Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-4407-566/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
e2-4407-566/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38957-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4407-566/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38957-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. L. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017-09-10 ir 2018-06-05 iš buto esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo aplietas šalia esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas kompensuodamas dėl įvykio padarytus nuostolius išmokėjo 1805,00 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis – buto savininkę. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1805,00 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovas su draudėju D. O. G. sudarė Gyventojų draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2018-07-30 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, jog atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis šalia atsakovės buto, 2017-09-10 ir 2018-06-05, buvo aplietas, padaryta žala sudaro 1805,00 Eur. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovę. Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovui 1805,00 Eur dydžio žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl buto esančio virš draudėjos buto. Taigi butui padaryta žala (495,22 Eur) kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto įrenginių būklės (CK. 6.246-6.249 str.). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovas, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingų už padarytą žalą asmenų – atsakovės. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1805,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1805,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminis mokestis.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1805,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkis eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1805,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė