Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. A. Č. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. A. Č. pateikė apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovams V. J., V. Š., T. G. ir A. G. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti pagrįstumo. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir savo poziciją grindžia argumentu, jog terminas praleistas nežymiai ir ne dėl jo, o dėl advokato aplaidžių veiksmų, kuris tokiu būdu apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą. Su tokiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė kreiptis į teismą pateikiant ne tik ieškinį, bet ir apeliacinį skundą, yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

Taigi remiantis minėta kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino, atsižvelgtina į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo vardu teismui ieškinį ir įvairius prašymus teikė, teismo posėdžiuose, vykusiose 2016-09-19, 2016-11-10, 2017-02-09, 2017-03-08, 2017-04-26, 2017-07-05 dalyvavo ir ieškovą atstovavo advokatas P. L., kuris kaip nurodo ieškovas atskirajame skunde, nepateikė laiku apeliacinio skundo, nors ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekė pirmosios instancijos sprendimo teisėtumą patikrinti apeliacine tvarka. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 74 straipsniu teisingai nustatė, kad ieškovas terminą apeliaciniam skundui pateikti yra praleidęs nežymiai, tik 3 dienas. Visgi, įvertinus tai, kad dėl ieškovo amžiaus ieškovo vardu teisminį procesą pradėjo ir jį nuosekliai tęsė ieškovo atstovas advokatas, praleisto termino trukmę, ieškovui kylančias pasekmes, į proporcingumo ryšį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ar teismo priimto sprendimo teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju, prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, įvertinant galimas apeliacinio skundo nepriėmimo pasekmes – iš esmės būtų atimta ieškovui galimybė pasinaudoti teismine gynyba, patikrinant priimto sprendimo teisėtumą instancine tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. A. Č. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.