Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorui Mariui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str., 3 d. galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą bendrą 177 eurų turtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. D. S. 2023 m. spalio 9 d. apie 21:10 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų paėmė balzamą po skutimosi „Nivea man“, 10.59 Eur vertės, 5 vnt. skustuvo galvučių „Gillette fusion“ pakuočių, bendros 72.45 Eur vertės, 2 vnt. likerio „Jegermeister“, bendros 41.90 Eur vertės, viskį „Jack Daniels“, 32.95 Eur vertės, likerį „Jack Daniels Tennessee honey“, 24.95 Eur vertės, viskį „Jameson black barrel“, 34.95 Eur vertės, viskį „Monkey shoulder blend malt“, 32.95 Eur vertės, kelnes „Adidas“, 29.99 Eur vertės, prekes susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę ir praėjo pro prekybines kasas už prekes nesusimokėjęs, t. y. tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 280.73 Eur turtinę žalą.

2. Be to, jis 2023 m. lapkričio 1 d. apie 08:39 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų paėmė 3 vnt. valomojo vandens „Bioderma“, bendros 71.97 Eur vertės, 2 vnt. akių makiažo nuėmėjo „Loreal“, bendros 15.98 Eur vertės, dantų pastą „Parodontax clasic“, 5.29 Eur vertės, viskį „Jack Daniels“, 32.95 Eur vertės, konjaką „Cognac couvoiser VS“, 21.95 Eur vertės, viskį „Woodford reserve“, 37.95 Eur vertės, viskį „Makers mark bourbon“, 29.95 Eur vertės, prekes susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę ir praėjo pro prekybines kasas už prekes nesusimokėjęs, t. y. tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 216.04 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

motyvai ir išvados

7. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

8. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. S., padarius 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis D. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai, jo parodymus patvirtino aukščiau nurodyta ištirta bylos medžiaga. Paties kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, rašytiniais įrodymais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimais policijai dėl vagysčių iš parduotuvių, įvykio vietos apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, kuriuos kaip nurodė kaltinamasis pardavė, kas rodo, jog nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų tikslų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis: 1) 2023 m. spalio 7 d. apie 21:10 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pavogė prekių bendros 280,73 eurų vertės, padarydamas šiai sumai lygią turtinę žalą; 2) 2023 m. lapkričio 1 d. apie 8:39 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogė prekių už 216,04 eurų vertės, padarydamas šiai sumai lygią turtinę žalą. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog kaltinamasis iš anksto buvo sumanęs iš karto pagrobti atitinkamą kiekį ir vertės svetimo turto. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamojo sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kildavo iš naujo: apvogus vieną parduotuvę, praėjus tam tikram laikui, spontaniškai jam iš naujo susiformavo nauja tyčia apvogti dar vieną parduotuvę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo apvogtos parduotuvės yra skirtingos, nusikalstamų veikų padarymo vietos skirtingos, veikas skiria netrumpas laiko tarpas. Vadinasi, kaltinamasis padarė ne pavienę tęstinę nusikalstamą veiką, bet atskiras nusikalstamas veikas realiąja sutaptimi, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstamos veikos atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

9. Vertinant kaltinamojo D. S. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau bausmė atlikta jau pakankamai senai (2022-10-13), nuo inkriminuotų veikų padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaip matyti š Administracinių nusižengimų registro išrašo, D. S. daug kartų baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų administracinių baudų, administracinių galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 10-37). Kaip matyti iš minėto išrašo, kaltinamasis po inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, nėra padaręs administracinių nusižengimų. Dėl priklausomybės ligų ir psichiatrinių sutrikimų nesigydė, įskaitoje neregistruotas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nurodė, jog gailisi. Kaip matyti iš bylos duomenų, po šių nusikalstamų veikų kaltinamasis nepadarė daugiau jokių teisės pažeidimų, tame tarpe nėra duomenų ir apie įvykdytas vagystes. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamasis padarė išvadas, savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Teigiamai charakterizuojanti kaltinamąjį aplinkybė yra ta, kad asmuo dirba. Kitų neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį aplinkybių, išskyrus tai, kad asmuo praeityje teistas vieną kartą ir kad baustas administracine tvarka, nenustatyta.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bauda ir viešieji darbai, įvertinus kaltinamojo asmenybę, ankstesnį teistumą, baustumus administracine tvarka, yra per švelnios bausmės, netikslingos, nes nors asmuo ir dirba, tačiau turi pareigą sumokėti administracines baudas, atlyginti civilinius ieškinius pagal šį nuosprendį, o viešieji darbai netikslingi, nes asmuo dirba, tuo tarpu arešto bausmė yra per griežta bausmė. Įvertinus aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe, tai, kad asmuo teistas vieną kartą, bet bausmė atlikta, nuo inkriminuotų veikų padarymo duomenų apie daugiau padarytų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų negauta, asmuo kritiškai vertina savo veiksmus, dirba, nori atlyginti žalą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, teismo nuomone, bausmės tikslai pasiekti bus skyrus bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, minėti tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, buvusį teistumą, į tai, kad bausmė atlikta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

11. Kadangi kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

IV. Dėl civilinių ieškinių

12. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinius ieškinius bendrai 496,77 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 36, 88-89). Kaltinamasis D. S. su jam pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

14. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – CD laikmenos saugomos byloje (1 t., b. l. 59; 111; 124; 137), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtą „Helly Hansen“ striukę pakvitavimu grąžintą įtariamajam D. S., palikti jo dispozicijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu 2023 m. spalio 9 d. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. S. pripažinti kaltu 2023 m. lapkričio 1 d. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir D. S. paskirti subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 496,77 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 77 ct) turtinės žalos atlyginimo, minėtą žalą atlyginant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: baudžiamojoje byloje esančias CD laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtą „Helly Hansen“ striukę pakvitavimu grąžintą įtariamajam D. S., palikti jo dispozicijoje.

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.