- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- I-211-84/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marytė Švažienė (pran.), Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Simona Selelionytės-Drukteinienė
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo, pripažinimo nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2009-07-21 (spaudas ant voko) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių sk.) 2009-05-06 sprendimą Nr. SDR-112 bei panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2006-12-22 sprendimą Nr. (11.3) I-4043 ir G. D. 2006-11-14 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu.
Pareiškėja bei jos atstovė skunde ir teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą ir nurodė, kad 2009-05-06 VSDFV Šiaulių sk. priėmė sprendimą Nr. SDR-112 „D. G. D. nelaimingo atsitikimo darbe", kuriuo nuspręsta G. D. 2006-11-14 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes nėra duomenų, jog prieš apdraustąjį panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu. Pareiškėja A. D. su sprendimu nesutiko ir jį apskundė VSDFV. 2009-07-02 VSDFV priėmė sprendimą Nr. (11.3) I-4043, kuriuo 2009-05-06 VSDFV Šiaulių sk. sprendimą Nr. SDR-112 pripažino pagrįstu. Pareiškėjos manymu, 2009-05-06 VSDFV Šiaulių sk. sprendimas Nr. SDR-112 ir 2009-07-02 VSDFV sprendimas Nr. (11.3) 1-4043 yra nepagrįsti ir neteisėti. VSDFV Šiaulių sk. sprendime nėra nurodyta, kuo remiantis prieita išvada, kad nėra duomenų, kad prieš apdraustąjį panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu, o VSDFV sprendime konstatuota, kad nei Šiaulių apygardos prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo dėl G. D. tyčinio nužudymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., medžiagoje, nei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog prieš G. D. panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu. VSDFV Šiaulių sk. sprendime minimuose dokumentuose, kurie nurodyti kaip pagrindas priimti šį sprendimą, nėra pateikta informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad smurto motyvai nesusiję su darbu. Šiaulių apygardos prokuratūros 2009-03-16 rašte Nr. 8-06-02-1342 ir 2009-04-29 rašte Nr. 8-06-02-2272 nurodytas teiginys, kad „byloje šiai dienai nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti ar paneigti, jog UAB „Polispektras“ buvo padaryta kokia nors materialinė žala dėl tiriamos nusikalstamos veikos“ taip pat negali būti laikomas įrodančiu, kad nelaimingo atsitikimo metu panaudoto smurto motyvai nėra susiję su darbu, nes: 1) šis teiginys nei patvirtina, nei paneigia kokias nors aplinkybes, 2) ne tik materialinės žalos padarymas įmonei gali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad smurto motyvai yra susiję su darbu. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas VSDFV Šiaulių sk. sprendimas yra nemotyvuotas, o VSDFV sprendime pateikti teiginiai šio apskųsto sprendimo trūkumo nepašalina, nes, kaip nurodyta žemiau, ikiteisminio tyrimo metu bei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja priešingą išvadą. Išvada, kad nelaimingo atsitikimo metu prieš G. D. panaudoto smurto motyvai nėra susiję su darbu, prieštarauja faktinėms nelaimingo atsitikimo – G. D. žūties – darbe aplinkybėms. 2007-03-13 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodyta, kad 2006-11-14 vakare UAB „Polispektras“ direktorius G. D. buvo užpultas, apiplėštas ir nužudytas darbo vietoje. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo išaiškintos aplinkybės, kad nelaimingo atsitikimo naktį iš įmonės kasos dingo pinigai. Šią aplinkybę patvirtina A. D. jau po skundžiamo sprendimo ir jį palikusio galioti sprendimo priėmimo gautas 2009-07-01 Šiaulių apygardos prokuratūros raštas Nr. 8-06-02-3668, kur nurodyta, jog pagal 2006-11-14 kasos aparato vakarinės fiskalinės ataskaitos kopiją kasos aparate turėjo būti 10209,82 Lt grynųjų pinigų. Rašte taip pat teigiama, kad baudžiamojoje byloje iki šiol nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad tie pinigai iš UAB „Polispektras“ kasos būtų dingę įmonės direktoriaus žūties metu. Taigi raštas patvirtina informaciją, kad nelaimingo atsitikimo dienos vakare, prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, UAB „Polispektras“ kasos aparate turėjo būti 10209,82 Lt grynųjų pinigų. Šie pinigai po nelaimingo atsitikimo nebuvo rasti. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros rašto taip pat matyti, kad kol kas baudžiamojoje byloje nėra tiksliai nustatyta, kad tie pinigai iš kasos būtų dingę UAB „Polispektras“ direktoriaus G. D. žūties metu. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti patikimas išvadas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadas sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, tai yra faktai, kad įmonės vadovas G. D. buvo nužudytas darbo vietoje, o po nelaimingo atsitikimo įmonės kasoje nerasta grynų pinigų, kurie pagal raštiškus įrodymus turėjo joje būti, įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko panaudojus smurtą, kurio motyvai yra susiję su darbu. Todėl darytina išvada, kad 2009-05-06 VSDFV Šiaulių sk. sprendime Nr. SDR-112 nurodytos išvados prieštarauja faktinėms nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ir šiuo atveju neegzistuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta sąlyga, leidžianti nepripažinti 2006-11-14 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu. Be to, siekiant pasinaudoti Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta sąlyga kaip pagrindu, leidžiančiu nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinti draudiminiu įvykiu, turi būti nustatyta, kad tiek prieš apdraustąjį panaudoto smurto motyvai tiek aplinkybės yra nesusiję su darbu. Šiuo atveju skundžiamame VSDFV Šiaulių sk. sprendime ir jį palikusiame galioti VSDFV sprendime yra nuoroda tik į smurto motyvus, bet ne aplinkybes. Pareiškėjos manymu, smurto aplinkybės šiuo atveju akivaizdžiai rodo sąsajas su apdraustojo darbu – smurtiniai veiksmai panaudoti darbo vietoje, nukentėjusiajam atliekant darbines funkcijas. Todėl net ir nesant pinigų dingimo iš įmonės kasos fakto, G. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe turėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu, nes byloje esančių aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad aplinkybės, kurioms esant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo susijusios su asmens atliekamu darbu. Norint remtis Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta sąlyga kaip pagrindu, leidžiančiu traktuoti, jog įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nėra draudiminis įvykis, šios sąlygos buvimo įrodinėjimo pareiga tenka VSDFV. Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatos) 16.6 p., 31 p. numato, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę dėl prieš apdraustąjį panaudoto smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu. Taigi turi būti objektyviai nustatyta, kad prieš apdraustąjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu. Administracinių teismų praktikoje taip pat yra suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, teigianti: „Kad nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p., draudėjas turi būti aktyvus ir įrodyti, kad prieš apdraustąjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nebuvo susiję su darbu“ (2008-12-18 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A822-l916/2008). Ši taisyklė reiškia, kad nėra ir negali būti taikoma jokia prezumpcija, jog prieš apdraustąjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nebuvo susiję su darbu, kurią paneigti reikėtų siekiančiam gauti draudimo išmoką asmeniui, o yra taikoma priešinga prezumpcija – jeigu dėl prieš apdraustąjį panaudoto smurto įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra laikoma, kad smurto aplinkybės ir motyvai buvo susiję su darbu, nebent atitinkamo VSDFV skyriaus pareigūnai įrodytų priešingai. Jeigu nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe atitinka visas Įstatymo 6 str. įtvirtintas nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu sąlygas, tačiau visgi siekiant nepripažinti šio įvykio draudiminiu pasinaudojus kuria nors iš Įstatymo 7 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų, būtent VSDFV atitinkamam skyriui tenka pareiga įrodyti, kad konkreti Įstatymo 7 str. 2 d. įtvirtinta sąlyga objektyviai egzistuoja. Šiuo atveju skundžiamame VSDFV Šiaulių sk. sprendime konstatuota, kad „nėra duomenų, jog prieš apdraustąjį panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu“. Vadinasi, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad prieš apdraustąjį panaudoto smurto motyvai nėra susiję su darbu. Tik tokiu atveju būtų galima teisėtai pasiremti Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta sąlyga kaip pagrindu, leidžiančiu nepripažinti nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu. Taigi įrodinėjimo pareiga, kad smurto aplinkybės ir motyvai yra susiję su darbu, šiuo atveju neteisėtai perkelta siekiantiems gauti draudimo išmoką. Kadangi nėra neginčytinų objektyvių duomenų, jog prieš G. D. panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu (atvirkščiai – aplinkybių visuma leidžia daryti priešingą išvadą), VSDFV Šiaulių sk., priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo remtis Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta sąlyga. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Šiaulių sk. atstovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos A. D. skundu. 2007-03-28 VSDFV Šiaulių sk. gavo 2007-03-16 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01, surašytą draudėjo UAB „Polispektras“, pagal kurį 2006-11-14 22.00 val. darbo vietoje buvo nužudytas įmonės direktorius G. D.. Darbo sutartimi jam buvo nustatyta 8 val. darbo diena ir 5 dienų darbo savaitė, viršvalandinis darbas nenustatytas. Pagal draudėjo UAB „Polispektras“ direktoriaus 2004-10-01 patvirtintų įmonės Darbo tvarkos taisyklių 4 d. darbo laiko pradžia – 9.00val., pabaiga – 18.00 val., direktoriui viršvalandiniu darbu nelaikomas darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Susipažinus su visa gauta nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, nustatyta, kad vienintelė aplinkybė sietina su darbu – tai, kad nužudytojo kūnas buvo rastas darbo vietoje. Nelaimingo atsitikimo priežastys, nurodytos Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 – smurtinė mirtis, įvykdyta smaugiant pašalinių asmenų. Dėl G. D. tyčinio nužudymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimą draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu reglamentuoja 2003-11-11 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtintą nuostatą draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitiko Įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, o smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 13.6 p. Smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis. VSDFV Šiaulių sk., neturėdamas jokių pirminių duomenų, kiek prieš apdraustąjį panaudotos smurto aplinkybės ir motyvai gali būti susijusios su jo darbu, 2007-04-12 raštu Nr. S-10183 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl G. D. tyčinio nužudymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d. 2007-04-17 raštu Nr. 8-01-1422 Šiaulių apygardos prokuratūra informavo, kad įtarimas dėl G. D. nužudymo nėra niekam pareikštas, o siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini bei vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, atsisakė pateikti prašomus duomenis dėl nužudymo aplinkybių. Į pakartotinį 2007-06-14 VSDFV Šiaulių sk. raštą buvo duotas analogiškas atsakymas. 2007-10-26, 2008-06-20, 2008-12-17 paklausimai buvo pakartoti, tačiau vėl gauti analogiško turinio atsakymai. Į paklausimą dėl materialinės žalos padarymo 2009-03-16 Šiaulių apygardos prokuratūra raštu Nr. 8-06-02-1342 atsakė, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, jog UAB „Polispektras“ buvo padaryta kokia nors materialinė žala. 2009-04-20 buvo pakartotas užklausimas, siekiant patikslinti, ar yra nustatyti faktai dėl asmeninio G. D. apiplėšimo. 2009-04-29 Šiaulių apygardos prokuratūra Nr.8-06-02-2272 atsakė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti ar paneigti, jog UAB „Polispektras“ buvo padaryta kokia nors materialinė žala dėl šios tiriamos nusikalstamos veikos. Gavus tokią informaciją, VSDFV Šiaulių sk., vertindamas aplinkybę, kad ši nusikalstama veika gali likti neišaiškinta, o baudžiamosios bylos nutraukimo terminas dėl šios nusikalstamos veikos dvidešimt metų, apibendrino visus turimus duomenis, faktines aplinkybes, įvertino teisiniu požiūriu ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šį nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu. Išvadoms patvirtinti visa suformuota byla buvo išsiųsta VSDFV, kaip kuruojančiai aukštesnei institucijai. 2009-03-30 byla buvo grąžinta ir raštu Nr. (11.4)1-1887 patvirtinta išvada, kad G. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintinas nedraudiminiu įvykiu. 2009-05-06 VSDFV Šiaulių sk. priėmė sprendimą Nr. SDR-112. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Apskaitos nuostatai), patvirtintų LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118, 20 p. nurodoma, jog apie sunkius nelaimingus atsitikimus, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, privaloma nedelsiant pranešti: atitinkamai prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai, pateikiant nustatytos formos pranešimą, nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui. Pagal šiuos nuostatus tyrime kartu dalyvauja ne tik prokuratūros atstovai, bet ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Tuo tarpu Valstybinei darbo inspekcijai nedelsiant nebuvo pranešta. Buvo informuotos tik teisėsaugos institucijos, pranešant apie įvykdytą nusikaltimą ir šiuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo pradėtas tik 2007-02-20. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po įvykio, nebuvo galimybių tyrimą atlikti, kaip tai numatyta Apskaitos nuostatose. Šiuo atveju buvo surašytas tik nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir paimti paaiškinimai. Nelaimingo atsitikimo akte nurodyta aplinkybė, kad nukentėjęs buvo užpultas, apiplėštas ir nužudytas darbo vietoje. Iš akto turinio matyti, kad fiksuota tik darbo vieta. Paimtuose paaiškinimuose nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šis užpuolimas ir nužudymas susijęs su nukentėjusiojo darbo funkcijomis. Iš nurodytų faktinių bylos duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas netenkina Įstatymo 6 straipsnyje numatytų sąlygų, kurių buvimas yra pagrindas pripažinti nelaimingų atsitikimų darbe valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims įvykusius nelaimingus atsitikimus draudiminiais įvykiais: 1) darbuotojas dirbo draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus darbus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos ar turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Pagal draudėjo UAB „Polispektras“ direktoriaus 2004-10-01 patvirtintų įmonės Darbo tvarkos taisyklių 4 d. darbo laiko pradžia – 9.00 val., pabaiga –18.00 val., direktoriui viršvalandiniu darbu nelaikomas darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Pateiktoje darbo sutartyje (sudaryta 1999-05-27) Nr.001 nustatytas fiksuotas darbo užmokestis, nenumatant jokių papildomų mokėjimų. 2002-01- 01 Įsakymu padaryti darbo sutarties pakeitimai tik dėl 8 val. darbo laiko trukmės prailginimo (įforminant darbo sutartį, buvo nustatyta tik 4 val. darbo trukmė). Todėl darytina išvada, kad įmonės vadovas, pasilikdamas po nustatytų darbo valandų, darbo užmokesčio už tai negaudavo. A. D. paaiškinime nurodyta, kad jos vyras nelaimingo atsitikimo dieną apie 18 val. grįžo iš darbo į namus. Po to vėl grįžo į darbą nurodęs, kad gali užtrukti porą valandų. Tuomet teisiniu požiūriu laikytina, kad tą dieną jis baigė darbą, grįžo į namus. Tai rodo, kad G. D. nesilaikė darbo drausmės pagal įmonės nustatytus lokalinius aktus, nesilaikė darbo sutartyje numatytų darbo valandų ir savo darbo dieną planavo pats, piktnaudžiaudamas savo, kaip įmonės vadovo, teise. Jis pats, kaip įmonės vadovas, turėjo organizuoti darbą taip, kad jis atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nelaimingas atsitikimas nesusijęs su jam nustatytu darbo laiku, o kartu ir su atliekamomis funkcijomis. Nelaimingo atsitikimo akte pažymėta, kad nelaimingo atsitikimo dieną, kaip ir kitas dienas, jis užtruko ilgiau. Prie tyrimo pateiktuose paaiškinimuose nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šis užpuolimas ir nužudymas susijęs su nukentėjusiojo darbu. Atlikus tyrimą nėra jokių duomenų, kad G. D. grįžęs atgal į darbą, atliko darbo funkcijas. Kitų darbuotojų paimtuose paaiškinimuose nėra jokių duomenų, kad G. D. pasilikdavo po darbo. Svarbi ta aplinkybė, kad G. D., kaip direktorius, turėdamas savo ofisą, turėjo galimybes po darbo valandų susitikinėti su bet kokiais asmenimis, turėjo galimybes užsiimti kita veikla. Gaudamas tik minimalų atlyginimą, jis neturėjo būti net suinteresuotas dirbti daugiau, negu nustatyta pagal jo darbo trukmę. Pagal Nuostatų 13.6 p. smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis. VSDFV Šiaulių sk. išnaudojo visas galimybes gauti informaciją iš teisėsaugos institucijų. Nusikaltimas nebuvo išaiškintas, nes nėra iki šiol nustatytas šią nusikalstamą veiką padaręs subjektas (-ai), todėl nėra žinomi ir nusikaltimo motyvai. Sistemiškai vertinant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22 p., 24 p. reikalavimus, VSDFV Šiaulių sk. vertino visas aplinkybes, surinktus įrodymus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nedavė jokio pagrindo nelaimingą atsitikimą sieti su atliekamu darbu. Svarbi aplinkybė, kad nusikaltimas neišaiškintas. Neatmestina galimybė, kad nusikaltimas bus ateityje išaiškintas, tuomet paaiškėtų nusikaltimo motyvai. Nustačius, kad smurto motyvai susiję su darbu, pareiškėja neprarastų galimybių kreiptis į VSDFV Šiaulių sk. dėl išmokų paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Esant priešingiems nusikaltimo motyvams, nustačius, kad nužudyta buvo iš asmeninių paskatų, keršto, dėl apiplėšimo ar pan., VSDFV Šiaulių sk. turėtų išmokėtą pareiškėjai mirties išmoką išsireikalauti atgręžtinio reikalavimo teise. Prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai teismo šaukimu. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad valdyba nesutinka su pareiškėjos skundu. Įstatymo 6 str. 1 d. draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą bei dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta nuostata, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka Įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę, kai prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Remiantis 2007-03-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodytomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, G. D. 2006-11-14 apie 22 val. buvo užpultas ir nužudytas darbo vietoje. Nors nelaimingas atsitikimas G. D. įvyko po įmonėje nustatytų darbo valandų, tačiau pagal UAB „Polispektras“ direktoriaus 2004-10-01 patvirtintų įmonės Darbo tvarkos taisyklių 4 d. direktoriui viršvalandiniu darbu nelaikomas darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, todėl įvykis buvo prilygintas nelaimingam atsitikimui darbe ir surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d. Nors G. D. nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, tačiau nei nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje, nei Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, jog prieš G. D. panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu. Nuostatų 24 p. nėra numatytas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie turi būti įvertinti nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu klausimą. Taigi vien aplinkybė, jog G. D. nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje ir dėl jo buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nurodyta, kad jis buvo apiplėštas, nėra pakankamas pagrindas įvykį pripažinti draudiminiu. Plėšimo faktą turi nustatyti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, kas iki šiol nėra padaryta. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas vertinamas visų surinktų įrodymų kontekste. Taigi, nors ir buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, VSDFV Šiaulių sk. 2009-05-06 pagrįstai priėmė sprendimą Nr. SDR-112 G. D. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Šiaulių apygardos prokuratūros 2009-07-01 rašte Nr. 8-06-02-3668 informuojama, kad pagal 2006-11-14 kasos aparato vakarinės fiskalinės ataskaitos kopiją kasos aparate turėjo būti 10209,82 Lt. Taip pat teigiama, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad šie pinigai iš UAB „Polispektras“ kasos būtų dingę G. D. žūties metu. Ši ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad prieš G. D. smurtas buvo panaudotas siekiant pasisavinti kasoje turėjusius būti pinigus. Apskritai nenustatyta, ar tokia pinigų suma faktiškai buvo kasoje. Taigi, Šiaulių apygardos prokuratūros informacija dar kartą patvirtina išvadą, kad G. D. buvo nužudytas dėl motyvų, nesusijusių su darbu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. D. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu taikant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 7 str. 2 d. 6 p. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatų) 13.6 p., pagrįstumo bei teisėtumo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006-11-14 apie 22 val. darbo vietoje UAB „Polispektras“ patalpose buvo nužudytas įmonės direktorius G. D.. Atsakovas 2009-05-06 sprendimu Nr. SDR-112 atsisakė pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu vadovaudamasis Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. ir Nuostatų 13.6 p. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, 2009-07-02 sprendimu Nr. (11.3)I-4043 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovų sprendimai, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, grindžiami tuo, kad nėra duomenų, jog prieš apdraustąjį panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu. Pareiškėja su tuo nesutinka. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikyti Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. ir Nuostatų 13.2 p. nėra pagrindo.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas yra vienas iš įstatymų, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 52 str. laiduota piliečių teisė gauti socialinę paramą. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Nelamingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimas nedraudiminiu įvykiu sukelia labai svarbius teisinius padarinius. Pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, apdraustasis, o jam mirus – jo šeimos nariai netenka teisės į socialinę paramą, numatytą Įstatyme. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas itin kruopščiai ištyrus reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių visumą ir jas įvertinus pagal įstatymo normas.
Sistemiškai aiškinant Įstatymo 4, 6, 7 straipsnių nuostatas darytina išvada, jog nelaimingi atsitikimai darbe asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti pripažinti draudiminiais įvykiais nustačius visumą šių aplinkybių: 1) nelaimingas atsitikimas darbe įvyko asmeniui, kuris privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu; 2) nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas teisės aktais nustatyta tvarka; 3) ištyrus nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant Įstatymo 6 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms: 3.1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 3.2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3.3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos; 4) taip pat jeigu ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Įstatymo 6 str. 4 d. numatytais atvejais: 4.1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 4.2) pakeliui į darbą ar iš darbo; 4.3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 str. 3 d.) darbuotojas ieško naujo darbo; 4.4) apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos; 5) ištyrus nenustatyta nei viena iš Įstatymo 7 str. 2 d. 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias nustačius nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, nors jie atitinka Įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Šios Įstatymo nuostatos yra perkeltos į Nuostatų 3, 7, 10, 12, 13 punktus.
Nagrinėjamoje byloje aktualios Įstatymo redakcijos 7 str. 2 d. išvardytos aplinkybės, kurioms esant draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šios įstatymo normos 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamam ginčui aktuali Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. nurodyta aplinkybė – prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.
Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (Įstatymo 6 str. 6 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad žuvusysis G. D. dirbo UAB „Polispektras“ direktoriumi pagal darbo sutartį, buvo privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje, šių aplinkybių neginčija nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo.
Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. nurodo, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę prieš apdraustąjį panaudojus smurtą, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Nuostatų 13.6 p. pakartoja įstatymo nuostatą bei detalizuoja, kad smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis. Šių teisės normų turinys leidžia daryti išvadą, kad norint nelaimingą atsitikimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu, būtina nustatyti, kad prieš asmenį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, tai pagrindžiant teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis. Todėl vertinant, ar atsakovų sprendimai, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe draudiminiu įvykiu nepripažintas taikant Įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. bei Nuostatų 13.6 p. nuostatas, yra pagrįsti ir teisėti, turi būti nustatyta, ar buvo gautos neginčytinos išvados, jog prieš asmenį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl G. D. nužudymo Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d., ir šiuo metu jis nėra baigtas (b.l. 22). Šiaulių apygardos prokuratūros raštuose VSDFV Šiaulių sk. yra nurodoma, kad pranešimai apie įtarimą dėl G. D. nužudymo nėra niekam pareikšti, daugiau duomenų dėl nužudymo ir mirties aplinkybių pateikti negali bei kad nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pavirtinti ar paneigti, jog UAB „Polispektras“ buvo padaryta kokia nors materialinė žala dėl šios tiriamos nusikalstamos veikos. Tai yra iš esamos byloje medžiagos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą negalima daryti aiškios ir vienareikšmiškos išvados, kad prieš G. D. panaudotas smurtas, lėmęs jo mirtį yra nesusijęs su darbu. Kita teisės aktų numatyta galimybė, norint nelaimingą atsitikimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu, yra nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada, šiuo atveju 2007-03-16 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01 (b.l. 22). Šio akto 17 p. nelaimingo atsitikimo priežastys nurodoma: smurtinė mirtis, įvykdyta smaugiant pašalinių asmenų, Šiaulių apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas (2007-03-09 pažyma Nr. 8-08-02-978). Taigi ir iš šio dokumento negalima daryti neabejotinos išvados, kad prieš G. D. pavartoto smurto aplinkybės ir motyvai būtų nesusiję su darbu.
Įstatymo 6 str. 6 d. įtvirtinta bendroji nuostata, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais priimantys VSDFV teritoriniai skyriai turi remtis nelaimingų atsitikimų darbe ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.
Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad dėl G. D. žūties ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, į tai, kad byloje nėra įrodymų vienareikšmiškai galinčių patvirtinti, kad prieš G. D. pavartoto smurto aplinkybės ir motyvai būtų nesusiję su darbu, daro išvadą, kad 2009-05-06 VSDFV Šiaulių sk. sprendimas Nr. SDR-112 bei 2009-07-02 VSDFV sprendimas Nr. (11.3) I-4043 yra nepagrįsti ir naikintini.
Dėl pareiškėjos reikalavimo G. D. 2006-11-14 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu – kolegija pažymi, kad administracinis teismas neturi viešojo administravimo įgaliojimų, nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl teismas negali nagrinėti pareiškėjos reikalavimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Kompetentinga viešojo administravimo institucija, turinti teisę pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, yra VSDFV teritoriniai skyriai, kurie ir įgalioti priimti sprendimus šių visuomeninių santykių srityje (Įstatymo 6 str. 6 d., Nuostatų 31 p.). Tuo atveju, jei teismas nustato, jog VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo nepripažinimo draudiminiu įvykiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, jį panaikina. Naują sprendimą turi priimti pagal savo kompetenciją VSDFV teritorinis skyrius (LVAT 2009-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-349/2009). Todėl byla dalyje dėl reikalavimo G. D. 2006-11-14 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 101 str. 1 d. 1 p. teismas
nusprendė:
Pareiškėjos A. D. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2009-05-06 sprendimą Nr. SDR-112 bei Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos 2009-07-02 sprendimą Nr. (11.3)-I-4043.
Bylą dalyje dėl reikalavimo G. D. 2006-11-14 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.