Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. atstovo Mindaugo Paukštės skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. liepos 12 d. nutarimas nubausti A. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. 300 Lt bauda su 20 vienetų elnių ragų konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija) 2011-07-12 nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-02-18, apie 17 val., vežė briedžio ragų 7 mentes, numestų ragų 3 poras, tauriojo elnio ragus, 1 porą Dovydo elnio ragų, taip pat 20 vienetų tauriojo elnio ragų su kaukolės fragmentais, kuriems neturėjo jokių jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir veterinaro pažymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004-05-18 įsakymu Nr. D1-1274/1B-532/B/-507 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 ir 22 p. reikalavimus.

Nutarime klaidingai nurodoma, kad A. M. galėjo apskųsti nutarimą per 10 dienų, kai tuo tarpu galiojantys teisės aktai numato visiškai kitokius apskundimo terminus. Tokie pareigūnų veiksmai yra tyčiniai ir neteisėti. Be to, pareigūnai melagingai nurodė ir terminą, per kurį privalo būti sumokėta bauda už padarytą teisės pažeidimą. Nutarime nurodytas 15 dienų terminas baudai sumokėti buvo perbrauktas ranka ir užrašytas 45 dienų terminas, kai tariamo teisės pažeidimo padarymo dieną galiojantys įstatymai numatė 40 dienų terminą paskirtai baudai sumokėti. Tai, kad A. M. laiku ir tinkamai pateikė skundą teismui, lėmė atsitiktinumas, jog jis spėjo laiku kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas paskirti advokatą.

Pasak advokato, teismas nepagrįstai nurodo, kad A. M. neteisėtai įsigijo bei gabeno briedžio ragus. Teismas netinkamai aiškino Taisyklių nuostatas, dėl jis buvo nepagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. Nutarime aiškiai nurodyta, kad A. M. buvo nubaustas už tai, jog sustabdymo metu nepateikė ragų įsigijimą patvirtinančios pirkimo-pardavimo sutarties. Priešingai, tokią sutartį apeliantas turėjo ir netgi pateikė institucijos pareigūnams. Teismas, nurodydamas Taisyklių 3 p., pats nesivadovavo juo. Šiame punkte įtvirtinta, kad teisėtą įsigijimą patvirtina pirkimo-pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu. A. M. pirko ragus sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. tokį dokumentą, kurio reikalaujama Taisyklių 3 p. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokia sutartis nepatvirtina teisėto pirkimo fakto. Pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nenumato konkrečios patvirtintos formos. Teismui pateiktoje sutartyje aiškiai nurodoma, kas yra perkama, už kokią kainą, nurodomos sandorio šalys bei sutartis patvirtinta parašais. Tai, kad sutartyje yra perbraukti žodžiai „pirkėjas“ ir „pardavėjas“ bei tose vietose padaryti taisymai, nėra pagrindas abejoti šia sutartimi, kadangi minėti taisymai nėra esminiai.

Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties, A. M. iš tiesų pirko Latvijos elnyne užaugintų elnių ragus. D. D. užima vadybininko pareigas A. M. individualioje įmonėje, kuri užsiima tiek ragų, tiek gaminių iš jų prekyba. Tokia informacija yra randama ir su įmone susijusiuose internetiniuose puslapiuose. Ši įmonė prekiauja didžiąja dalimi gaminių, kurie pagaminami iš medžiagų, gaunamų iš Latvijos. Teismo posėdžio metu liudytojas E. D. pažymėjo, kad apelianto vežti ragai pagal genetines savybes, jų spalvą, formą ir kitas specialistų vertinamas savybes yra Latvijos elnių. Teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus ir nepagrįstai atmetė juos.

Advokatas nepritaria teismo išvadai, kad prie pirkimo-pardavimo sutarties dar turėjo būti pateikti kiti dokumentai, kadangi to nereikalauja Taisyklės. Kita vertus, net ir tuo atveju jeigu tokie dokumentai buvo reikalingi, A. M. veiksmuose nėra kaltės. Jis, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįstai tikėjo, kad nėra būtina gauti jokių papildomų dokumentų, dėl šios priežasties nereiškė pardavėjui jokių pretenzijų. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nelaikytina tinkamu įrodymu, nes ji buvo sudaryta asmens, neturinčio įgaliojimų. Net ir tos aplinkybės, jog D. D., sudarydamas šią sutartį su A. M., viršijo savo įgaliojimus ir už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda, nedaro pačios sutarties negaliojančia. D. D. veikė juridinio asmens vardu užimamų pareigų pagrindu. Asmuo, prisistatęs bei sutartyje raštu patvirtinęs, jog yra įmonės vadybininkas, sukėlė nubaustajam pagrįstą manymą, jog jis yra tinkamas atstovas. Dėl įgaliojimų trūkumo įstatymas kelia ne sutarties galiojimo problemą trečiajam asmeniui, šiuo atveju A. M., o atribojant atstovo ir atstovaujamojo pareigų santykį. Nors D. D. už įgaliojimų viršijimą buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau nei viena iš sutarties šalių neginčijo sutarties.

A. M. atstovo advokato M. Paukštės apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar naudojimą.

Taisyklių (2010-01-12 redakcija) 3 p. įtvirtinta, kad teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai, tarp jų toks dokumentas yra pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu. Taigi, Taisyklės numato privalomus pirkimo-pardavimo sutarties turiniui keliamus reikalavimus siekiant pripažinti teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. M. ir A. M. individualios įmonės, nelaikytina kaip atitinkanti Taisyklių 3.5 p. reikalavimus. Pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad A. M. perka tik briedžio ragus iš A. M. individualios įmonės. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nubaustasis gabeno ir elnių ragus su kaukolių dalimis, kas nėra šios pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nenurodyta elnių ragų kilmė, t. y. kaip buvo gauti tokie ragai (sumedžiojus elnius laisvėje ar iš nelaisvėje užaugintų žvėrių), iš kokios konkrečios vietos gauti ragai, užrašytas ragų svoris neatitinka realaus jų svorio. Pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas kelia abejonių ir dėl to, kad nurodyta klaidinga sutarties sudarymo data, nenurodytas sutarties numeris, prie šios sutarties nepridėtas joks dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą už įsigytus ragus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. individualios įmonės 2012-02-08 raštu Nr. 05-2012 informuojama, jog D. D. dirba įmonėje nuo 2011-02-02, jo pareigos ir funkcijos yra elnio bei briedžio ragų laužo supirkimas iš gyventojų. Elnių ir briedžių ragų laužas yra naudojamas sagų ir sagų ruošinių gamybai. D. D. niekada nepardavinėjo iš įmonės jokių ragų, jis galėjo supirkinėti tik ragų laužą. Supirkdamas ragų laužą D. D. turėjo pardavėjui išrašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir pinigų išdavimo kvitą. Su minimu sandoriu įmonė neturi nieko bendro, nes elnio ir briedžio ragų laužas yra superkamas tik gamybos tikslais (t. 2, 81). Taigi, nubaustojo nurodoma aplinkybė, kad D. D., kaip įmonės atstovas, sudarė su juo aptariamą pirkimo-pardavimo sutartį, yra nepagrįsta. Minėtas raštas taip pat paneigia nubaustojo atstovo teiginį, kad įmonė užsiima ragų prekyba. To nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodyti internetiniai tinklapiai. Teismo posėdyje liudytoju apklausas A. K., kuris yra medžioklės trofėjų tarptautinės kategorijos ekspertas nuo 1985 m., parodė, kad visais atvejais turi būti įsigijimo dokumentai. Jeigu elnias sumedžiojamas medžioklės plotuose oficialiai, trofėjaus savininkas gauna vieną dalį licencijos. Ją gali pateikti kaip legalaus įsigijimo dokumentą. Prie pirkimo-pardavimo sutarties turi būti pridėta licencijos dalis arba bent surašyti legalaus įsigijimo dokumentai, surašyti numeriai, sumedžiojimo vieta. Jei tai būtų sumedžioti gyvūnai ne atviruose medžioklės plotuose, o aptvaruose, turi būti išduotas savininko važtaraštis (t. 2, b.l. 73). Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir liudytoju apklaustas nacionalinės medžioklės trofėjų ekspertas E. D.. Priešingai nei teigia A. M. advokatas, E. D. neparodė, kad vežti ragai yra būtent Latvijos elnių. Šis liudytojas tik išdėstė savo nuomonę, kad tai daugiau gali būti Latvijos, o ne Lietuvos teritorijos elnių ragai (t. 2, b.l. 73). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog elnių ragai yra iš Latvijos elnyno. Įvertinus minėtas aplinkybes, negalima sutikti su nubaustojo atstovu, kad šiuo atveju elnių ragai buvo įsigyti teisėtai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pateikta pirkimo-pardavimo sutartis atitinka įstatymą, kadangi joje yra nurodytas sutarties dalykas, kaina, sandorio šalys, be to, sutartis yra pasirašyta. Kita vertus, Taisyklės reglamentuoja specialius reikalavimus gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimo, t. y. pirkimo, sutarčiai, kurių nesilaikymas neleidžia pripažinti, kad buvo sudaryta teisėta pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, kaip minėta, elnių ragai nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, todėl nutarime pagrįstai konstatuota, jog nebuvo pateiktas tokių ragų įsigijimą patvirtinantis dokumentas.

Taigi, A. M. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. Šiuo atveju nėra jokių abejonių dėl jo kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo. A. M. padarė šiurkštų teisės pažeidimą aplinkos apsaugos srityje. Atsižvelgiant į neteisėtai gabentų elnių ragų su kaukolių dalimis kiekį (20 vienetų), darytina išvada, kad tokie ragai buvo skirti siekiant juos realizuoti ir gauti neteisėtų pajamų. Atsižvelgiant į tai, A. M. pagrįstai buvo skirta papildoma administracinė nuobauda – elnių ragų konfiskavimas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutartį ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-07-12 nutarimą A. M. atstovo advokato M. Paukštės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. liepos 12 d. nutarimą nepakeistus bei A. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.