Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2625-1202/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-24
Bylos Nr.
e1-2625-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26739-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2625-1202/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26739-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K., 2024 m. liepos 12 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

M. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. liepos 15 d. įtariamojo apklausos protokole M. K. nurodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, su jame nurodytomis aplinkybėmis. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso pažįstamam E. B. Jis yra pasiskolinęs apie mėnesį laiko šį automobilį. Pats negali vairuoti, bet automobilis reikalingas darbui, todėl turi vairuojantį asmenį. Administracine tvarka buvo baustas už greičio viršijimą, vairuotojo pažymėjimas yra paimtas Kelių policijoje. 2024 m. liepos 12 d. namuose po darbo su draugu A. vartojo alkoholį. Išgėrė apie 300 g degtinės. Draugas išvyko namo. Jis norėjo išsiaiškinti santykius su buvusia drauge, todėl sėdo išgėręs važiuoti automobiliu Volvo (duomenys neskelbtini) , v. n. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tai apie tris kilometrai nuo jo gyvenamosios vietos. Nesijautė visiškai girtas, gal buvo pavargęs po darbo. Pravažiavus apie kilometrą, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė stovintį policijos tarnybinį automobilį, kur jį sustabdė patikrai. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Iš karto prisipažino, kad vartojo alkoholį paskutinį kartą maždaug prieš valandą. Pirmą kartą įpūtė 1,73 promiles, antrą kartą 1,86 promiles. Su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė. Dėl šio neapgalvoto poelgio gailisi. Sutinka užbaigti procesą supaprastinta tvarka. (el. b. l. 64-66).

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) P. L. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 12 d. patruliuojant kartu su specialiste M. B., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas automobilis Volvo (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. K., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatytas 1,73 ir 1,86 promilių neblaivumas. M. K. paaiškino, kad prieš valandą su draugu gėrė degtinę. Patikrinus per duomenų bazę, paaiškėjo, kad M. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones (el. b. l. 2).

2024 m. liepos 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Volvo (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje, kelkraštyje, prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę, priešais (duomenys neskelbtini) namą. Apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonė yra apgadinta. (el. b. l. 4-6)

2024 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad M. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 22.50 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 23.18 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas. M. K. nurodė, kad su rezultatais sutinka (el. b. l. 1).

2024 m. liepos 12 d. alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. 22.50 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (el. b. l. 21).

2024 m. liepos 12 d. alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K.23.18 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas (el. b. l. 21).

2024 m. liepos 15 d. informacija apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini) “, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra E. B. (el. b. l. 30).

„Emprekis“ pažymos duomenimis automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini) “ (2002) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 700 Eur (el. b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog 2024 m. liepos 12 d. namuose po darbo su draugu vartojo alkoholį. Išgėrė apie 300 g degtinės. Jis norėjo išsiaiškinti santykius su buvusia drauge, todėl sėdo išgėręs važiuoti automobiliu „Volvo (duomenys neskelbtini) “, v. n. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nesijautė visiškai girtas, gal buvo pavargęs po darbo. Pravažiavus apie kilometrą, (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė patikrai, pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Iš karto prisipažino, kad vartojo alkoholį paskutinį kartą maždaug prieš valandą. Pirmą kartą įpūtė 1,73 promiles, antrą kartą 1,86 promiles. M. K. kaltę pagrindžia ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai – P. L. tarnybinis pranešimas, 2024 m. liepos 12 d. apžiūros protokolas. Kaltinamajam nustatytą neblaivumą patvirtina 2024 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio patikros sertifikatai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą) vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,73 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi M. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina M. K. pareikštą kaltinimą, t. y., kad jis 2024 m. liepos 12 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) , v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo esant galimybei sumažinti paskirtos baudos dydį ir ją mokėti dalimis (el. b. l. 83-84).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. K. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. K. teistas užsienyje (el. b. l. 31-38), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti (el. b. l. 45-56), vykdo individualią veiklą (el. b. l. 39-41). Byloje nėra duomenų apie M. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – 51 MGL (2550 Eur) nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, baudos bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomas baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė M. K. ir yra skirtina.

M. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamasis M. K. sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, pateikė prašymą esant galimybei sumažinti baudos dydį ir baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Baudos dydžio mažinti nėra pagrindo, nes kaltinamajam skiriama iš esmės minimalaus dydžio įstatyme numatyta baudos bausmė. Be to, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nes paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą baudą, kaltinamajam gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis nemotyvavo savo prašymo, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią materialinę padėtį, kurie patvirtintų, jog jam paskirtos baudos dydis būtų finansiškai nepakeliama našta. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį bei įvertinęs, kad M. K. yra dirbantis pagal individualią veiklą, daro išvadą, jog skiriamos baudos dydis už nesunkų nusikaltimą yra proporcingas ir nesuvaržys kaltinamojo labiau, nei reikia bausmės tikslams pasiekti. Teismas konstatuoja, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti savarankiškai, nagrinėjamu atveju, nėra per trumpas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti M. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini) “, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

M. K. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Ši teisė jam buvo atimta administracinio nusižengimo byloje paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisių vairuoti transporto priemones atėmimą 11 mėnesių. Taigi M. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija (viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Nėra abejonių, kad M. K. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Faktas, kad teisė vairuoti kaltinamajam buvo atimta, bet jis savavališkai tokia teise naudojosi ir tai darė neblaivus rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į minėtą aplinkybę, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 3 d. nutarimu M. K. buvo atimta teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d.. Nusikaltimo padarymo metu M. K. jau galiojo Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti kelių transporto priemones), todėl nagrinėjamo įvykio metu vairuoti transporto priemones jis neturėjo teisės. Taigi M. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Prokurorė pareiškime nurodė, kad skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta administracinio poveikio priemonės vykdymo metu, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Volvo (duomenys neskelbtini) “, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas-savininkas remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis yra E. B. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad E. B. kaltinamajam leisdamas naudotis automobiliu būtų žinojęs, jog automobilis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1700 Eur) išieškojimas iš M. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jam buvo nustatytas girtumas (1,73 prom.), vairavo neturėdamas teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta). Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini) “, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo M. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad iš M. K. konfiskuotina „Volvo (duomenys neskelbtini) “ automobilio vertę atitinkanti suma – 1700 Eur.

VI. Kiti klausimai

M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 15 d. nutarimu (el. b. l. 71-74) paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. liepos 15 d. nutarimu (el. b. l. 67-70) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

2024 m. liepos 17 d. automobilis „Volvo (duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gražintas E. B. (el. b. l. 78).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) aps. VPK Kelių policijos skyriaus 1 poskyrio specialisto kūno kameros vaizdo ir garso įrašas, darytas 2024 m. liepos 12 d. tikrinant įtariamojo M. K. blaivumą (el. b. l. 75-76) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1700 Eur) (tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš M. K. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1700 Eur.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones:

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti;

- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – (duomenys neskelbtini) aps. VPK Kelių policijos skyriaus 1 poskyrio specialisto kūno kameros vaizdo ir garso įrašus – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

M. K. išaiškinti, kad:

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme nustatytą 2 (dvejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

M. K. taip pat išaiškinti, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Justas Pažarskis