Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei R. A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal B. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6506-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda. B. S. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 29 d. 11.17 val. Vilniuje, A. Jakšto g. 13, vairuodamas transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, B. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad automobilis buvo pažymėtas ženklu „Neįgalusis“, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punktu, Kelių eismo taisyklių 184 punkto 184.2 papunkčiu, tokiu ženklu pažymėtai transporto priemonei leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant B. S. administracinio nusižengimo bylą buvo atkreiptas dėmesys, kad protokolą surašiusi pareigūnė, nematydama kokiam asmeniui yra išduota Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė, kreipėsi į B. S. prašydama atsiųsti antrąją kortelės pusę, kurioje matytųsi, kam yra išduota kortelė, kortelės gavėjo nuotrauka, tačiau jis atsisakė ją atsiųsti. B. S. pateikė tik neterminuotai galiojančios Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės vieną pusę. Iškilus pagrįstų abejonių, ar Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė, kuria naudojasi B. S. yra išduota būtent šiam asmeniui, kreiptasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu atsakyti, kad yra išduota Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsakymą, kad Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė yra išduota A. S.. Tokiu atveju, nekyla abejonių, jog B. S. naudojosi kitam asmeniui priklausančia Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, pateikdamas ją kaip savo. Neturėdamas teisės statyti automobilį KET draudžiamose vietose, B. S. nepaisė šio draudimo, naudojosi jam nepriklausančia Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4.2 punkte nurodyti, kokie Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę įsigyti kortelę, tarp jų nurodyti pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kuries patys vairuoja lengvuosius automobilius. Taigi, B. S. nepateikė jokių duomenų, jog turi jam išduotą Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę, suteikiančią jos savininkui teisę į specialias vietines automobilių statymo paslaugas valstybėse narėse bei naudotis KET XXIII skyriuje numatytomis lengvatomis.

B. S. teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nutarimas nieko neturi bendro su pačia esme, todėl, kad pati Savivaldybė savo nutarime ir prieduose nurodė, kad jis pažeidimo nepadarė. Nėra jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes automobilyje buvo kortelė. Jis mano, kad vairuotojas gali vežti neįgalųjį ir pats važiuoti. Pagal taisykles ženklas turi matytis lange. Neįgaliojo kortelė jam nėra išduota. Asmenį, kuris yra nurodytas atsiliepime, pažįsta. Neįgaliojo kortelė priklauso S. arba S.. Jie abu neįgalūs, jis jiems pagelbėjo ir už tai gavo nuobaudą. Įvykis galėjo buvo lapkričio 29 d. 11.00 val. Jis vairuoja „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar tą dieną vairavo automobilį. Jakšto g. 12 yra neįgaliųjų įstaiga. 2019 m. jam teko lankytis prie šios įstaigos daugiau nei tris kartus. Ne visais atvejais jis vairavo. Jam teko lankytis prie įstaigos kaip vairuotojui. Jis atveždavo į tą įstaigą S.. S. pats vairuodavo automobilį. Jis kortelės su savimi nelaikydavo, jam duodavo žmogus, kai veždavo į įstaigą. S. yra (duomenys neskelbtini). Kai Savivaldybė iš jo paprašė pateikti kortelę, jis jos jau nebeturėjo. Jis negali reikalauti žmogaus duoti kortelę su asmens duomenimis. Jis mano, kad kortele gali naudotis tas asmuo, kuris turi kortelę. Jis automobilį palikdavo stovėti gal 5-10 minučių. Protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Jis mano, kad turėjo teisę palikti toje vietoje automobilį, nes turėjo atvežti asmenį. S. jau yra miręs. Jis nežino, kokią kortelę turėjo S.. Kai S. paduodavo kortelę, jis nežiūrėdavo. Jis neatsimena, ar lapkričio 29 d. jis pats vairavo automobilį. Jis negali pasakyti, kad automobilį vairavo kitas asmuo.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė R. A. Ž. prašė palikti nutarimą nepakeistą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 m lapkričio 6 d. įsakymo 4.2 punkte nurodyta, kokie Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę įsigyti kortelę. Klausimų daugiau nekyla, nes protokolas buvo išsiųstas vasario 27 d. Visus paaiškinimus pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti bylą nagrinėjant institucijoje. Kortelės vienos pusės atsiuntimas rodė gynybinę taktiką ir negebėjimą pagrįsti, kodėl B. S. deda svetimą kortelę ant savo automobilio. Tuo metu būtent ši kortelė (A. S.) buvo palikta automobilyje.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punkte numatyta, kad kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Be to, Kelių eismo taisyklių 184.2 papunktyje numatyta, kad vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje.

B. S. neginčija šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jo automobilis buvo paliktas stovėti skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, t. y. kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tačiau nesutinka, kad šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. B. S. teigimu, automobilis buvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, todėl, vadovaujantis KET 1 priedo 332 punkto ir 184.2 punkto reikalavimais, buvo leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nors B. S. nurodė teisingus KET punktus, reglamentuojančius išimtį, kai transporto priemonei leidžiama sustoti ir stovėti minėto kelio ženklo galiojimo zonoje, teismo vertinimu, šios išimtys nagrinėjimu atveju netaikytinos.

B. S. suklydo skunde nurodydamas, kad jo automobilis buvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Šis ženklas nurodytas KET 4 priedo 9 punkte, pagal kurį „Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą“. Būtent šiame punkte minimi ne tik neįgalieji, bet ir juos vežantys asmenys. Pažymėtina, kad tokie asmenys privalo turėti dokumentą, patvirtinantį teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“.

Nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir Dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio įsakymo (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) 1 punkte nustatyti asmenys, turintys teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, į kurių sąrašą patenka ir fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju B. S. automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, kuris nurodytas KET 4 priedo 9 punkte. B. S. automobilis buvo pažymėtas neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Pažymėtina, kad dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė tai skirtingi dokumentai, kurių išdavimo tvarką (asmenis, turinčius teisę įsigyti šiuos dokumentus) reguliuoja skirtingi teisės aktai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) 4 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę gauti minėtą kortelę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į šių asmenų sąrašą nepatenka asmenys, vežantys asmenis, kurie turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. S. automobilis buvo pažymėtinas būtent kitam asmeniui išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kuri nesuteikia teisės ja naudotis asmeniui (B. S.), kuris veža asmenį, kuriam tokia kortelė yra išduota. Teisę palikti automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ B. S. įgytų tik tuo atveju, jeigu: 1) jis vežtų asmenį, kuriam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis; 2) jo automobilio priekis ir galas būtų pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu; 3) jis turėtų dokumentą, patvirtinantį teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai B. S. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6506-2020 palikti nepakeistą ir B. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.