Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-85-380/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-03-18Klaipėdos apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutarimas · 2021-04-27Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
AN2-85-380/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00007-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Š.
Institucija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamentas
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-85-380/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00007-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2; 14.14; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato Lino Žalnieriūno ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento (toliau – ir Institucija) direktoriaus K. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal 2020-09-05 gautą pranešimą Nr. PGG-714 atliko neplaninį patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų įvertinimo gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad minėtu adresu gyvena D. Š. ir jos sūnus J. G.. Patikrinimo metu minėtoje vietoje rasta 16 suaugusių šunų (nuo 2 iki 5-6 metų), kurių išvaizda atitiko skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai 1 Maltos bišonas). Šunys skirtingų lyčių, rasta vaikingų patelių ar patelių su požymiais, kad turėjo jauniklių, kurie gimė atliekant Cezario pjūvį. Nustatyta, jog šunys laikomi trijose skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose).

Patikrinimo vietoje buvo jaučiamas amoniako kvapas, nebuvo ventiliacijos. Nustatyta, kad tokios šunų laikymo sąlygos akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų laikymas tokiomis sąlygomis tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo. Tokiais veiksmais šunų laikytoja D. Š. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio nustatytą laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti pagal gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Taip pat pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Veisėjų reikalavimai) 17 p. nustatytą pareigą užtikrinti tinkamai įrengtą patalpą gyvūnų augintinių laikymui. Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintinos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytoja D. Š. atsakinga pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnų laikytoja D. Š. neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje įrengti tinkamą apšvietimą. Be to, patikrinimo metu konstatuota, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų. Nustatyta, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas išmatų sluoksniu, vietomis su šlapimo balomis, dėl to šunys negali minimaliai patogiai ilsėtis ir jaučia nepatogumą. Toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu ir pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip „poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” ir pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. „gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei“. Pažeidė Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytą pareigas valyti, plauti gyvūnų augintinių tuštinimosi vietas, keisti pakratus. Tokie gyvūnų laikytojos D. Š. veiksmai, neveikimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Be to, patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų buvo rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta žiurkių gaišenų, kurios taip pat, kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai, kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Nustatyta, kad ūkiniame pastate ant grindų visur mėtėsi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis. Be to, ūkiniame pastate laikytiems šunims buvo nustatyti akių, ausų uždegimo požymiai: akių sudirgimas, pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, daugeliui šunų pastebėtos pūlingos išskyros iš akių, ausų kanalai paraudę, paburkę, buvo jaučiamas nemalonus kvapas. Keletui šunų diagnozuotas ūmus ausų uždegimas, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) aiškiai matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nukasytos, išoriškai matomos žaizdos. Nepaisant išoriškai matomų akių ir ausų pažeidimų (akių pūliavimo, ausų nukasymo iki žaidų požymiai) gyvūnų laikytojai nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus. Dėl gyvūnų laikytojų neveikimo šunų laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims nuolatinį nepatogumą ir kančią. Tokie gyvūnų laikytojos D. Š. veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus, kurie laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytoja D. Š. atsakinga pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes dėl tokio žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.

2. D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvertinus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktą informaciją nustatyti gyvūnų augintinių veisimo verslo tikslais požymiai:

– Patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingu veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 Maltos bišonas). Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagrįsti tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“), kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kaip gyvūną, laikomą estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio.

– Pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o Patikrinimo metu nustatyta, kad šunys skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po Patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (yra nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys, laikyti poromis ar grupėje, buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje.

– Patikrinimo metu nustatyta, kad kelios patelės gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie Patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją, 2 patelės tikrai šuningos ir dar vienai patelei įtariamas šuningumas, tačiau dar anksti vertinti ir vėliau reikėtų papildomų tyrimų (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būkles tyrimo aktai Nr. 3, Nr, 9. Nr. 10). Pagal privataus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš gyvūnų laikytojo paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, ir kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), o ši liga buvo tikėtina šuniukų gaišimo priežastis.

– Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau seniai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims.

– Patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi Cezario pjūvio randus pilvo srityje likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą gyvūnų laikytoja D. Š. į privatų veterinarijos gydytoją kreipėsi dėl Cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018-10-17 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogų patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal Patikrinimo metu nustatytus faktus ir Patikrinimo metu laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas laikydamas daug šunų vykdė didelio masto šunų veisimą kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais.

– Patikrinimo metu siekiant išsiaiškinti, kiek gyvūnų augintinių Gyvūnų augintinių registre yra registruoti J. G. vardu, remiantis minėto registro duomenimis, nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 – 2020 m.) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių Patikrinimo vietoje nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami tai pačiai veislei, kuri buvo rasta Patikrinimo metu (prancūzų buldogai). Be to, 2019 m. ir 2020 m. buvo registruotos 3 vados prancūzų buldogų veislės šunų (t. y. po 3 vnt. šunų, gimusių tą pačią dieną). 2020 m. gimusių šuniukų vados laikytoju jų gimimo dieną tapo J. G., todėl, įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad šie trys šunys buvo jau turimų J. G. šunų palikuonys, kuriuos išveisė J. G.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad J. G. tęstiniu kelių metų iš eilės laikotarpiu iki Patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios prancūzų buldogų veislės šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veiklos sistemingą organizavimą ir tęstinumą.

– Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010003868107, 953010003868341,953010003868351, 953010003872329) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010004152797, 953010004152798, 953010004152830. 953010004154431,953010004154435, 953010004154439, 953010004154574, 953010004525397) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, o būtent tokio amžiaus jaunikliai yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir į tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą.

Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriamas veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos, leidimus, o Patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (asmenys) tokių leidimų nėra gavę. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose. Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skelbimuose internete siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo facebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir vakcinuoti pirma vakcina. (duomenys neskelbtini) tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas. Nurodyta kaina už šuniuką – 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai. Internetiniame portale (duomenys neskelbtini) D. Š. buvo įdėjusi skelbimą „parduodu anglų buldogų kalytę“, kaina nenurodyta. 2020-03-30 D. Š. pardavinėjo labradoro retriverių veislės šuniukus, šis skelbimas pašalintas 2020-05-25.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2021-01-25 nutarimu D. Š. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – 50 Eur dydžio bauda, pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį – 400 Eur dydžio bauda, pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį – 800 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur bauda. Teismas nutraukė D. Š. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-01-25 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą D. Š. nutraukti.

Dėl administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto

4.1. Skunde pažymima, jog 2021-01-25 Tauragės apylinkės teisme priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A 13.-43-377/2021, kuriuo D. Š. buvo pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, 16 dalį, 18 dalį dėl tapačių šiai bylai faktinių aplinkybių. Šioje byloje buvo tik paminėta, jog J. G. ir D. Š. sieja giminystės ryšys, tačiau pirmosios instancijos teismas šiame nutarime neaptarinėjo ir neįrodinėjo bendrininkavimo tarp šių asmenų, nors 2021-01-05 Tauragės valstybinio maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime Tauragės apylinkės teismui buvo prašoma administracinio nusižengimo bylą dėl abiejų asmenų nagrinėti kartu. Nepaisius tokio prašymo, Tauragės apylinkės teisme buvo išnagrinėta tapati byla dėl to paties dalyko ir pagrindo, kurioje ir D. Š. sūnus J. G. buvo traukiamas atsakomybėn už veiksmus, dėl kurių teismas jau priėmė teisinį sprendimą D. Š.. Todėl reikšminga identifikuoti subjektą, kuris turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje nustatyta, kad J. G. yra gyvūnų savininkas, o D. Š. tik rūpinosi jais, kai sūnus būdavo išvykęs į Norvegiją. Todėl sprendžiant dėl to, kas yra gyvūnų laikytojas, teismas turėtų pasisakyti detaliau, nes kitu atveju neaišku, ar D. Š. galima laikyti tinkamu subjektu.

Dėl ANK 346 straipsnio 1 dalies, 16 dalies ir 18 dalies

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektyvieji požymiai bei objektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti jį padariusiam asmeniui administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pažymima, jog ANK 346 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, tuo tarpu to paties įstatymo 18 dalyje numatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Analizuojamoje byloje D. Š. buvo pripažinta kalta pažeidusi gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama juos, bei pakartotinai tuo, kad pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama juos ir taip sukeldama grėsmę žūti ar galimybę būti suluošintais. Apeliantas mano, jog šioje byloje neturi būti inkriminuojama ANK 346 straipsnio 16 dalis, kadangi D. Š. taip pat taikoma kvalifikuota ANK 346 straipsnio normos sudėtis, t. y. ANK 346 straipsnio 18 dalies sudėtis, numatanti analogiškus veiksmus kaip ir ANK 346 straipsnio 16 dalis, tačiau reikalaujanti padarinių – grėsmės gyvūnams žūti ar būti suluošintais. Todėl D. Š. turėjo būti taikoma tik griežtesnė ANK 346 straipsnio 18 dalies norma.

Šalies argumentai

4.3. Apeliantas teigia, kad pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnais ir sukėlė grėsmę šių sveikatai ar gyvybei. ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto žiauraus elgesio su gyvūnais sąvoka apibrėžiama kitame teisės akte – Lietuvos Respublikos gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–24 punktuose. Be to, ANK 346 straipsnio 18 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų kvalifikavimui reikšmingos Lietuvos Respublikos gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–24 punktuose numatytos sąlygos žiauriam elgesiui su gyvūnais konstatuoti nenurodytos netgi patikrinimo akte. Be to, nors D. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalis, tačiau aprašant pažeidimų esmę yra nurodyti tik patikrinimo aktu nustatyti trūkumai, tačiau neišskirta, kuriais tiksliai veiksmais ji nubausta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Šioje administracinio nusižengimo byloje D. Š. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė nebuvo tinkamai atskleista, todėl negalima konstatuoti, jog įrodyti visi jai inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymiai.

4.4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su byloje esančio 2021-01-05 Institucijos administracinio nusižengimo protokolo turiniu (ROIK: 20123198457) ir nusprendė, jog D. Š. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytą laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti pagal gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, dėl to tokie veiksmai atitiko Įstatymo 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyto žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus. Tačiau teismas, nuspręsdamas, kad D. Š. žiauriai elgėsi su gyvūnais ar juos kankino, nenurodė jokių kriterijų, kuriais remdamasis pripažino, kad patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės gali būti laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Teismas neatskleidė tokių kriterijų, juo labiau nepagrindė, kad D. Š. galimi veiksmai atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais turinį. Nagrinėjamu atveju teismas formaliai nurodė, kad nurodytu laiku ir vietoje D. Š. galimai netinkamai prižiūrėjo šunis. Patikrinimo akte nurodoma, kad minėti gyvūnai galėjo laisvai judėti dideliame aptvare, turėjo pastogę, grindys buvo lentinės. Gyvūnai buvo normaliai įmitę, turėjo pašaro, neatrodė alkani ar išliesėję, nebuvo baugštūs, agresijos nerodė. Akivaizdu, kad tokios faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Visgi, taip pat nurodyta, kad patekus į uždaras patalpas pasijuto nemalonus kvapas, nebuvo ventiliacijos. Pastato viduje rasta pribarstyta žiurkių gaišenų ir joms skirtų nuodų, gausu išmatų, šlapimo. Nurodyta, kad šunys neturėjo jokių gultų ar sausos vietos poilsiui, kai kurie vandens dubenėliai buvo tušti. Nurodoma, kad nei viename narve nebuvo guolių, šunys tuštinosi ten, kur gulėjo. Apeliantas mano, kad tokios nustatytos aplinkybės neatitinka objektyvios tikrovės. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama vaizdo medžiaga. Tačiau net ir be papildomų duomenų negalima konstatuoti, kad tokios aplinkybės tenkina žiauraus elgesio su gyvūnais kriterijų. Tai, kad šunys skleidžia kvapą ar tuštinasi tuomet, kai nori tai daryti, jokiais būdais negali būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais, juolab, kad patikrinimo metu nustatyta, jog šalia šunų laikomų patalpų stovėjo išmatų prikrauti karučiai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad patalpos nebuvo valomos ar pan.

4.5. Apeliantas pažymi, kad 2020-09-08 VMVT Tauragės departamento trūkumų šalinimo akte buvo nurodyta, jog ūkinis pastatas, kuriame buvo laikomi 16 suaugusių šunų (nuo 2 iki 5-6 metų), kurių išvaizda atitiko skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai, 1 Maltos bišonas). Labradoro aptvaras išardytas, grindys išvalytos, pašalintos išmatos. Prie labradoro esanti patalpa iš dalies sutvarkyta, žiurkių nuodai pašalinti, žiurkių gaišenos pašalintos. Patalpų sienos išdažytos šviežiai, patalpa vėdinama, mechaninė ventiliacija įjungta, šildymo krosnis pakrauta, patalpa šildoma. Pateikti dešimties šunų vakcinacijos dokumentai. Visgi subjektyviai konstatuota, kad aplinka aplink ūkinį pastatą nesutvarkyta, todėl nuspręsta, kad ūkio subjektas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-29 įsakymo Nr. 3D- 959 „Dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“, o tai sudarė pagrindą konfiskuoti gyvūnus iš D. Š.. Pažymi, kad trūkumų šalinimo akte užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka žiauraus su gyvūnais elgesio ar jų kankinimo situacijos. Todėl šios byloje esančios aplinkybės ypač reikšmingos pripažįstant, kad D. Š. nesielgė su šunimis žiauriai. Neabejotina, kad netinkamas elgesys su gyvūnais ir žiaurus elgesys su jais yra dvi skirtingos teisinės kategorijos. Tai, kad šunys skleidžia kvapą, kuris žmogui jaučiamas patalpoje, kur gyvena daugiau nei dešimt šunų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie yra laikomi žiauriomis sąlygomis.

4.6. Institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą netinkamai įvertino šunų laikymo sąlygas, ignoravo ir vėlesnius šunų laikymo patalpų pagerinimus. Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, gyvūnus laikantis asmuo turi užtikrinti optimalų gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimą. Minėto įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Analizuojamu atveju minima prievole buvo įgyvendinta pilnai. Vandens, kaip ir maisto, šunims duodama pakankamai. Neretai gyvūnai išverčia dubenėlius su vandeniu. Tai pastebėjus dubenėliai papildomi. Tai patvirtina faktas, kad daugumos šunų dubenėliai buvo pripildyti. Minėti gyvūnai galėjo laisvai judėti dideliame aptvare, turėjo pastogę, grindys buvo lentinės. Gyvūnai buvo normaliai įmitę, turėjo pašaro, neatrodė alkani ar išliesėję, nebuvo baugštūs, agresijos nerodė. Be to, kaip nurodyta Institucijos patikrinimo akte, gyvūnai turėjo savo erdvę, gultus, pabarstytus šiaudais, kur galėjo apsisaugoti nuo šalčio ar blogų oro sąlygų, buvo atskirti nuo kitų gyvūnų, turėjo pašaro, buvo įmitę, turėjo vandens.

4.7. Skunde pažymima, jog kiemo teritorija užima 1 ha plotą, todėl gyvūnai gali laisvai judėti, dėl to nėra poreikio jų pririšti ar kitaip apriboti laisvę J. G. priklausančioje privačioje aptvertoje teritorijoje. Kiekvieną dieną gyvūnų aptvarai valomi kelis kartus, įrengta ventiliacija, patalpose yra laikomi saugiai. Gyvūnų judėjimas buvo apribotas nuo kontakto su trečiaisiais asmenimis, todėl jie buvo laikomi saugiai. Vėdinant patalpas atidaromas langas, todėl tam, kad nepatektų musių, bičių ir kt. vabzdžių, buvo įrengtas tinklelis, kurį neteisėtai į patalpas patekę asmenys nuplėšė. Susidaryti ant grindų baloms nėra galimybės, nes grindų nuolydis yra 8 cm, todėl šlapimas subėga į trapą (tai matyti iš foto nuotraukų). Žiurkių nuodai pribarstyti kitoje patalpoje po šaldytuvu, kur augintiniai nepatenka. Veterinarinė pagalba suteikiama, kai gyvūnams tokia pagalba būtina ir tai patvirtina šunų pasai, kurių paskirtis ne keliauti, o vesti tvarkingą gyvūnų priežiūrą ir ją fiksuoti dokumentuose. Akcentuojama, jog 2020-09-05 VMVT Tauragės departamentui atliekant patikrinimą patikrinimo aktas ir šunų paėmimo aktai nebuvo surašyti, o šunys buvo paimti be savininko sutikimo. Savininkas J. G. po trijų dienų „gavo 2020-09-05/07 iš VMVT gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą bei 2020-09-05 turto perdavimo ir priėmimo kortelę, kuria VMVT Tauragės departamentas perduoda VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 7 prancūzų buldogus (ID Nr. 972273000329812; Nr. 64311000493636, Nr. 643110000493634), 2 šokoladinius labradoro retriverius ir 1 Maltos bišoną. Apelianto manymu patekimas į svetimas patalpas buvo neteisėtas, todėl buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, tokiu patekimu buvo padaryta turtinės žalos, nes patenkant į svetimą teritoriją ir patalpas buvo sugadinta tvora, nuplėštas tinklelis nuo pastato langų, išlaužtos durys, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. Š. turto sugadinimo.

4.8. Apeliantas teigia, jog į D. Š. nuosavybės teise priklausančią teritoriją ir patalpas buvo patekta neteisėtai, t. y. neturint ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo. Į teritoriją ir patalpas pateko daugybė žmonių, kurie niekaip nebuvo susiję su analizuojamu atveju, ir kurie vadovavosi visuomenėje madingomis emocijomis, dėl galimai netinkamai prižiūrimų gyvūnų „gelbėjimo“. Tokiam neteisėtam patekimui vadovavo ir neteisėtai patekti į teritoriją ir patalpas kurstė organizacijos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, kurioms ir buvo perduoti J. G. priklausantys šunys. Tai, kad šios mieste gyvenančios merginos jautė nemalonų kvapą patalpoje, kur buvo laikomi kaimo vietovėje gyvenantys šunys, nesudaro pagrindo konstatuoti žiauraus elgesio su jais fakto.

4.9. Apeliantas teigia, jog ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1,2. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Akivaizdu, kad tai teismo teisė, o ne pareiga. Todėl teismas atsižvelgęs į visą bylos medžiagą, gali nuspręsti nekonfiskuoti šunų, bet grąžinti juos savininkui, ypač atsižvelgiant į atliktus pagerinimus. Kita vertus akivaizdu ir tai, kad minimas įstatymas nenumato jokių kriterijų, kurie leistų teismui nuspręsti, kada reikalinga ar galima konfiskuoti gyvūnus, todėl neretoje byloje teismai nesiryžta konfiskuoti gyvūnų, kadangi administracinių nusižengimų kodekso atitinkamame straipsnyje numatyti tik keli atvejai, kai gyvūnai privalo būti konfiskuojami, o visais kitais žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais jie tik gali būti konfiskuojami. Be to, įstatymas visiškai nenumato konfiskacijos kriterijų, palikdamas tai išimtinai teismo laisvai nuožiūrai. Kai kriterijų nėra, atitinkamos priemonės taikymas tampa sudėtingas, nes niekas nenori prisiimti atsakomybės už jokiais kriterijais neparemtos nuosavybės teisės atėmimą, nes vėliau tokius gyvūnų atėmimo atvejus vėliau sėkmingai pavyksta apskųsti apeliacinėje instancijoje. Šios ir kitų panašių bylų esminis momentas svarstant gyvūno konfiskavimo klausimą yra tas, ar grąžinus gyvūnus jo savininkui, gyvūnams būtų užtikrinamos tinkamos ir saugios sveikatai ir gyvybei sąlygos. 4.10. Apeliantui akivaizdu, kad po atlikto sąlygų gerinimo J. G. neabejotinai užtikrintų tinkamas gyvūnų gyvenimo sąlygas. Nurodo, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

5. Apeliaciniu skundu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktorius K. P. prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-01-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje arba pakeisti minėtą apylinkės teismo nutarimą ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą kartu su paskirta administracine nuobauda skiriant ir administracinio poveikio priemonę turto (gyvūnų konfiskavimą); 2) bylą dėl šio apeliacinio skundo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5.1. Institucija nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi dėl administracinės atsakomybės netaikymo už ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, ir administracinio poveikio priemonės (gyvūnų konfiskavimo) netaikymo.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje

5.2. Skunde nurodoma, jog skundžiamame nutarime konstatuota, kad D. Š. nepripažįsta padariusi VMVT Tauragės departamento pareigūnų surašytame 2020-01-05 Administracinio nusižengimo protokole Nr. VMVT-TAUR-ANR_ANR_P-2-2021 (ROIK:20126748811) nustatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog „D. Š. teismo posėdyje nepripažino, teigė, kad paimtų šunų savininkas yra jos sūnus J. G., ji šunų neveisė, tik prižiūrėdavo, šerdavo sūnaus šunis, kai sūnus išvykdavo dirbti į Norvegiją“ ir „byloje nėra patikimų įrodymų, jog D. Š. vertėsi komercine, ūkine veikla <...>, todėl administracinio nusižengimo teisena, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį D. Š. nutrauktina (ANK 635 straipsnio 2 punktas)“.

5.3. Institucija pažymi, jog D. Š. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas buvo motyvuotas nurodant visų jos padarytų administracinių nusižengimų esmę, įskaitant ir ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo esmę, ir tinkamai įrodant visus šio administracinio nusižengimo požymius, tačiau skundžiamame nutarime visai nėra pasisakyta, kad buvo išsamiai įvertinti visi faktai ir įrodymai dėl D. Š. neteisėto vertimosi verslinio gyvūnų augintinių veisimo veikla ir nėra pateiktos teisiškai nepagrįstos motyvacijos, kodėl ji nepatraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. Institucijos nuomone ši administracinio nusižengimo bylos dalis išnagrinėta netinkamai, nes teismas nenustatė visų bylai reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei jų tinkamai neįvertinęs nepagristai konstatavo, jog nėra įrodyta D. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

5.4. Institucija teigia, jog ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas neatliko, o nagrinėjo bylą šališkai, vertindamas išimtinai vien D. Š. paaiškinimus, akivaizdžiai matydamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai prieštarauja Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą protokole pateiktiems faktams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė savo sprendimo motyvų laikyti D. Š. parodymus pakankamai svariais, kad būtų paneigti visi Institucijos administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai apie vykdytą šunų verslinio veisimo ūkinę ir komercinę veiklą, neturint tam teisės aktuose nustatytų leidimų ir tokiais veiksmais akivaizdžiai padarant ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

5.5. Institucija pažymi, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. To paties įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 7 punktu VMVT pavesta patvirtinti specialiuosius reikalavimus versliniu gyvūnų augintinių veisimu užsiimantiems asmenims ir tuo pagrindu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ buvo patvirtinti Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams. Šie reikalavimai, priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą: 1) Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį; 2) tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms.

5.6. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad, įvertinus patikrinimo rezultatus nustatyta, kad D. Š. faktiškai užsiima versliniu gyvūnų augintinių (šunų veisimu) t. y. verčiasi ūkine veikla, kuriai reikalinga gauti teisės aktuose nustatytus leidimus ir taip pat siūlo parduoti savo išveistus gyvūnų augintinių jauniklius t. y. užsiima komercine veikla, kuriai taip pat reikalinga gauti teisės aktuose nustatytus leidimus, išskyrus, kai yra gaunamas vienas leidimas verstis ir ūkine ir komercine veikla t. y. registruojama verslinio gyvūnų augintinių veisėjo veikla VMVT, tačiau užsiima šiomis veiklomis negavusi teisės aktuose nurodytų leidimų (t. y. neturėdama tam teisės aktuose nustatytų leidimų, nes ji nėra įtraukta į gyvūnų augintinių veisėjų registrą ir tokiais veiksmais pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą.“ ir Veisėjų reikalavimų 4 punkto reikalavimą, kad „gyvūnų augintinių veisėjai, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį <...>), 8 p. („Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta (toliau – veisimo vieta) turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu. Todėl tokiais veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

5.7. Skunde nurodoma, jog Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą apibrėžia kaip „teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais“. Kaip matyti iš šios apibrėžties, veisimo veiklos svarbiausias požymis yra augintinių dauginimas. Taigi, vertinant, ar D. Š. yra taikomi Veisėjų reikalavimai, pirmiausia vertinama, ar faktiškai vykdoma veikla atitinka verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklos požymius. VMVT Tauragės departamentas, įvertinęs visą surinktą informaciją, nustatė šiuos verslinio gyvūnų augintinių veisimo požymius: Patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 Maltos bišonas). Šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose) – lauko aptvare prie namo laikomas 1 labradoro retriveris; lauke dideliame aptvare laikomi 5 labradoro retriveriai; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai (1 patinas ir 6 patelės), 2 labradoro retriveriai (patelės) ir 1 Maltos bišonas (patinas). Į gyvenamąsias patalpas pareigūnai nepateko, tačiau D. Š. pareigūnams pasakė, kad namuose dar papildomai laiko Jorkšyro terjerų, Maltos bišonų ir pudeliukų veislės šunis. Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagrįsti tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“) kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kaip gyvūną, laikomą estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio.

5.8. Skunde nurodoma, kad pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunys, kuriuos pavyko patikrinti, skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nėra kastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys laikyti poromis ar grupėje buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje. D. Š. pripažįsta, kad veisė gyvūnus augintinius tikslingai siekiant jauniklių, nes 2020-10-06 D. Š. paaiškinime nurodyta, kad „<...> kai pastebiu rują visada kergimu užsiimu aš pati“. Patikrinimo metu nustatyta, kad keletas patelių gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją 2 patelės tikrai šuningos, ir dar vienai patelei įtariamas šuningumas (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai Nr. 3, Nr. 9, Nr. 10).

5.9. Institucija nurodo, jog pagal 2020-09-22 privatus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš gyvūno paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, ir kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), o tai buvo tikėtina šuniukų gaišimo priežastis. D. Š. 2020-10-01 paaiškinime nurodyta, kad po patikrinimo viena jos laikyta ir nepaimta laikinam laikymui gyvūnų globėjams perduoti šuns kalytė apsišuniavo „2020-09-30 atsivedė Maltos Bišonė 5 šuniukus“. Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau seniai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojos veiksmai leidžia daryti išvadą kad gyvūnų laikytoja atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims.

5.10. Skunde pažymima, jog patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui nustatyta, kad kelios patelės turi Cezario pjūvio randus pilvo srityje likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą būtent gyvūnų laikytoja D. Š. pas privatų veterinarijos gydytoją kreipėsi dėl cezario pjūvių atlikimų: 2018-10-17 (prancūzų buldogas, patelė, 3 m.); 2019- 11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.); 2020-03-05 (prancūzų buldogas, patelė, 4 m.). Institucija akcentuoja, jog patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu pareigūnai nustatė, kad D. Š. ne tik faktiškai rūpinosi šunimis, bet ir skelbė skelbimus apie šuniukų pardavimą. Interneto portale (duomenys neskelbtini) D. Š. buvo įdėjusi skelbimą „parduodu anglų buldogų kalytę“, kaina nenurodyta. (duomenys neskelbtini) 2020-03-30 D. Š. pardavinėjo labradoro retriverių veislės šuniukus, skelbimas pašalintas 2020-05-25. Be to, D. Š. pati pareigūnams patvirtino apie vykdomą gyvūnų augintinių pardavimo veiklą ir 2020-10-06 savo paaiškinime nurodė, kad „<...> Pardavimu užsiimu aš. Už labradorus gaudavau nuo 50 Eur – 200 Eur. Prancūzų buldogus parduodavau nuo 100–300 eurų“. 2020-10-01 D. Š. paaiškinime nurodyta, kad „Vedė labradorės 24 šuniukus sūnaus ir aš paskiepyjau ir pardaviau, kitus padovanojau. (duomenys neskelbtini) turguje ir (duomenys neskelbtini) <...>“.

5.11. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad su D. Š. tiesiogiai susijusioje administracinio nusižengimo byloje Nr. A. 13-43-377/2021 Tauragės apylinkės teismas 2021-02-18 priėmė nutarimą dėl D. Š. sūnaus J. G. padarytų administracinių nusižengimų tiems patiems šunims, kaip ir šioje byloje. J. G. atstovas advokatas L. Žalnieriūnas nurodė, jog J. G. administracinio nusižengimo bylos turi būti išvis nutrauktos, nes J. G. nėra tinkamas atsakomybėn traukti subjektas, nes realiai jokių veiksmų su šunimis neatliko, jis nėra jų laikytojas, kadangi laikytoja yra D. Š., kuri rūpinosi šunimis, juos prižiūrėjo. Šunų auginimu užsiima visa šeima. Šunys šeimoje atsirado palaipsniui, vieną pirko mamai, kitą žmonai, taip atsirado 14 šunų.

5.12. Institucijos vertinimu apibendrinus prieštaringus įrodymus nagrinėjamoje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G., darytina išvada, jog būtent D. Š. buvo pagrindinė šunų verslinio veisimo veiklos organizatorė ir vykdytoja, nes ji nuolatos rūpinosi šunimis, kol sūnus dirbdavo išvykęs į Norvegiją. D. Š. ir jos sūnus savo verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą iki pareigūnų atlikto patikrinimo vykdė slapta, nesilaikydami tokio verslo tvarkos taisyklių ir nenorėjo apie tai pripažinti patikrinimą atliekantiems pareigūnams ir teismui, o „iškilus administracinės atsakomybės situacijai įteisinti šią veiklą ir toliau ja užsiimti, o ne pradėti verstis nauja, iki šiol neužsiimta veikla“. Todėl 2020-09-21 D. Š. kartu su savo sūnumi J. G. pateikė VMVT Tauragės departamentui vieną prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. 2020-09-27 D. Š. pateikė VMVT Tauragės departamentui kitą prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio Šunų veisimo vietai, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. ir tai patvirtina 2020-10-06 D. Š. paaiškinime detaliai nurodyta verslinio šunų veisimo veiklos organizavimo schema: „2020 m. buvo atliktas Cezario pjūvis Prancūzų buldogų veislės šuns patelė, kuri antrą dieną po operacijos nugaišo, o nuo mišinukų šuniukai taip pat neišgyveno. Kai sūnus J. G. išvažiuoja, jo augintiniais esančiais pas mane (duomenys neskelbtini), rūpinuosi aš, kai pastebiu rują visada kergimu užsiimu aš pati. Jeigu yra šuniukų auginu ir prižiūriu aš pati. Pardavimu užsiimu aš. Už labradorus gaudavau nuo 50 Eur – 200 Eurų. Prancūzų buldogus parduodavau nuo 100-300 eurų. Surašiau nieko neverčiama.“

Dėl administracinio poveikio priemonės (gyvūnų konfiskavimo) taikymo

5.13. Institucija nurodo, jog už ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Be to, gyvūnų konfiskavimas galimas pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. ANK 127 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už vertimąsi keliomis alternatyviomis veiklomis, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas): t. y. vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, ar kitokiu neteisėtu būdu. Įstatyme šios veiklos nustatytos kaip alternatyvios, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, gyvūnų augintinių dauginimo veiklos vykdymas neturint tam būtinų leidimų laikytinas vertimusi viena iš alternatyvių ANK 127 straipsnyje nurodytų veiklų t. y. – „ūkine“ veikla, o tuo atveju, kai užsiimama ir neteisėtoje veisimo veikloje išveistų gyvūnų augintinių palikuonių prekyba – papildomai vertimusi ir kita ANK 127 straipsnyje nurodyta veikla – „komercine“ veikla.

5.14. Institucijos vertinimu D. Š. veikoje buvo nustatyti tiek ANK 127 straipsnio 1 dalyje, tiek ir 346 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų požymiai. Atsižvelgiant į ANK 38 straipsnio 2 dalį, jai turi būti skiriama galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turto konfiskavimas yra griežčiausia administracinio poveikio priemonė, todėl, D. Š. veiklą kvalifikavus pagal du minėtus ANK straipsnius, turto konfiskavimas sietas tik su griežtesne sankcija numatyta ANK 127 straipsniu, nes šiame straipsnyje turto konfiskavimas yra privalomas, skirtingai negu ANK 346 straipsnyje, kuriame turto konfiskavimas yra galimas, tačiau nėra privalomas. ANK 29 straipsnyje atitinkamai nurodoma, kad administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimai, tai „bet kokio pavidalo turto“ paėmimas. Ginčo gyvūnai augintiniai (šunys), naudojami veisimo veiklai esantys veisimo veiklos rezultatu, laikytini daiktais (įrankiais ar (ir) produkcija) ANK 127 straipsnyje nurodyta prasme. Institucija paaiškindama savo motyvus priskirti D. Š. gyvūnų augintinių veisimo veikloje naudojamus gyvūnus minėtoms kategorijoms, atkreipia dėmesį, kad, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą apibrėžia kaip – „teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais“. Kaip matyti iš šio apibrėžimo, veisimo veiklos svarbiausias požymis yra augintinių dauginimas.

5.15. Institucijai akivaizdu, jog gyvūnų augintinių veisimo veiklos specifika yra procesas, kuris apima tėvinių gyvūnų augintinių dauginimąsi tarpusavyje kai dėl to atsiranda jų palikuonys. Tokia dauginimo veikla gali būti natūrali (kai kartu laikomi arba suleidžiami daugintis galintys skirtingų lyčių šunys ir nesiimama užkirti kelio jų dauginimuisi) arba dirbtinė (kai šunų patelės apvaisinamos dirbtiniu būdu, naudojant patinų spermą). Taigi, be tėvinių gyvūnų (šunų) negalėtų atsirasti jų palikuonys (šuniukai), kurių asmuo siekia, kaip vykdomos gyvūnų augintinių veisimo veiklos rezultato, kurį vėliau realizuoja vykdant komercinę veiklą – prekybą gyvūnais augintiniais. Tokia šios ūkinės veiklos specifika nulemia tai, kad būtent šioje byloje tiesioginiais tokios veiklos darymo įrankiais, be kurių D. Š. nebūtų galėjusi verstis gyvūnų augintinių verslinio veisimo veikla neteisėtu būdu, yra laikytini D. Š. nuosavybės teise priklausantis turtas (tėviniai gyvūnai), be kurio vykdant veisimą natūraliu būdu neatsirastų tokios veiklos rezultato – gyvūnų palikuonių (produkcijos). Kitu atveju, jei pavyzdžiui, D. Š. būtų naudojusi dirbtiniam šunų patelių apvaisinimui įgyvendinti reikalingus įrankius (pvz., šunų spermos šiaudelius, spermos laikymo ir šaldymo įrangą ir kt.) tokios verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklos atveju, jos padarymo įrankių sąrašas galėtų būti platesnis, nei šioje byloje. Be to, jei išveisti palikuonys taip pat, kaip tėviniai gyvūnai, buvo naudojami dauginimui, tai šie gyvūnai atitinka ir produkcijos, ir įrankio požymį.

5.16. Skunde nurodoma, jog ANK nėra įtvirtinta administracinio nusižengimo įrankio sąvoka, todėl, sprendžiant ar nagrinėjamu atveju nuosavybės teise priklausantys šunys (tėviniai gyvūnai) gali būti laikomi administracinio nusižengimo įrankiais, pagal įstatymo analogiją taikytinos baudžiamosios teisės nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 32) nurodyta, kad nusikaltimo padarymo įrankiu laikytinas daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Todėl teisiškai pagrįsta šioje byloje tėvinius gyvūnus laikyti administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 127 straipsnyje, tiesioginiais padarymo įrankiais. Gyvūnai, kaip civilinės teisės objektai yra laikomi daiktais (turtu) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 3 dalis; CK 4.38 straipsnis; (Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-133-2012). CK 4.1 straipsnis nurodo, kad daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Gyvūnai, kaip daiktai, yra materialioji gamtos dalis, iš esmės galinti egzistuoti savarankiškai, tačiau ir tapti nuosavybės teisės objektu ir tokiu būdu tenkinti asmens poreikius (ūkinius, estetinius, darbo ir t.t.). Be to, gyvūno, kaip daikto ypatybė ta, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje gyvūnai laikomi ne tik daiktais, turtu, bet ir specifiniu biologiniu turtu, greitai gendančiu turtu, taigi gyvūnas yra unikalus specifinis, kintantis (kiekybiškai ir kokybiškai) turtas, kurio apsaugojimo prievolė nustatyta ne tik gyvūno laikytojui, bet ir garantuojama įstatymais ir kitais teisės aktais. Gyvūnų gerovė – pirminėje ir antrinėje Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta vertybė. Taigi gyvūnų, kaip turto, konfiskavimas susijęs su siekiu gyvūnus apsaugoti nuo netinkamų sąlygų ir priežiūros ir prireikus išsaugoti, taip pat ir siekiant kitų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinių nuobaudų tikslų.

CK 4.41 straipsnis reglamentuoja gyvūnų savininko teisių turinį ir nustato, kad nuosavybės teisė į gyvūną yra sąlyginė t. y. kad „gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų“. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. padarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Veisėjų reikalavimų pažeidimus, neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų savo gyvūnams ir juos naudojo neteisėtai veiklai, atsirado pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu ji pažeidė esminę privalomą sąlygą – „laikytis teisės aktų reikalavimų“, nuo kurios priklauso jos teisė į nuosavybės teisę į gyvūnus. Todėl sprendimas konfiskuoti D. Š. gyvūnus yra teisingas ir protingas.

5.17. Institucijai nekyla abejonių, kad D. Š. vykdydama neteisėtą verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, tam naudodama įvairių veislių šunų išvaizdą atitinkančius šunis, siekdama išveisti atpažįstamos veislės šunis, siekė materialinės naudos ir tai patvirtina skelbimai apie parduodamus šuniukus. Tokios neteisėtos veiklos vykdymą užtikrino galimybė naudoti jos laikomus tėvinius gyvūnus, kuriuos ji daugino ir kurie vedė palikuonis, kuriuos realizuodavo. Todėl nekonfiskavus D. Š. šunų, kurie yra neteisėtos veiklos rezultatas (produkcija) ir (ar) įrankiai, nes buvo išveisti kai D. Š. neteisėtai ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus vykdė gyvūnų augintinių dauginimo veiklą, prieštarautų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems administracinių nuobaudų paskirties tikslams. Būtų sudaroma situacija kad D. Š., kuri šiai dienai jau yra oficialiai registravusi savo veisėjos veiklą, galėtų formaliai (tarsi teisėtai) realizuoti neteisėtos veikos metu sukurtą produkciją (išveistus šuniukus, kurie buvo gimę ar pradėti vykdant neteisėtą gyvūnų augintinių veisimo veiklą). Šis D. Š. ketinimas akivaizdus nes ji raštu kreipėsi į VMVT Tauragės departamentą dėl veisėjo veiklos įteisinimo t. y. 2020-09-21 D. Š. kartu su savo sūnumi, abu pateikė VMVT Tauragės departamentui vieną prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai ir 2020-09-27 D. Š. pateikė VMVT Tauragės departamentui prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai. Be to, D. Š. paskirta administracinė nuobauda (piniginė bauda), siekia ne daugiau kaip kelių šuniukų pardavimo pelną ir todėl negali būti laikytina atgrasančia, turinčia poveikį ir proporcingai nubaudžiančia, atsižvelgiant į jos vykdytos verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklos apimtį ir tai rodo, kad D. Š. nepatirtų žymaus finansinio nuostolio. Netaikant administracinio poveikio priemonės, ji iš esmės nepatirtų nei finansinio, nei veiklos sutrikdymo poveikio ir už padarytus administracinius nusižengimus „atsipirkusi“ sąlygiškai švelnia nuobauda, toliau galėtų vykdyti verslinio gyvūnų augintinių veiklą su žinomų reprodukcinių savybių šunimis, kurie yra tinkamo amžiaus būti toliau naudojami dauginimo veiklai.

5.18. Institucija akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 4.39 straipsnį, nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų. VMVT Klaipėdos departamento sprendimas, remiantis ANK 127 straipsnio 4 dalimi, apriboti D. Š. nuosavybės teisę į gyvūnus, kuriuos ji naudojo savo neteisėtai vykdomai gyvūnų augintinių veisimo veiklai, atitinka CK 4.41 ir 4.49 straipsnius ir yra teisėtas ir teisingas. ANK 127 straipsnis reglamentuoja neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir yra įtvirtintas XIV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka“, o tai rodo, jog šis administracinis nusižengimas saugo svarbias visuomenines vertybes – ekonomiką ir verslo tvarką. Byloje aktuali verslo tvarkos sąvoka suprantama, kaip tam tikros taisyklės, kurių turi būti laikomasi versle; sąžiningos ūkinės veiklos principai, įtvirtinti Konstitucijoje, įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. Ūkinės veiklos reguliavimas yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ir draudimais. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek ir specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2009). Nagrinėjamu atveju D. Š., kuri faktiškai užsiėmė

versliniu gyvūnų augintinių veisimu ir gyvūnų augintinių prekyba, turėjo pareigą verstis šia veikla tik išpildžiusi teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus verčiantis tokiu verslu, t, y. laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų ir Veisėjų reikalavimų, kurie nustato pareigą gauti reikalingus leidimus ir laikytis nustatytų veiklos taisyklių, tačiau D. Š. pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus neteisėtai užsiėmė tokia veikla ir siekė materialios naudos.

5.19. Skunde nurodoma, kad ANK 127 straipsnyje nurodyti objektai, kitaip vadinami teisinėmis vertybėmis, kurios yra saugomos minėta ANK norma traukiant asmenis už kėsinimąsi į šias vertybes. D. Š., veisdama ir parduodama gyvūnus augintinius suvokė, kad ji verčiasi neteisėta ūkine ir komercine gyvūnų augintinių veisimo ir prekybos veikla, sistemingai stengėsi vykdyti Šią veiklą ir išveisti šuniukus ir siekė materialinės naudos juos parduodant. Atsižvelgiant į D. Š. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, vien baudos skyrimas (netaikant administracinės poveikio priemonės – turto (gyvūnų) konfiskavimo), šiuo atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jos nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Todėl, remiantis administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga, Institucija mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstą ir neproporcingą sankciją, nes netaikė D. Š. administracinės atsakomybės už ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio nusižengimo padarymą ir neskyrė privalomos administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo.

6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato L. Žalnieriūno apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktorius K. P. su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo to paties, ko prašoma ir Institucijos apeliaciniame skunde – panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-01-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje arba pakeisti minėtą apylinkės teismo nutarimą ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą kartu su paskirta administracine nuobauda skiriant ir administracinio poveikio priemonę turto (gyvūnų konfiskavimą).

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

8. Skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apylinkės teismas padarė esminį ANK įtvirtintų reikalavimų pirmosios instancijos teismo nutarimams (nutartims) administracinių nusižengimų bylose pažeidimą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Šio straipsnio 4 dalyje išdėstyta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstomos šios aplinkybės.

10. Apygardos teismas iš dalies sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, nutraukdamas D. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, nevertino administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog sprendimo D. Š. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį teismas nemotyvavo, tik itin lakoniškai nurodė, jog D. Š. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes ji apylinkės teismo posėdyje kaltės dėl šio nusižengimo padarymo nepripažino, teigė, kad paimtų šunų savininkas yra jos sūnus J. G., ji šunų neveisė, tik prižiūrėdavo ir šerdavo sūnaus šunis, kai jis išvykdavo dirbti į Norvegiją, o byloje nėra patikimų įrodymų, jog D. Š. vertėsi versline šunų veisimo veikla. Tuo tarpu iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucija pateikė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams duomenis, kurie, Institucijos nuomone, patvirtina, jog D. Š. padarė ANK 127 straipsnio 1 numatytą nusižengimą – D. Š. ir jos sūnaus 2020-09-21 prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą verstis šunų veisimo veikla, 2020-10-01, 2020-10-06 ir 2020-11-06 D. Š. paaiškinimus, kuriuose ji pati nurodo, jog užsiima šunų kergimu ir prekyba šunimis bei jų priežiūra, D. Š. internete patalpintų skelbimų, susijusių su prekyba šunų jaunikliais kopijas ir pan. (b. l. 33–60, 63–66). Šiuos duomenis apylinkės teismas laikė įrodymais ir juos tiesiog išvardijo tarp kitų įrodymų, kurie, teismo nuomone, patvirtina D. Š. kaltę padarius ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyje numatytus nusižengimus. Tačiau teismas dėl tų pačių duomenų apskritai nepasisakė padarydamas išvadą, jog nėra įrodymų, kad D. Š. padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, juo labiau neargumentavo, kodėl būtent šio nusižengimo kontekste juos atmeta arba jais nesiremia. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl D. Š. kaltės padarius šį nusižengimą, į skundžiamo nutarimo motyvuojamąją dalį perkėlė tik itin glaustą Institucijos 2021-01-05 administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo santrauką, iš kurios neaišku, dėl kokios būtent veikos D. Š. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir kodėl kiti administracinio nusižengimo protokole jai inkriminuoti veiksmai buvo pašalinti, nes dėl jų apskritai nėra pasisakyta.

11. Apygardos teismas iš dalies sutinka ir su administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentu, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, dėl kokių būtent veikų D. Š. buvo nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalis, taip pat, jog nėra aišku, kodėl jai buvo inkriminuota ne tik ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kuri reikalauja padarinių (grėsmės gyvūnams žūti ar būti suluošintais), bet ir pati ANK 346 straipsnio 16 dalis, kurioje numatyti analogiški veiksmai, kaip ir ANK 346 straipsnio 18 dalyje, tačiau padarinių nereikalaujama. Iš skundžiamo nutarimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalių matyti, jog administracinio nusižengimo protokole D. Š. išdėstyti kaltinimai buvo itin sutrumpinti iš jų pašalinant didelę dalį jai inkriminuotų veiksmų. Be to, apskritai nebuvo analizuoti D. Š. veiksmai dėl kurių administracinio nusižengimo protokole jai buvo suformuluoti kaltinimai pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalį. Pripažindamas D. Š. kalta dėl ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse numatytų nusižengimų padarymo teismas tokio savo sprendimo iš esmės neargumentavo – nenustatė ir neaptarė šių nusižengimų sudėčių požymių, o, kaip jau minėta, apsiribojo vien tik D. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų sąrašo ir pažeistų teisės aktų išvardijimu, tačiau niekaip neaptarė jos veiksmų. Be to, skundžiamame nutarime ne kartą minimas D. Š. sūnus J. G., nors nagrinėjamoje byloje jis nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

12. Šioje byloje nustatęs, jog skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 636 straipsnio 3 ir 4 dalyse keliamų reikalavimų pirmosios instancijos teismo nutarimams (nutartims) administracinių nusižengimų bylose ir šiuo pagrindu panaikinęs skundžiamą nutarimą ir bylą perdavęs iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, skundą nagrinėjantis teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su D. Š. inkriminuotų veikų kvalifikavimu, jos kaltės nustatymu, gyvūnų konfiskavimu, ir dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų klausimų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo. Dėl šios priežasties apeliacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti, kad tai neturėtų įtakos apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato Lino Žalnieriūno ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus K. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė