Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-06 · Civilinė byla Nr. A2-415-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
A2-415-343/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
V. R.
Civilinė byla Nr. A2-415-343/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Živilė Janavičienė

Procesinio dokumento kategorijos: 122.4; 124.1; 124.2.2; 124.6

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal A. B. ir B. L. ieškinį V. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir V. R. priešieškinį A. B. ir B. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu (b.l. 69-73, t. 2), kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimta 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b.l. 106-110, t. 2), A. B. ir B. L. ieškinys V. R. patenkintas, D. R. ir V. R. santuokoje įgytas turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 44000 Lt, priteisti D. R., iš A. B. ir B. L. V. R. priteista 22 000 Lt kompensacija už ½ dalį santuokoje įgyto turto, V. R. priešieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmestas.

2011 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas V. R. prašymas atnaujinti procesą turto padalijimo byloje, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, patenkinti pareiškėjo priešieškinį (b.l. 1-4, t. 3). Prašyme nurodoma, jog po bylos išnagrinėjimo, pareiškėjui gavus 2011 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 78D-1398, paaiškėjo bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjo už žemės sklypą, kuriame yra išnagrinėtoje byloje padalinta namų valda, investiciniais čekiais sumokėta įmoka yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, kurios kiti asmenys panaudoti negali, ši įmoka, jos nepanaudojimo atveju, pareiškėjui nebus grąžinta ar kitaip kompensuota. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog tiek žemės sklypą, tiek jame esančius statinius pareiškėjas siekė įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu D. R. savo investicinius čekius panaudojo kitiems tikslams. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš pareiškėjo atimta teisė užbaigti žemės sklypo pirkimo procedūras.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčijama Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b.l. 44-46, t. 3) pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, iš pareiškėjo valstybei priteista 15,28 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog informacija apie pareiškėjo už žemės sklypą sumokėtas įmokas buvo pateikta į prašomą atnaujinti civilinę bylą, teismo posėdžių metu šalių atstovai akcentavo aplinkybes, susijusias su žemės sklypo išpirkimu, todėl daryti išvadą, jog ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 49-51, t. 3) pareiškėjas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti, prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir nurodo, kad, skirtingai, nei nurodoma ginčijamoje nutartyje, bylą, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėję teismai neaiškino ir neanalizavo investicinių čekių panaudojimo galimybių, aplinkybės, jog investiciniai čekiai negali būti grąžinti ir kompensuoti, todėl akivaizdu, jog, priimdamas ginčijamą nutartį, teismas vertino ne tą aplinkybę, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą. Bylos nagrinėjimo metu buvo žinomas tik įmokos sumokėjimo faktas. Aplinkybės, susiję su įmokos panaudojimu, tapo žinomos tik gavus prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą kompetentingos institucijos raštą. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo metu, ji galėjo nulemti kitokį galutinį sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 53-56, t. 3) B. L. prašo skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, sutikdama su ginčijamos nutarties motyvais, laikydamasi savo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstytos pozicijos, nurodo, jog pareiškėjo gautas raštas nepaneigia žinojimo apie įmokos sumokėjimą ir sprendimo priėmimą byloje, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, fakto. Nagrinėjant bylą, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, aplinkybė, jog įmoka už žemės sklypą yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, buvo žinoma ir įvertinta, todėl negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Be to, kadangi ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma nuo pat įmokos sumokėjimo momento, jis yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas - papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška - CPK 370 str. 3 d., pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo reiškia CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo formuluotę, darytina išvada, kad procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas egzistuojant reikšmingų sąlygų visumai: pirma, kad prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu; antra, kad šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti; trečia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui.

Ginčo dėl to, jog prašyme įvardijama aplinkybė bylos nagrinėjimo metu egzistavo, nėra. Vertinant šios aplinkybės paaiškėjimo faktą, dėmesys atkreiptinas į keletą reikšmingų aspektų: pirma, pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti įmokos sumokėjimo fakto, jog į bylą, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, buvo pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžių metu buvo vertinamos aplinkybės, susiję su žemės sklypo išpirkimu, jog priešieškinio reikalavimus pareiškėjas ir jo atstovė grindė aplinkybe, kad ginčo statiniai įsigyti iš asmeninių pareiškėjo lėšų, jog asmeninės pareiškėjo lėšos buvo panaudotos ir sumokant įmoką už iš valstybės išperkamą žemės sklypą, jog byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, priimtame sprendime buvo įvertintos aplinkybės, susiję su asmeninių pareiškėjo lėšų panaudojimu; antra, nuoroda pareiškėjo pateiktame rašte, kad įmoka gali būti panaudota tik pareiškėjui asmeniškai užbaigiant žemės sklypo pirkimo procedūras, jog pareiškėjui ši įmoka nebus grąžinta ar kompensuojama, vertintina ne kaip faktinė aplinkybė, bet kaip bylos nagrinėjimo metu žinomos aplinkybės, jog įmoka sumokėta iš asmeninių pareiškėjo lėšų, teisinio vertinimo rezultatas, t.y., tiek pareiškėjas, kuriam, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, preziumuotina, teisės aktų reikalavimai yra žinomi, juolab kad jį bylos nagrinėjimo metu atstovavo profesionalia teisininke laikytina advokatė, tiek bylą nagrinėjęs teismas, turėdami informaciją apie įmokos sumokėjimo faktą ir su tuo susijusias aplinkybes, negalėjo nežinoti, kas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant valstybinės žemės sklypo esantį turtą pripažinus kitų asmenų nuosavybe, atsitiks su pareiškėjo sumokėtomis įmokomis; trečia, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kas nors trukdė pareiškėjui į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių kreiptis anksčiau. Tai, kas nurodyta, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė objektyviai tiek pareiškėjui, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui negalėjo būti nežinoma, tuo tarpu net jeigu subjektyviai pareiškėjas jos ir nežinojo, taip galėjo atsitikti tik dėl paties pareiškėjo aplaidumo ir nerūpestingumo, netinkamai pasirinktų savo teisių gynybos formos ar priemonių.

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka ir kitos proceso atnaujinimo CPK 166 str. 1 d. 2 p. pagrindu sąlygos, pagal kurią procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu prašyme nurodyta aplinkybė būtų galėjusi įtakoti galutinį rezultatą byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Šiuo aspektu svarbu yra tai, jog teismas sprendimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo priėmė tiesiogiai įvertinęs ir pripažinęs faktą, kad tiek įmoka už žemės sklypą, tiek ir statinių kaina buvo sumokėta iš asmeninių pareiškėjo lėšų, šios išvados kvestionuoti sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą nėra pagrindo, todėl, atsižvelgiant į tai, jog byloje pareikšti reikalavimai nebuvo nukreipti į žemės sklypo nuosavybės teises, akivaizdu, jog galimas įmokos už žemės sklypą praradimas, nurodytomis aplinkybėmis, negali įtakoti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Išvada, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, paneigia ir kitos sąlygos procesui atnaujinti - prašymo padavimo per CPK 368str. 1 d. nurodytą terminą - egzistavimą. Nors pareiškėjas nurodo, kad aptariama aplinkybė jam tapo žinoma tik 2011 m. birželio 8 d., teismui konstatavus, jog ši aplinkybė jam buvo žinoma ar negalėjo būti nežinoma dar bylos nagrinėjimo metu, akivaizdu, jog pareiškėjo argumentai dėl CPK 368 str. 1 d. įtvirtinto termino pradžios momento yra nepagrįsti.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė pagrįstai, todėl sprendžia, kad ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Atskirąjį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, B. L. prašo priteisti iš pareiškėjo 500Lt atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą, atlyginimą ir 700 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą atlyginimą. Nors, kaip nurodo B. L., prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo nebuvo išspręstas, šio klausimo sprendimas išeina už apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribų. Apeliacinis procesas skirtas neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui vertinti. Tuo atveju, jeigu ginčijama nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, šio klausimo išsprendimu suinteresuotas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę CPK 277 str. nustatyta tvarka ir terminais inicijuoti papildomo procesinio sprendimo priėmimą. Išsprendus šį klausimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš dalyvaujančių byloje asmenų būtų atimta teisė atitinkamą teismo išvadą skųsti apeliacine tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių teismas dėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme B. L. patirtų atstovavimo išlaidų nepasisako. Iš kitos pusės, atsižvelgiant į jai palankią apeliacijos proceso baigtį, darytina išvada, jog, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, B. L. patirtos atstovavimo išlaidos, pripažinus jas tinkamomis ir pagrįstomis, atlygintinos, priteisiant išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Lt B. L. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė