Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2-3153-911/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2-3153-911/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02279-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
G. Š.
Civilinė byla Nr. 2-3153-911/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02279-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6; 35.5; 63.3; 113.2; 116.5.2.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 750 Lt skolą, 1059,53 Lt palūkanas po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2014-04-23 viešo paskelbimo būdu (b. l. 33). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 5). Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovės piniginę prievolę ieškovui patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2011-09-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 88440301, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 750 Lt paskola 30 dienų terminui su 218,87 procentų metine palūkanų norma (b. l. 10-11, 19-25). Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti 750 Lt kreditą iki 2012-06-08 (b. l. 9). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovei pinigus perdavė (b. l. 12). Atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Iš atsakovės priteistina 750 Lt skola (LR CK 6.870 str. – 6.874 str.).

Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovei 218,87 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 1059,53 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia grei­tąsias vartojimo paskolas - teismas pažymi, kad ieško­vas daugiau nei metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo pati­riamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 218,87 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieš­ko­vo prašomos priteisti 1059,53 Lt palūkanos vir­šija negrąžinto kredito 750 Lt sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, pasko­li­nęs at­sakovei 750 Lt sumą, patyrė būtent tokio dy­džio (1059,53 Lt) nuostolius dėl at­sa­kovės netinkamo prie­­volės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vado­vau­jan­tis teisin­gu­mo, protingumo, sąžiningumo principais ir sie­kiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiaus­vy­ros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieško­vo veiklos specifiką ir nuo­tolinio skoli­ni­mo rizi­ką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis suda­ryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito, delspinigių ir palūkanų priteisimo, išdavus trumpa­lai­kį, į teismą kreip­tasi po dau­giau kaip metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiš­ki­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenaudai ir jas pri­ėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovui suda­ryta galimybė nepagrįstai praturtėti, palūkanų 1059,53 Lt suma mažintina, ir ieško­vui iš atsakovo priteistina 450 Lt palūkanų.

LR Vartojimo kredito įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2011-04-01, 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, pripažintina, kad šalių susitarimas dėl 218,87 procentų dydžio bendros vartojimo kredito kainos metinės normos taip pat prieštarauja įstatymo imperatyviai nuostatai.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-04-04, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies (LR CK 6.38, 6.57, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.210, 6.886 straipsniai). Iš atsakovo priteistina 750 Lt skola, 450 Lt palūkanos po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-04-04 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškovo 66 procentų reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistinas 35,64 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) skolą, 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) palūkanas po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1200 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 35,64 Lt (trisdešimt penkių litų 64 centų) žyminį mokestį – ieškovui UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė G. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Serdiukienė