Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovės atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Paaiškina, kad 2012-07-20 jis kreipėsi į Ministeriją dėl jos kompetencijai priklausančios informacijos, susijusios su BK 29 straipsnio naujos redakcijos autoryste, gavimo. Ministerija 2012-08-22 rašte Nr. (1.23)7R-6020 nesuteikė jam konkrečios prašomos informacijos ir vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjo manymu, informacijos nepateikimas yra susijęs su baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 „sufabrikavimu“, kadangi BK 29 straipsnio naujos redakcijos autoriai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis (policijos pareigūnus), pareiškėjui 2001-06-08 sulaikymo metu padariusius sunkų kūno sužalojimą. Generalinė prokuratūra ir minėto straipsnio autoriai siekė pareiškėjo atžvilgiu „sufabrikuoti“ baudžiamąją bylą, kad negrąžintų kaip kyšių išsidalinto pareiškėjo ir jo artimųjų turto, tame tarpe dailininko K. Š. paveikslų originalų ir antikvarinių dirbinių ir daiktų. Tuo tikslu Seime buvo pakeista ir BK 95 straipsnio redakcija, siekiant, kad nesueitų senaties terminas pareiškėjo atžvilgiu. Nusikaltėliai Seime, Generalinėje prokuratūroje ir visų instancijų teismuose organizuotai vykdė šantažą, neteisėtai ir nusikalstamai neskyrė techninių ekonominių ekspertizių, kad pareiškėjui galėtų „sufabrikuoti“ apkaltinamąjį nuosprendį (b.l.1).

II

Paaiškina, kad Ministerijos 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr.(1.23)7R-6448 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1997 m. birželio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 367 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektui rengti sudarymo" (toliau – Potvarkis Nr. 367). Sudarytos darbo grupės nariais buvo V. P., A. A., A. D., A. D., J. N., V. P.. Potvarkis Nr. 367 Ministro Pirmininko 1998 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 23 buvo pakeistas. Po pakeitimų pasikeitė ir darbo grupės narių sudėtis: V. P., A. A., V. B., A. K., J. N., V. P., V. R.. Išsiskyrus nuomonėms, buvo parengti du alternatyvūs BK projektai. Vienas jų vadinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) projektu, kitas - Vyriausybės projektu, kuris buvo pateiktas Vyriausybei (1999 m. lapkričio 10 d. pritarta Vyriausybės nutarimu Nr. 1265), o vėliau - Seimui. LAT projektas taip pat buvo pateiktas Seimui, jį kaip alternatyvą užregistravo Seimo narys A. Sakalas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau - TTK) sudarė darbo grupę Vyriausybės pateiktam projektui tobulinti (jis buvo laikomas pagrindiniu projektu), o į alternatyvaus (LAT) projekto nuostatas buvo atsižvelgta papildomai. Taip pat minėtame rašte buvo nurodyta, kad Ministerija neturi informacijos apie atskirų straipsnių autorius ar jų iniciatorius. Nesant informacijos, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į TTK dėl išsamesnės informacijos gavimo.

Atsakovė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 dalimi, 3 d. 1 punktu, 22 str. 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. AS-525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. AS-146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi Nr. AS-822-172/2010, 2010 spalio 22 d. nutartimi Nr. AS-l43-560/2010) ir teigia, kad, kai skundžiamas aktas ar veiksmas aiškiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju neaišku, kokias pareiškėjo teises apgins prašoma informacija ir kaip pasikeis jo teisių ir pareigų apimtis (b.l. 47-48).

III

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog jam konkrečios įstatymo pataisų autorių pavardės reikalingos tam, kad jis galėtų tęsti savo teisių gynybą prieš Lietuvos Respubliką. Jo tikslas – nustatyti grupuotę, veikusią policijoje, prokuratūrose, teismuose ir dariusią įtaką. Šių asmenų „dėka“ pataisos buvo priimtos turint tikslą jas pritaikyti būtent pareiškėjui. Iš atsakovės atsakymų neaišku, kurios konkrečios grupės projektas buvo pateiktas Seimui kaip galutinis, pareiškėjui nepateikti patys projektų variantai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

IV

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad A. B. 2012-07-20 pareiškimu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas suteikti jam informacijos dėl BK 29 straipsnio pakeitimo aplinkybių, nurodant Seimo narį ar jų grupę, ar kitus, turinčius įstatymų leidybos teisę asmenis, kurie buvo minėtos BK 29 straispnio redakcijos pakeitimo iniciatoriais ir autoriais, kadangi pareiškėjas šių duomenų neranda internete (b.l. 2).

Ministerija į pareiškimą atsakė 2012-08-22 raštu Nr. (1.23)7R-6020, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo priimta nauja BK redakcija. Būtinybė priimti naujus susistemintus įstatymų rinkinius iškilo tada, kai atsirado poreikis keisti ne tik atskirus įstatymus, bet taip pat ir nusikalstamumo kontrolės koncepciją, požiūrį į baudžiamąją teisę bei baudžiamąją politiką. Įvertinus tai, BK projektui rengti buvo sudaryta darbo grupė iš Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos teisės universiteto (LTU), kai kurių kitų mokslo institucijų, taip pat Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros atstovų. Naujos redakcijos BK Seimas priėmė 2000 m. rugsėjo 26 d., BK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Nuo pat priėmimo dienos BK 29 straipsnis, kuriame reglamentuojama asmens, padariusio nusikalstama veiką, sulaikymo institutas - baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nebuvo keistas. Formalūs pakeitimai, lyginant BK 29 straipsnį su prieš tai galiojusios BK redakcijos 14 straipsnio tekstu, atsirado priėmus naujos redakcijos BK. Ministerija taip pat nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b.l. 3).

A. B. 2012-08-27 su skundu kreipėsi į Ministrą, nurodydamas, kad 2012-08-22 raštu Nr. (1.23)-7R-6020 atsirašinėjama ir nenurodytos konkrečios BK 29 straipsnio redakcijos autorių ir iniciatorių pavardės, buvo vilkinama pateikti prašomą konkretų atsakymą. Todėl pakartotinai prašė suteikti informacijos apie BK 29 straipsnio naujos redakcijos autorius ir iniciatorius (b.l. 4).

Viceministras į A. B. 2012-08-27 skundą atsakė 2012-09-12 raštu Nr. (1.23)7R-6448, kad Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1997 m. birželio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 367 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektui rengti sudarymo". Sudarytos darbo grupės nariais buvo V. P. - darbo grupės vadovas (Lietuvos policijos akademijos Baudžiamosios teisės katedros vedėjas), A. A. (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas valstybės ir teisės klausimais), A. D. (Teisės instituto direktorius), A. D. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros docentė), J. N. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vyresnysis asistentas), V. P. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas). Ministro Pirmininko 1998 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 23 buvo pakeista darbo grupės narių sudėtis: V. P. - darbo grupės vadovas (LAT teisėjas, Lietuvos teisės akademijos profesorius), A. A. (Respublikos Prezidento patarėjas referentas), V. B. (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras), A. K. (Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas), J. N. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vyresnysis asistentas), V. P. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas), V. R. (Vidaus reikalų ministerijos Valdymo departamento Vystymo skyriaus patarėjas). Minėtoje darbo grupėje išsiskyrus nuomonėms, buvo parengti du alternatyvūs BK projektai. Vienas jų vadinamas LAT projektu, kitas - Vyriausybės projektu, kuris teisingumo ministro teikimu buvo pateiktas Vyriausybei (1999 m. lapkričio 10 d. pritarta Vyriausybės nutarimu Nr. 1265), o vėliau - Seimui. LAT projektas taip pat buvo pateiktas Seimui, jį kaip alternatyvą užregistravo A. Sakalas. TTK sudarė darbo grupę Vyriausybės projektui tobulinti (jis buvo laikomas pagrindiniu projektu), o į alternatyvaus (LAT) projekto nuostatas buvo atsižvelgta papildomai. Atsižvelgus į tai, dėl konkrečių projekto pakeitimų Seime pareiškėjui pasiūlyta kreiptis tiesiogiai į TTK. Minėtai darbo grupei buvo pavesta parengti naujos redakcijos BK, t.y. vientisą, susistemintą teisės aktą, dėl kurio atskirų straipsnių autorių ar iniciatorių identifikavimo Ministerija informacijos neturi. Kaip jau minėta 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (1.23.) 7R-6020, naujos redakcijos BK Seimas priėmė 2000 m. rugsėjo 26 d., jis įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Seimas įstatymus priima kaip įstatymus leidžianti institucija, o ne pavieniai Seimo nariai. Apie atskirų Seimo narių suinteresuotumą dėl konkrečių BK straipsnių Ministerija informacijos taip pat neturi. Nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. (b.l.5).

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-07-30 raštu Nr. S-2012-6234 informavo A. B., kad 1961 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas (toliau - senasis BK) galiojo iki 2003 m. gegužės 5 d. Šio kodekso 14(2) straipsnis „Asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas", galiojęs paskutinėje senojo BK redakcijoje, skelbė, kad „Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veiksmai, kai vejantis, sustabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį tyčinį nužudymą, - sunkus kūno sužalojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti. Atremiant nusikaltimą padariusio asmens pasipriešinimą, jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai". 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - naujasis BK), įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d. Naujojo BK 29 straipsnis „Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas", kuris nuo priėmimo iki šios dienos nebuvo keistas, skelbia, kad „Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, - sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės". Naujasis BK buvo priimtas Seime sujungus du alternatyvius projektus. Pirmąjį (Nr. P-2143) pateikė Vyriausybė, o parengė Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, o galutinę redakciją - Ministerija. Jo 31 straipsnis „Padariusio nusikalstamą veiką asmens sulaikymas" skambėjo taip: „Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį ar pasikėsinusį padaryti tyčinį nužudymą - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima sulaikyti. Atremiant nusikaltimą padariusiojo asmens pasipriešinimą taikomos taisyklės nustatytos būtinajai ginčiai". Antrąjį, alternatyvųjį projektą (Nr. P-2143A) pateikė Seimo narys A. Sakalas, parengė darbo grupė, sudaryta Ministro Pirmininko potvarkiu. Šio projekto 31 straipsnis „Padariusio nusikalstamą veiką asmens sulaikymas" skambėjo taip: „Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje tyčia pasikėsinusį į kito žmogaus gyvybę - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitai negalima buvo sulaikyti. Atremiant nusikaltimą padariusiojo asmens pasipriešinimą jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai". Kaip matyti, tiek abu naujojo BK projektai, tiek įsigaliojęs naujasis BK labai panašiai reguliuoja padariusio nusikalstamą veiką asmens sulaikymą (b.l. 6).

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-28 raštu Nr. S-2012-6631 informavo pareiškėją, kad senojo BK 49 straipsnyje patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai buvo diferencijuoti atsižvelgiant į atskiras nusikaltimų rūšis ar sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą. Ilgiausias senaties terminas buvo 10 metų. Naujajame BK keitėsi ir senaties terminų reglamentavimas - ilgiausias senaties terminas siekė 15 metų. Seimo nariai Virginijus Martišauskas ir Gintaras Šileikis 2002-10-03 ir 2003-03-05 įregistravo neįsigaliojusio BK 95 straipsnio pataisas (projekto Nr. IXP-1925 ir IXP-1925(2)) ir siūlė apskritai panaikinti senaties terminus visiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams. Šios pataisos Seime buvo atmestos 2003-07-01 svarstymo plenariniame posėdyje metu. Dar prieš 2000-09-26 priimto BK įsigaliojimą, 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495, BK 95 straipsnis buvo pakeistas ir visi senaties terminai pailginti - nustatytas 20 metų ilgiausias senaties terminas. Šiuos pakeitimus parengė LAT sudaryta darbo grupė, užregistravo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Raimondas Šukys. Seimo narys Jurgis Razma 2003-11-25 registravo BK 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-3048, kuriuo siūlė ilginti senaties terminus kai kurių kategorijų nusikaltimams. Šis projektas 2005-03-22 buvo atmestas Seimo nutarimu Nr. X-141. 2010-06-15 įstatymu Nr. XI-901 senaties terminai buvo dar kartą pailginti - nustatytas 30 metų maksimalus senaties terminas. Sprendimas ilginti senaties terminus buvo priimtas svarstant įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (b.l. 7).

V

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jo prašytos informacijos nepilnumo, neišsamumo. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas Nr. X-383 (toliau - Įstatymas), kurio 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi inter alia informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija.

Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, todėl ginčo atvejui netaikytinos atsakovės nurodytos LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AS-525-540-08, 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. AS-146-391-09, 2010 m. spalio 22 d. nutartis Nr. AS-143-560/2010, kuriose šis teismas išaiškino, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Šiuo atveju pareiškėjas teisme gina savo subjektinę teisę gauti išsamią informaciją prašomu klausimu ir teigia, kad jis tokios (pilnos, išsamios) informacijos negavo. Tokio pobūdžio byla gali ir turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Kolegijos nuomone, atsakovės ir jos pareigūnų pareiškėjui duoti atsakymai (Ministerijos 2012-08-22 raštas Nr. (1.23)7R-6020 bei viceministro pasirašytas 2012-09-12 raštas Nr. (1.23)7R-6448) turi būti vertinami kaip išsamūs, detaliai nurodantys visą BK 29 ir 95 straipsnių pakeitimo istoriją. Įvertinus dar ir pareiškėjui Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012-07-30 raštu Nr. S-2012-6234 bei 2012-08-28 raštu Nr. S-2012-6631 suteiktą informaciją, pareiškėjui iš esmės yra pateiktos visos arba beveik visos naujojo BK 29 ir 95 straipsnių autorių pavardė.

Antra vertus, kolegija pabrėžia, kad įstatymai, kurių galutinę redakciją priima Seimas, visuomet yra kolektyvinio įstatymleidybos darbo rezultatas, įgaliotai institucijai (šiuo atveju – Teisingumo ministerijai) įstatymo projektą per Vyriausybę pateikus Seimui, į šį projektą praktiškai kiekvienas Seimo narys gali teikti savo pataisas ar prieštarauti visam įstatymui ar atskiroms jo teisės normoms, todėl visiškai nėra reikšminga, koks konkrečai asmuo parašė (redagavo) vieną ar kitą įstatymo dalį, sakinį ar pan. Šiuo konkrečiu atveju kaip tik ir matyti, kad Seimui buvo teikiami du alternatyvūs projektai ir galutinė BK redakcija galėjo būti šių dviejų projektų kompiliacija. Priimto įstatymo, jo pakeitimo turinys yra reikšmingas ne autorystės, o tuo aspektu, kad jį įstatymų nustatyta tvarka, t.y. praėjus visas procedūras, priėmė Seimas; įstatymą kaip teisėtą, t.y. atitinkantį Konstituciją, pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Ar įstatymas (jo dalis, teisės norma) atitinka Konstituciją vertina ir Konstitucinis teismas. Todėl pareiškėjo dar detalesnis žinojimas, koks konkretus asmuo (petrauskas ar ivanauskas) parašė (keitė, redagavo) BK 29 ir 95 straipsnius, nepakeistų situacijos, kad jie tuo metu, kai pareiškėjui buvo pritaikyti, buvo galiojantys ir teisėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.