žyminio mokesčio, viso 501 Eur. Šalys taikos sutartimi aptarė, jog turėtų žemės sklypo atsidalijimo planų ar naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimo išlaidų viena kitai neatlygina, todėl šių išlaidų klausimas nesvarstytinas, o turėtų išlaidų UAB „Domidėja“ plano (pagal kurį teikė galutinį patikslintą ieškinį) parengimui ieškovė nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

pripažinti J. Š. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, , patalpas, plane pažymėtas 1-1 (3.82 m² ploto), 1-2 (2.53 m² ploto), 1-3 (11.12 m² ploto), 1-4 (11.83 m² ploto), 1-5 (12.30 m² ploto), 1-11 (20.15 m² ploto);

pripažinti D. P. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas 1-6 (6,14 m² ploto), 1-7 (13,76 m² ploto), 1-8 (4,25 m² ploto), 1-9 (18.50 m² ploto);

pripažinti R. G. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą, plane pažymėtą 1-10 (15,18 m² ploto).

Įpareigoti J. Š. savo lėšomis ir darbu įrengti atsakovui R. G. įėjimą į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą, plane žymimą 1-10, bei įrengti pertvarą tarp patalpų 1-10 ir 1-6 gyvenamajame name.

Priteisti iš R. G. 460,46 Eur, iš J. Š. 280,28 Eur kompensaciją lygiomis dalimis D. P. ir A. V. už tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ir:

J. Š. ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirti naudotis ūkinį, plane žymimą 3i1m, daržinę, pažymėtą 3i1ž, malkinę, pažymėtą 4i1ž, stoginę, pažymėta K2;

D. P. ir A. V. paskirti naudotis, ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daržinę, pažymėtą 1i1ž, malkinę, pažymėtą 2i1ž, ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirti naudotis ūkiniais, pažymėtais 5i1m ir 1i1ž;

R. G. paskirti naudotis viraline 2i1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkiniu 2i1ž;

paskirti bendram šalių naudojimui kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): šulinį K, lauko tualetą K1, kiemo rūsį 4i1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Patvirtinti tarp ieškovės J. Š. ir atsakovų D. P. ir A. V. 2016-11-15 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:

pripažįstama, kad D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/10 dalis iš 1,4232 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., yra sutuoktinių D. P. ir A. V. jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

atsidalijamas J. Š. ir D. P. bei A. V. priklausantis 1,4232 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktus abiejų šalių pasiūlymus ir MB „Geodronas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą tokia tvarka:

J. Š. nuosavybėn atitenka 7116 m² žemės sklypo iš 14323m² žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., plane pažymėtas indeksu 2 (nuspalvinto raudona spalva);

D. P. ir A. V. nuosavybėn atitenka 7116 m² žemės sklypo iš 14323m² žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., plane pažymėtas indeksu 1 (nuspalvinto mėlyna spalva);

ieškovė J. Š. atsisako kitų reikalavimų atsakovams, pareikštų ieškinyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. pasidalijimo;

šalys viena kitai jokių pretenzijų dėl atidalijamo sklypo ir šalims atitenkančių žemės sklypų plotų neturi;

šalys pasilieka prie savų turėtų žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., atsidalijimo planų ar naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimo išlaidų;

žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kadastrinių matavimų 240,38 Eur išlaidos pagal IĮ „Geolinija“ 2014-08-12 pinigų priėmimo kvitą GEO-M Nr. 687, apmokamos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad kvitą apmokėjo J. Š., D. P. jai sumoka 120,19 Eur.

Civilinę bylą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš žemės sklypo nutraukti.

Priteisti iš R. G. 50 Eur ir 451 Eur lygiomis dalimis iš D. P. ir A. V. bylinėjimosi išlaidų J. Š..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.