Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Broniaus Januškos ir Beatos Martišienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei ir atsakovo atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2016-04-08 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-445(00046), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2015-12-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 12 p., Departamentas 2016-04-08 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-445(00046) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, nes nustatė, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas nėra darbas UAB ,,Samala“, kuri galimai yra fiktyvi įmonė.

Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus ĮUTP nustatytą 14 dienų terminą, nes ginčijamas sprendimas pareiškėjui 2016-04-11 buvo išsiųstas jo nurodytu elektroninio pašto adresu.

Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų teismas konstatuoja, kad negali būti nustatyta, ar pareiškėjas gavo, o, jeigu gavo, kada, elektroniniu paštu siųstą Departamento 2016-04-08 sprendimą. Kita vertus, ginčijamas sprendimas pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas registruotu paštu prašyme nurodytu adresu. Registruota pašto korespondencijos siunta buvo įteikta 2016-04-16, o skundas teismui per LITEKO EPP paduotas 2016-04-28, t. y. per 14 dienų terminą. Siekdamas pareiškėjo teises apginti realiai ir veiksmingai, teismas konstatuoja, kad visos abejones turi būti vertinamos jo naudai, konstatuojant, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.

Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka ĮUTP 40 str. 1 d. nuostatą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, jei yra ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra ĮUTP 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 2 p., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal ĮUTP 35 str. 1 d., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 2 str. 9 d.).

Pagal vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 p.); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 p.); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 p.); įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (100.8 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (100.9 p.).

Pagal Tvarkos aprašo 24.21 p. nuostatas, ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus patvirtina šie dokumentai: įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai), dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos (arba ne mažiau kaip penkios darbo vietos, kai užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (darbo sutartys su šiais asmenimis), dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų arba ne mažiau kaip 260 tūkstančių eurų, kai užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, arba yra įmonės dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;

Įvertinęs kartu su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateiktus dokumentus, taip pat teismui pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB ,,Samala“, kurios valdybos narys yra pareiškėjas, yra fiktyvi, todėl Departamentas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje.

Byloje esanti medžiaga nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad UAB ,,Samala“ vykdo realią ūkinę-komercinę veiklą.

Pagal 2015-04-03 tarp UAB ,,Samala“ ir UAB ,,Humaira“ sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, UAB ,,Samala“ buvo įsipareigojusi tarpininkauti ieškant pirkėjų UAB ,,Humaira“ parduodamoms prekėms, o pastaroji už tarpininkavimo paslaugas įsipareigojo mokėti ne mažiau kaip 5 procentus komisinių nuo užsakytų prekių sumos, bet ne mažiau kaip 350 Eur kas mėnesį. Kasos knygos, UAB ,,Samala“ išrašytos sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad UAB ,,Humaira“ kas mėnesį bendrovei pervesdavo bendradarbiavimo sutartyje nurodytą minimalią 350 Eur sumą. Kita vertus, į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad UAB ,,Samala“ teikė sutartyje nurodytas tarpininkavimo paslaugas, t. y. vykdė realią ūkinę veiklą.

Kartu su skundu teismui pateikta 2016-01-28 tarp Daljit & Co ir UAB ,,Samala“ sudaryta sutartis ir šios sutarties pagrindu 2016-02-22 sumokėta 4 000 Eur suma, taip pat nepatvirtina, kad UAB ,,Samala“ vykdė realią ūkinę-komercinę veiklą, nes buvo sumokėta sutartyje nustatyta minimali mėnesinė suma už tarpininkavimo paslaugas, nors nėra jokių duomenų, kad šias paslaugas UAB ,,Samala“ teikė.

Tai, kad įmonė mokėjo už jai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, įmokas Sodrai, įmonėje buvo įdarbintas reikiamas Lietuvos Respublikos piliečių skaičius ir jiems mokamas darbo užmokestis, taip pat nepatvirtina, kad ji vykdė realią ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėtina, kad UAB ,,Samala“ veikla 2015 metais buvo nuostolinga, nes įmonės išlaidos (darbo užmokestis, privalomos įmokos, atsiskaitymas už paslaugas) viršydavo jos pajamas. Vadinasi, įdarbinant 3 Lietuvos Respublikos piliečius ir mokant jiems darbo užmokestį, nepaisant to, kad įmonė gauna tik 350 Eur pajamas, buvo siekiama, kad UAB ,,Samala“ atitiktų ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad 2016-04-07 vykusios apklausos metu pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios bus jo darbo funkcijos UAB ,,Samala“, kuo įmonė verčiasi. Taip pat teigė, kad įmonės buveinės adresas yra P. Vileišio g. 18 A, Vilniuje, nors UAB ,,Samala“ direktorius nurodė, kad patalpų bendrovė neturi, nes pagal vykdomos veiklos pobūdį jos nėra reikalingos. Pareiškėjas yra UAB ,,Samala“ valdybos narys, todėl tai, kad apklausos metu jis negalėjo tiksliai paaiškinti su UAB ,,Samala“ veikla susijusių aplinkybių, tik patvirtina, kad įmonė buvo įsteigta ne ūkinei veiklai vykdyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė nepateikė konkrečių duomenų apie UAB ,,Samala“ vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, pareiškėjo darbo funkcijas šioje įmonėje.

Teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti gyvenamųjų patalpų, esančių Rinktinės g. 13-100, Vilniuje, nuomos sutartį. Departamentas patvirtino, kad papildomus dokumentus pareiškėjas teikė 2016-02-08 ir 2016-04-07, todėl jo galimybės pateikti nuomos sutartį nebuvo apribotos. Kita vertus, pareiškėjas Departamentui nepateikė 2016-01-28 sutarties sudarytos tarp Daljit & Co ir UAB ,,Samala“, kodėl to nepadarė teismui nepaaiškino. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pats pareiškėjas pasirinko Departamentui teiktinų dokumentų apimtį. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas nebuvo tai, kad pareiškėjas neturi teisės aktų reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje, todėl nuomos sutartis kilusiam ginčui nėra reikšminga.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo siekis yra ne darbas Lietuvos Respublikoje, o kiek įmanoma labiau atitikti ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Teismas vertina, kad Departamentui pagrįstai kilo abejonės, jog UAB „Samala“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdo, o įmonė įsteigta siekiant pareiškėjui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šių abejonių pareiškėjas nepaneigė, nors tokią galimybę turėjo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. nuostatas ir atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2016-04-08 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-445(00046) paliktinas galioti. Atmetus reikalavimą panaikinti Departamento sprendimą, kaip išvestinis atmestinas ir reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.