- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e1-2708-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30217-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. K.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,31 prom.), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventine H. Z. metu rankos kumščiu sudavė tris smūgius pastarajai į kairės rankos petį ir tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei H. Z., fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su sugyventine H. Z. gyvena apie tris su puse metų nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu veda bendrą ūkį. Kartais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2021 m. rugsėjo 1 d. jis po darbo išgėrė du butelius alaus, po ko grįžus namo kartu su H. išgėrė dar 5 butelius alaus. Buvo apsvaigę. Apie 19.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis užkliuvo už šuns, kuris gulėjo šalia lovos. H. pradėjo rėkti ant jo, kad jis nespardytų šuns, jis jai bandė paaiškinti, kad jis netyčia užkliuvo, tačiau ji jo neklausė ir vis vien rėkė bei pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis buvo neblaivus, jį tai labai įžeidė ir jis nesusivaldęs savo kairės rankos kumščiu sudavė jai tris kartus į kairį petį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 49-52).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. konfliktas prasidėjo apie 19.00 val. dėl to, kad jos sugyventinis J. K. pradėjo mušti jos šunį. Tuomet ji jam pasakė, kad nelįstų prie jos šuns. Apie 19.30 val. sugyventinis trenkė jai kaire ranka į kairį petį, kuomet jie abu sėdėjo ant lovos. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Sugyventinis į petį jai trenkė tris kartus. Po to besigindama H. Z. trenkė jam puoduku. Tokie J. K. veiksmai pasikartoja ne pirmą kartą (b. l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji H. Z. parodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio greitoji medicinos pagalba atvykusi nebuvo, jos neapžiūrinėjo. Pati į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Ant sumušto peties jokių smurto žymių nebuvo, mėlynių nėra likę. Sutinka su prokuroro sprendimu baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 26-28).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. 22.46 val. J. K. buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas (b. l. 56).
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. jis po darbo išgėrė du butelius alaus, po ko grįžus namo kartu su H. išgėrė dar 5 butelius alaus, buvo apsvaigę. Apie 19.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis užkliuvo už šuns, kuris gulėjo šalia lovos. H. pradėjo rėkti ant jo, kad jis nespardytų šuns, jis jai bandė paaiškinti, kad jis netyčia užkliuvo, tačiau ji jo neklausė ir vis vien rėkė bei pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis buvo neblaivus, jį tai labai įžeidė ir jis nesusivaldęs savo kairės rankos kumščiu sudavė jai tris kartus į kairį petį. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą. Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 68). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 72-73).
Dėl skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. K. – neteistas (b. l. 63-64), administracine tvarka nebaustas (b. l. 65), vykdantis individualią veiklą (b. l. 61, 62).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Nagrinėjamu atveju prokuroras siūlo J. K. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, tačiau nenurodo jokių skirtinų draudimų ar įpareigojimų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Be to, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo kaltinamajam skirti baudžiamąsias poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūloma bausme bei baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teisėjas gali parinkti tokią bausmę, kuri jo vertinimu yra teisinga. Vertinant ir atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi nusikalstamą veiką jis padarė prieš šeimos narį – sugyventinę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 21.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. 11.40 val. (b. l. 36, 38-39). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-55), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena, saugoma prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 21.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. 11.40 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti J. K. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną, saugomą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.