- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 2-1097/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- AB „PAREX BANKAS“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Alės Bukavinienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „PAREX BANKAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio arbitražo teismui padavimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-4879-450/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „INTERGAS“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones AB „PAREX BANKAS“ ir AS „Parex Banka“ atžvilgiu, jiems nepranešus. Nurodė, kad 2006-05-05 UAB „INTERGAS" ir AB PAREX BANKAS bei AS „Parex Banka" sudarė Sindikuoto kreditavimo sutartį Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 dėl kredito iki 11 010 903,28 EUR suteikimo su vėlesniais pakeitimais. Sutartimi atsakovai ieškovui suteikė ilgalaikį sindikuotą kreditą. Pagal Sutarties sąlygas AB PAREX BANKAS yra bankas - agentas, o AS „Parex Banka" yra dalyvaujantis bankas. Kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2021 m. balandžio 30 d. Kredito paskirtis: mažąja dalimi turimų įsipareigojimų AB SAMPO banke refinansavimas ir didžiąja dalimi projekto vystymui panaudotų skolintų lėšų grąžinimas bei magistralinio dujotiekio Akmenė-Mažeikiai statybos finansavimas bei skirstomojo dujotiekio Mažeikių mieste finansavimas (Sutarties 3.4 punktas). Sutartyje numatyta, kad Sutarčiai taikytina Lietuvos teisė (Sutarties 21.8 punktas). Sutartis užtikrinta ieškovo akcijų, atsargų, žemės sklypų, pastatų bei kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui ir tretiesiems asmenims, hipoteka/įkeitimu bei laidavimu. Sutartis numatė atsakovo galimybę be išankstinio kredito gavėjo įspėjimo ir jo atskiro raštiško pavedimo nuo bet kurių ieškovo sąskaitų, esančių bet kuriuose bankuose, įstatymų nustatyta tvarka nurašyti lėšas (Sutarties 15.3 punktas). Nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas ieškinys Vilniaus komercinio arbitražo teismui, kuris bus paduodamas Lietuvos Respublikos CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms ir nustatančių teismo (arbitražo teismo) teisę atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas. Atsakovams ieškovas yra pateikęs duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovas 2010 -2011 m. m. patirs didelių nuostolių dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sutarties sudarymo, kurių ieškovas negalėjo protingai numatyti ir negali kontroliuoti bei nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovo vertinimu, kad yra pagrindas spręsti, kad tolesnis Sutarties vykdymas Sutartyje esančiomis sąlygomis gali sukelti ieškovo bankrotą, todėl būtina keisti paskolos mokėjimo pagal Sutartį grafiką. Ieškiniui parengti būtina įvertinti itin daug dokumentacijos bei įrodymų, ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes nustatyti bei jas kvalifikuoti pagal atitinkamas teisės normas, o tai reikalauja nemažai darbo laiko. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą lemia atsakovų Sutartyje įtvirtintos galimybės bei atsakovų akivaizdus nesąžiningas nenoras teisingai bei protingai išspręsti tarp Sutarties šalių kilusį ginčą, susijusį su Sutarties vykdymu/Sutarties sąlygų keitimu. Nurodė, kad esant tokiai situacijai, kuri yra susiklosčiusi šio prašymo pateikimo teismui metu, pagal dabartines ieškovo pajamas ieškovo nuostolis per 2010 m. bus lygus 2.778.680 Lt, o 2011 m. - 3.908.120 Lt . Sutartis numato, kad 2010 m. ieškovui reikia bankui grąžinti didelės vertės pinigines lėšas, kurios šiam buvo suteiktos kaip tikslinis kreditas, t. y. kuriuo buvo finansuojama statyba konkrečiai apibrėžto projekto. Tikslinio kredito atveju riziką prisiima ne tik kredito gavėjas (skolininkas), bet ir projektą finansuojantis bankas (kreditorius), nes tokio kredito sutarties atveju abi šalys žino ir sutaria, kad kredito grąžinimas bus vykdomas iš projekto sėkmės, t.y. iš pajamų, skolininko gaunamų užbaigus projektą, kuris kredito sutartimi banko finansuojamas. Taigi, atsakovai suteikė ieškovui tikslinį kreditą, siekdami finansuoti konkrečiai apibrėžtą projektą, todėl ir atsakovai turėjo prisiimti dalį rizikos dėl projekto sėkmingumo (Akmenė-Mažeikiai statybos finansavimas bei skirstomojo dujotiekio Mažeikių mieste finansavimas). Ieškovas įgyvendindamas projektą, pritrūko lėšų. Tai lėmė, kad dar 2009 m. kovo mėnesį ieškovas iš akcininko UAB „Helios" GAZ skolinosi virš 5 mln. EUR ir sudarė 2009 m. kovo 21 d. trišalę sutartį dėl paskolos gavimo ir grąžinimo tvarkos tarp atsakovų, ieškovo ir UAB „Helios“.
Ieškovo nuostoliai 2011 m. grindžiami ateityje sumažėsiančiu dujų vartojimu Druskininkuose dėl alternatyvaus energijos šaltinio atsiradimo. Ieškovas apie 2/3 kiekio gamtinių dujų transportuoja Druskininkų savivaldybei. Druskininkų savivaldybės taryba 2009 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. Tl-163 dėl 2003 m. spalio 16 d. sutarties Nr. 2003-10-16-018/196 „Dėl Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo" papildymo pritarė iki 12 MW galios biokurą vartojančio katilo įrengimui Druskininkų katilinėje, nuspręsdama derinti UAB Litesko filialo „Druskininkų šiluma" investicijų planą. Ieškovo skaičiavimais, tokio alternatyvaus energijos šaltinio atsiradimas 2011 m., sumažintų gamtinių dujų vartojimą Druskininkų mieste apie 8-10 mln. kubinių metrų per metus, kai per 2009 m. toks kiekis sudarė ³A transportuotų dujų į Druskininkų miestą. Apie tokį planuojamą apyvartos sumažėjimą ieškovas pranešė atsakovui AB Parex bankui 2009-10-26 raštu Nr. S-299/09. Įvertindamas tokią situaciją, ieškovas, 2009-10-26 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsisakyti didelio slėgio dujotiekio „Lietuvos Respublikos siena- Druskininkų miestas" įkeitimo, siekiant šią verslo dalį parduoti, kol nepagrįstai nesumažėjo jo vertė, tačiau bendras susitarimas šiuo klausimu nebuvo pasiektas. Didelio slėgio dujotiekio rinkos vertė šiai dienai žymiai sumažėjo ir ieškovas jau patyrė didelių nuostolių dėl atsakovų vengimo geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją ir tokiu būdu sumažinti ieškovo nuostolius. Iš teismui pateikiamų įrodymų matyti, kad ieškovo nuosavas kapitalas yra tik apie 4 mln. Lt. Ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kitiems asmenims sudaro apie 63 mln. Lt sumą. Akivaizdu, kad Sutarties vykdymas, jos atitinkamai nepakeitus, ateityje vienareikšmiai lemtų ieškovo bankrotą ir likvidavimą dėl bankroto. Dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas 2010-01-18 raštu Nr. S-ll/10 kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo prašoma banko pakeisti mokėjimų grafiką per 2010 - 2011 metus, sumažinant mokėtiną sumą iki 100.000 EUR per metus, vietoj atitinkamai 950 tūkstančių ir 960 tūkstančių EUR. Vyko derybos, bet susitarimas taip ir nebuvo pasiektas. Laikė, kad ieškovo finansinė padėtis realiai pagerės po kelerių metų, kai bus pasirašytos prisijungimo ir transportavimo sutartys su AB „Orlen Lietuva". Dar 2009-01-14 ieškovas su AB „Mažeikių nafta" (AB „Orlen Lietuva") sudarė susitarimą dėl bendradarbiavimo, tačiau derybos užsitęsė. Derybos su AB „Orlen Lietuva" užtruko dėl to, kad sutartys, kurias planuojama pasirašyti pagal 2008 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-226 „Dėl naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo ir naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų taisyklių patvirtinimo" 44 punktą gali būti sudaromos tik po investicinio projekto suderinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Užtruko vidinė AB „Orlen Lietuva" investicijų derinimo ir tvirtinimo procedūra. Pagal 2009 m. sausio 14 d. Susitarimo dėl bendradarbiavimo priedą Nr. 2, preliminarus AB „Orlen Lietuva" gamtinių dujų poreikis 2011 m. - 100 mln. kubinių metrų (palyginimui per 2009 m. pirmus tris ketvirčius transportuota iki 17 mln. kub. m. dujų). Tokia apimtimi sudarytos sutartys ateityje sudarytų pakankamas prielaidas ieškovui stabilizuoti savo finansinę būklę, gauti pelno bei užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, viešąjį interesą, taip pat tinkamai įvykdyti Sutartį. Tuo tarpu, atsakovams reikalaujant vykdyti Sutartį pagal jos sąlygas, ieškovas jau 2010 m. balandžio mėnesį patirtų 125 061 Lt nuostolį.
Pažymėjo, kad ieškovas yra viešąsias paslaugas teikianti įmonė, aprūpinanti asmenis, įskaitant ir gyventojus, gyvybiškai reikalingu energijos šaltiniu. Ieškovui dėl Sutarties vykdymo, jos nepakeitus, patiriant milijoninius nuotolius, jis, kaip minėta, taps nemokus ir jam turės būti keliama bankroto byla. Nurodė, kad atsakovai, kuriems, kaip bankams, keltini padidinti veiklos ir atsakomybės už savo veiksmus standartai, iš esmės piktnaudžiauja savo teisėmis ir galimybėmis, vietoj to, kad laikinai pakeistų mokėjimo grafikus pagal Sutartį tam, kad ieškovas, pasibaigus kritiniam laikotarpiui, kuris iš esmės susijęs su tuo, kad banko finansuotas projektas dar nepradėjo generuoti pajamų, galėtų tęsti savo veiklą pelningai ir tenkinti viešąjį interesą. Tokiu būdu atsakovai ne tik sąmoningai leidžia atsirasti/didėti ieškovo nuostoliams, bet ir sukeliama rizika jų pačių veiklai. Nurodė, kad išvardytos aplinkybės verčia ieškovą rengti ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, pakeičiant mokėjimo grafiką tokiu būdu, kad būtų sumažintos įmokos, mokėtinos už 2010-2011 metus, nekeičiant galutinio paskolos grąžinimo termino, proporcingai padidinant 2012 m. ir kitų metų mokėjimus. Mano, kad yra teisinis pagrindas sustabdyti bet kokių teisių ir pareigų kylančių Sutarties (įskaitant jos pakeitimus), 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G1, 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G2 ir 2009 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G3 bei susijusių sutarčių pagrindu vykdymą, įskaitant ir įmokų mokėjimo sustabdymą. Prašė uždrausti atsakovams iki Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo arbitražo byloje priėmimo atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, Sutarties (įskaitant jos pakeitimus), 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G1, 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G2 ir 2009 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G3 pagrindu, bet kokius piniginių lėšų nurašymus iš bet kuriame banke esančių ieškovo sąskaitų ir iš už ieškovą laidavusių asmenų sąskaitų banke, taip pat hipotekinio kreditoriaus reikalavimų nukreipimą į įkeistą turtą, kuriuo užtikrinamas ieškovo prievolės pagal Sutartį vykdymas, uždrausti atsakovams taikyti ieškovo atžvilgiu bet kokias sutartines sankcijas, jei iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos atsakovai vienašališkai nutrauktų Sutartį. Laikė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ekonomiškumo principui. Priešingu atveju, atsakovams atlikus aukščiau nurodytus veiksmus arba ieškovui toliau mokant įmokas pagal Sutartį, nebebūtų įmanoma ieškovo ūkinė-komercinė veikla, sutriktų atsiskaitymas su kreditoriais, įskaitant darbuotojus, valstybės institucijas, kiltų bankroto grėsmė ir taip būtų pažeistas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „INTERGAS“ prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo - sustabdė bet kokių teisių ir pareigų, kylančių 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotos kreditavimo sutarties Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 (įskaitant jos pakeitimus) bei su šia sutartimi susijusių sutarčių, įskaitant 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G1, 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G2 ir 2009 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G3 pagrindu, vykdymą, o tuo atveju, jeigu iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, atsakovai akcinė bendrovė PAREX BANKAS ir AS "Parex Banka" vienašališkai nutrauktų 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotą kreditavimo sutartį Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 (su vėlesniais pakeitimais), uždraudė atsakovams akcinei bendrovei PAREX BANKAS ir AS "Parex Banka" iki Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo arbitražo byloje priėmimo atlikti ar imtis bet kokių vykdymo veiksmų 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotos kreditavimo sutarties Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 (įskaitant jos pakeitimus) ir su ja susijusių sutarčių pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius piniginių lėšų nurašymus iš bet kuriame banke esančių ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS" sąskaitų ir iš už šį skolininką pagal minėtą kreditavimo sutartį pagal nurodytas laidavimo sutartis laidavusių asmenų sąskaitų, hipotekinio kreditoriaus reikalavimų nukreipimą į įkeistą turtą, kuriuo užtikrinamas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS" įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotą kreditavimo sutartį Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 vykdymas, taip pat uždrausti atsakovams akcinei bendrovei PAREX BANKAS ir AS "Parex Banka" taikyti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS" atžvilgiu bet kokias sutartines sankcijas. Taip pat teismas nustatė pareiškėjui UAB „INTERGAS“ 14 dienų terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys Vilniaus komerciniam arbitražui, ir įpareigojo apie tai pranešti Vilniaus apygardos teismui, pateikiant ieškinio pateikimo faktą patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas išaiškino pareiškėjui, kad nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas tokį savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad atsakovams atlikus bet kokius išieškojimo veiksmus pagal Sutartį, tai apsunkintų ieškovo padėtį, dėl ko netektų prasmės pats ginčo sprendimas.
Šalies argumentai
2010 m. balandžio 14 d. atsakovas AB „PAREX BANKAS“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4879-450/2010. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Šį prašymą atsakovas grindė šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skiriamos tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tai reiškia, kad negalima jų skirti, jei jos neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vilniaus apygardos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su galimo teismo (šiuo atveju arbitražinio teismo) sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes, jei teismas patenkintų ieškovo ieškinį ir nuspręstų atitinkamai pakeisti ieškovo ir Bankų sudarytos Sindikuoto kreditavimo sutarties sąlygas, tai automatiškai teismo sprendimu būtų nustatomos šalių teisės ir pareigos. Taigi šiuo atveju teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai taikė laikinosios apsaugos priemones. Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismas minėtąja nutartimi iš esmės išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių prigimčiai ir yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamais tikslais.
2. Vilniaus apygardos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neįvertino kaip ir kokia apimtimi prašomos taikyti priemonės užtikrins būsimą teismo sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeistas ekonomiškumo principas bei nesilaikyta laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo reikalavimo, o tai lėmė, kad buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra iškeliant ieškovo interesus.
3. Bankas ieškovo prašymą dėl Sindikuoto kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo apsvarstė ir 2010 m. kovo 25 raštu ieškovui išsiuntė sutarties pakeitimus, pagal kurių sąlygas ieškovui buvo pakeistas kredito grąžinimo grafikas sumažinant dalinius kredito grąžinimus iki tokių sumų, kurias ieškovas pagal finansinę padėtį yra pajėgus vykdyti, tačiau nepaisant šių sąžiningų Banko veiksmų ir pateiktų sutarties sąlygų pobūdžio ieškovas atsisakė pasirašyti Sindikuoto kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimus. Tai reiškia, kad ieškovas teigdamas, jog Bankai nebendradarbiavo ir elgėsi nesąžiningai klaidina teismą ir tuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jis vykdė kredito ir debeto operacijas, kurios pažeidžia Bankų interesus. Šios aplinkybės lemia, kad ieškovas yra finansiškai pajėgus subjektas ir teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia išvengti tinkamo prievolių vykdymo Bankams.
Atsiliepimas
2010 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „INTERGAS“ atsiliepimas į atsakovo AB „PAREX BANKAS“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Ieškovas pateikė teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančius duomenis, kurie yra pakankami spręsti apie tai, kad ieškovui vykdant Sutarties sąlygas ta apimtimi, kuria ji turėtų būti vykdoma pagal Sutartį, ieškovas taptų nemokus. Tokiai situacijai susiklosčius ieškovui palankaus arbitražo teismo sprendimo nebus galima įvykdyti. Taigi Vilniaus apygardos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir tuo užtikrino ieškovo finansinės padėties stabilumą, viešąjį interesą bei būsimojo arbitražo teismo sprendimo įvykdymą.
2. Sutartinės laisvės principas nėra absoliutus, todėl įstatymai nustato tam tikrus (ypatingus) atvejus, kai teismas, esant interesų pusiausvyros pažeidimui, įgyja diskreciją sureguliuoti šalių sutartinius santykius. Tokios ypatingos aplinkybės yra susiklosčiusios šiuo konkrečiu atveju, nes atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, privilegijuota padėtimi bei galimybėmis. Taigi Vilniaus apygardos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įsikišo į šalių sutartinius santykius, nes priešingu atveju būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tam, kad ieškovui nekiltų bankroto grėsmė, negali būti laikoma ekonomiškumo principo pažeidimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo interesai yra užtikrinti įkeitimu, hipoteka, trečiųjų asmenų laidavimu bei kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, viršijančiomis Sutartimi ieškovui suteikto kredito dydį. Dar daugiau, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą.
4. Faktas, kad atsakovai pateikė ieškovui Sutarties pakeitimo sąlygas ir kad ieškovas su atsakovų pateiktomis Sutarties pakeitimo sąlygomis nesutiko, savaime nereiškia, kad ieškovas yra nesąžiningas ir atsisakė bendradarbiauti su Bankais. Ieškovas nesutiko su Sutarties pakeitimo sąlygomis, nes UAB „INTERGAS“, sutikęs su minėtais sutarties pakeitimais, greitai susidurtų su bendrovės nemokumo problemomis. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovas vykdė kredito ir debeto operacijas, kurios pažeidė atsakovų interesus. Ieškovas minėtąsias operacijas vykdė esant išankstiniam atsakovų sutikimui. Taigi atsakovas elgiasi nesąžiningai atskiruoju skundu įrodinėdamas ieškovo nesąžiningumą.
2010 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas AB „PAREX BANKAS“ prašymas dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo ir prijungimo. Atsakovas nurodo, kad gavo UAB „INTERGAS“ ieškinį, kuriuo reikalauja pakeisti 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotos kreditavimo sutarties sąlygas. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas taikė platesnes laikinosios apsaugos priemones negu būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Ši aplinkybė lemia tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo pažeisti proporcingumo ir teisingumo, sutarties laisvės principai, neteisėtai ir nepagrįstai ieškovas buvo atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Taigi skundžiama nutartis gali sukelti Bankams nepagrįstai didelius nuostolius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas prašo priimti ir prijungti prie bylos 2010 m. balandžio 16 d. UAB „INTERGAS“ ieškinį ir papildomus atsakovo paaiškinimus civilinėje byloje 2-4879-450/2010; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį arba pakeisti skundžiamą nutartį taip, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos ieškovo pareikštiems reikalavimams.
2010 m. liepos 27 d. buvo gautas TŪB „Energija“ ir V. D. prašymas dėl įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šį savo prašymą grindžia tuo, kad TŪB „Energija“ ir V. D. yra įkeitę jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą užtikrinant UAB „INTERGAS“ prievoles pagal Sindikuoto kreditavimo sutartį vykdymą. Ši aplinkybė lemia tai, kad civilinės bylos Nr. 2-4879-450/2010 išsprendimas gali turėti įtakos TŪB „Energija“ ir V. D. teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „INTERGAS“ prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti bet kokių teisių ir pareigų, kylančių 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotos kreditavimo sutarties Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 (įskaitant jos pakeitimus) bei su šia sutartimi susijusių sutarčių, įskaitant 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G1, 2006 m. gegužės 5 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G2 ir 2009 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/519.1/2.2.1.-06/180-G3 pagrindu, vykdymą, o tuo atveju, jeigu iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, atsakovai akcinė bendrovė PAREX BANKAS ir AS "Parex Banka" vienašališkai nutrauktų 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotą kreditavimo sutartį Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 (su vėlesniais pakeitimais), uždrausti atsakovams akcinei bendrovei PAREX BANKAS ir AS "Parex Banka" iki Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo arbitražo byloje priėmimo atlikti ar imtis bet kokių vykdymo veiksmų 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotos kreditavimo sutarties Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 (įskaitant jos pakeitimus) ir su ja susijusių sutarčių pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius piniginių lėšų nurašymus iš bet kuriame banke esančių ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS" sąskaitų ir iš už šį skolininką pagal minėtą kreditavimo sutartį pagal nurodytas laidavimo sutartis laidavusių asmenų sąskaitų, hipotekinio kreditoriaus reikalavimų nukreipimą į įkeistą turtą, kuriuo užtikrinamas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS" įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 5 d. Sindikuotą kreditavimo sutartį Nr. KS/519/2.2.1.-06/180 vykdymas, taip pat uždrausti atsakovams akcinei bendrovei PAREX BANKAS ir AS "Parex Banka" taikyti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS" atžvilgiu bet kokias sutartines sankcijas. Ieškovas šį prašymą grindė tuo, kad atlikus bet kokius išieškojimo veiksmus pagal Sutartį, ieškovo turtinė padėtis pablogėtų ir galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo t. y. kuriuo būtų pakeistos Sutarties sąlygos ieškovo naudai, įvykdymas taptų neįmanomas. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su galimo arbitražinio teismo sprendimu, nes, kaip teisingai nurodo apeliantas, jei arbitražo teismas patenkintų ieškovo ieškinį ir nuspręstų atitinkamai pakeisti ieškovo ir atsakovų sudarytos sindikuotos kreditavimo sutarties sąlygas, tai būtent arbitražo teismo sprendimu būtų nustatomos šalių teisės ir pareigos. Taip pat minėta, kad konkretaus masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios faktiškai atleido ieškovą nuo bet kokių įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo. Taigi Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi taikė akivaizdžiai per didelės apimties laikinosios apsaugos priemones, tuo nepagrįstai iškėlė ieškovo interesus, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir ekonomiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovams AB „PAREX BANKAS“ ir AS "Parex Banka".
Teisėjų kolegija išaiškina, kad ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui UAB „INTERGAS“ įstatymų numatytais pagrindais vėliau kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams (Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros reglamento 26 str.).
Dėl TŪB „Energija“ ir V. D. įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje Nr. 2-4879-450/2010
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos tyrimo objektu yra Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria buvo atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas. Ši aplinkybė lemia tai, kad TŪB „Energija“ ir V. D. įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Nr. 2-4879-450/2010 klausimas šiuo konkrečiu atveju nėra apeliacijos tyrimo objektas. Taigi teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisakys.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, Teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti.
Atmesti ieškovo UAB „INTERGAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.