Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-29 · Administracinė byla Nr. I-647-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
I-647-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-647-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02198-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. periodiškai buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjo teigimu, paskirta nuobauda turi būti skaičiuojama nuo patalpinimo į kamerų tipo patalpas dienos. Pareiškėjui nuobaudos paskyrimo laikotarpiu išvykus iš pataisos įstaigos, laikotarpis, kurį jis nebūdavo pataisos namuose, jam grįžus būdavo pratęsiamas, t. y. į nuobaudos skyrimo laikotarpį turi būti įskaičiuojamas laikotarpis, kuomet pareiškėjas būdavo išvykęs į tardymo izoliatorius. Pažymėjo, kad jam atliekant nuobaudas, už rėžimo reikalavimų pažeidimus, uždarosios zonos kamerų tipo patalpose buvo neteisėtais perlaikytas 90 dienų. Pareiškėjas to pasėkoje patyrė didelių dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą bei nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 9 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 6-11) nurodė, kas su skundu nesutinka, paaiškino, jog skiriant nuteistiesiems atlikti nuobaudas uždarosios zonos KTP yra vadovaujamasi LR BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 207 punkte numatyta, kad laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Jokių kitų išlygų ar sąlygų, kad būtų įskaitytas laikas, pvz., nuteistajam vykstant konvojumi į teismo procesus, areštinę, apklausas ir pan., laikas, kai atliekant nuobaudą LR BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, už kitą drausmės pažeidimą, atskiru nutarimu skiriama nuobauda, numatyta LR BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, priskaičiavimo į bendrą nuteistajam nutarimu paskirtos nuobaudos laiką, teisės aktai nenumato. Pareiškėjo argumentai, jog turėjo būti į nuobaudos atlikimo laiką KTP įskaitytas ir laikas, praleistas kitose įstaigose, turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato, kad laikas, praleistas kitose įstaigose, turi būti įskaičiuojamas į nuobaudos atlikimo laiką. Pažymėjo, kad jei nuteistasis, atliekantis nuobaudą KTP tuo pačiu laikotarpiu gauna naują nuobaudą, pirmoji gauta nuobauda yra stabdoma, kol nuteistasis atliks naujai paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios sveikatos, kurios pablogėjimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN 1 sektoriuje buvo neteisingai skaičiuojamas nuobaudos atlikimo pabaigos terminas, uždarosios zonos kamerų tipo patalpose buvo neteisėtais perlaikytas 90 dienų.

Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio Kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.

BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime (BVK 142 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 207 punkte nustatyta, jog laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje (Taisyklių 223 p.). Taisyklių 228 punktas numato, jog atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 67-983 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas (toliau tekste – ir KTP) 4 mėnesių laikotarpiui. Patalpintas į KTP 2016 m. rugsėjo 13 d., o išleistas 2017 m. sausio 19 d. (b. l. 21-22). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas 2016 m. gruodžio 12 d. (b. l. 19).

Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 67-34 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į KTP 15 parų. Patalpintas į KTP 2017 m. sausio 20 d., o išleistas 2017 m. vasario 19 d. (b. l. 23-24). Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. vasario 6 d., bei 2017 m. vasario 9 d. buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. vasario 17 d. (b. l. 19).

Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 67-128 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į KTP 6 mėnesių laikotarpiui. Patalpintas į KTP 2017 m. vasario 23 d., o išleistas 2017 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 25-26). Pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. kovo 30 d. konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 13 d. konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 11 d. konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. gegužės 29 d. konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. liepos 17 d. konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 19).

Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 67-1187 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į KTP 10 parų. Patalpintas į KTP 2017 m. rugsėjo 29 d., o išleistas 2017 m. spalio 8 d. (b. l. 27-28).

Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 67-1228 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į KTP 14 parų. Patalpintas į KTP 2017 m. spalio 9 d., o išleistas 2017 m. lapkričio 2 d. (b. l. 29-30). Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. spalio 27 d. konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. spalio 31 d. (b. l. 19).

Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 67-1409 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į KTP 15 parų. Patalpintas į KTP 2017 m. lapkričio 3 d., o išleistas 2017 m. lapkričio 22 d. (b. l. 31-32). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir parvežtas 2017 m. lapkričio 22 d. (b. l. 19).

Kaip jau buvo minėta, Pravieniškių PN direktoriaus nutarimais pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo skirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į kamerų tipo patalpas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagristai atsakovės atstovas pasibaigus Pravieniškių PN direktoriaus nutarimais paskirtų nuobaudų galiojimų laikui, laikė pareiškėją kamerų tipo patalpose papildomai 90 parų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas 14 kartų buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir Kauno tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. (6 paros), nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 6 d. (7 paros), nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (8 paros), nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (7 paros), nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (7 paros), nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. (5 paros), nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (7 paros), nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 1 d. (3 paros), nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 19 d. (2 paros), nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (7 paros), nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (7 paros), nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (4 paros), nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. (5 paros) (b. l. 7, 14, 19).

Pareiškėjo argumentai, jog turėjo būti įskaitytas į nuobaudos atlikimo laiką ir laikas, praleistas kitose įstaigose (Kauno tardymo izoliatoriuje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje), atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato, kad laikas praleistas minėtose įstaigose turi būti įskaičiuotas į nuobaudos atlikimo laiką, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiai pagrįstai buvo pratęsti terminu, lygiu jo buvimo kitose kalinimo įstaigose (Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Kauno tardymo izoliatoriuje) laikotarpiui (75 paros kitose įstaigose). Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo dėl pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose termino, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip nurodo atsakovės atstovas atsiliepime į skundą, nuobaudų atlikimo laikas, kiekvienu atveju, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas iš pataisos namų į kitas įstaigas, per nuobaudų atlikimo laiką kamerų tipo patalpose buvo sustabdomas iki pareiškėjas grįš į pataisos namus. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo ilgiausiai paskirta nuobauda (6 mėnesiams) buvo sustabdoma kaskart, jam paskyrus naujas nuobaudas, ir tik jas atlikus, pirmosios per ginčo laikotarpį, gautos nuobaudos terminas būdavo atnaujinamas.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo teisingai skaičiuojami paskirtų nuobaudų atlikimo terminai, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė