Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato Lino Žalnieriūno ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento (toliau – ir Institucija) direktoriaus K. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal 2020-09-05 gautą pranešimą Nr. PGG-714 atliko neplaninį patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų įvertinimo gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad minėtu adresu gyvena D. Š. ir jos sūnus J. G.. Patikrinimo metu minėtoje vietoje rasta 16 suaugusių šunų (nuo 2 iki 5-6 metų), kurių išvaizda atitiko skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai 1 Maltos bišonas). Šunys skirtingų lyčių, rasta vaikingų patelių ar patelių su požymiais, kad turėjo jauniklių, kurie gimė atliekant Cezario pjūvį. Nustatyta, jog šunys laikomi trijose skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose).

Patikrinimo vietoje buvo jaučiamas amoniako kvapas, nebuvo ventiliacijos. Nustatyta, kad tokios šunų laikymo sąlygos akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų laikymas tokiomis sąlygomis tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo. Tokiais veiksmais šunų laikytoja D. Š. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio nustatytą laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti pagal gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Taip pat pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Veisėjų reikalavimai) 17 p. nustatytą pareigą užtikrinti tinkamai įrengtą patalpą gyvūnų augintinių laikymui. Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintinos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytoja D. Š. atsakinga pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnų laikytoja D. Š. neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje įrengti tinkamą apšvietimą. Be to, patikrinimo metu konstatuota, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų. Nustatyta, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas išmatų sluoksniu, vietomis su šlapimo balomis, dėl to šunys negali minimaliai patogiai ilsėtis ir jaučia nepatogumą. Toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu ir pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip „poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” ir pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. „gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei“. Pažeidė Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytą pareigas valyti, plauti gyvūnų augintinių tuštinimosi vietas, keisti pakratus. Tokie gyvūnų laikytojos D. Š. veiksmai, neveikimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Be to, patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų buvo rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta žiurkių gaišenų, kurios taip pat, kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai, kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Nustatyta, kad ūkiniame pastate ant grindų visur mėtėsi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis. Be to, ūkiniame pastate laikytiems šunims buvo nustatyti akių, ausų uždegimo požymiai: akių sudirgimas, pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, daugeliui šunų pastebėtos pūlingos išskyros iš akių, ausų kanalai paraudę, paburkę, buvo jaučiamas nemalonus kvapas. Keletui šunų diagnozuotas ūmus ausų uždegimas, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) aiškiai matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nukasytos, išoriškai matomos žaizdos. Nepaisant išoriškai matomų akių ir ausų pažeidimų (akių pūliavimo, ausų nukasymo iki žaidų požymiai) gyvūnų laikytojai nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus. Dėl gyvūnų laikytojų neveikimo šunų laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims nuolatinį nepatogumą ir kančią. Tokie gyvūnų laikytojos D. Š. veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus, kurie laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytoja D. Š. atsakinga pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes dėl tokio žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.

2. D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvertinus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktą informaciją nustatyti gyvūnų augintinių veisimo verslo tikslais požymiai:

– Patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingu veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 Maltos bišonas). Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagrįsti tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“), kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kaip gyvūną, laikomą estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio.

– Pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o Patikrinimo metu nustatyta, kad šunys skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po Patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (yra nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys, laikyti poromis ar grupėje, buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje.

– Patikrinimo metu nustatyta, kad kelios patelės gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie Patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją, 2 patelės tikrai šuningos ir dar vienai patelei įtariamas šuningumas, tačiau dar anksti vertinti ir vėliau reikėtų papildomų tyrimų (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būkles tyrimo aktai Nr. 3, Nr, 9. Nr. 10). Pagal privataus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš gyvūnų laikytojo paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, ir kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), o ši liga buvo tikėtina šuniukų gaišimo priežastis.

– Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau seniai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims.

– Patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi Cezario pjūvio randus pilvo srityje likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą gyvūnų laikytoja D. Š. į privatų veterinarijos gydytoją kreipėsi dėl Cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018-10-17 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogų patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal Patikrinimo metu nustatytus faktus ir Patikrinimo metu laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas laikydamas daug šunų vykdė didelio masto šunų veisimą kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais.

– Patikrinimo metu siekiant išsiaiškinti, kiek gyvūnų augintinių Gyvūnų augintinių registre yra registruoti J. G. vardu, remiantis minėto registro duomenimis, nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 – 2020 m.) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių Patikrinimo vietoje nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami tai pačiai veislei, kuri buvo rasta Patikrinimo metu (prancūzų buldogai). Be to, 2019 m. ir 2020 m. buvo registruotos 3 vados prancūzų buldogų veislės šunų (t. y. po 3 vnt. šunų, gimusių tą pačią dieną). 2020 m. gimusių šuniukų vados laikytoju jų gimimo dieną tapo J. G., todėl, įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad šie trys šunys buvo jau turimų J. G. šunų palikuonys, kuriuos išveisė J. G.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad J. G. tęstiniu kelių metų iš eilės laikotarpiu iki Patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios prancūzų buldogų veislės šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veiklos sistemingą organizavimą ir tęstinumą.

– Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010003868107, 953010003868341,953010003868351, 953010003872329) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010004152797, 953010004152798, 953010004152830. 953010004154431,953010004154435, 953010004154439, 953010004154574, 953010004525397) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, o būtent tokio amžiaus jaunikliai yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir į tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą.

Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriamas veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos, leidimus, o Patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (asmenys) tokių leidimų nėra gavę. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose. Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skelbimuose internete siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo facebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir vakcinuoti pirma vakcina. (duomenys neskelbtini) tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas. Nurodyta kaina už šuniuką – 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai. Internetiniame portale (duomenys neskelbtini) D. Š. buvo įdėjusi skelbimą „parduodu anglų buldogų kalytę“, kaina nenurodyta. 2020-03-30 D. Š. pardavinėjo labradoro retriverių veislės šuniukus, šis skelbimas pašalintas 2020-05-25.

Dėl administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto

Dėl ANK 346 straipsnio 1 dalies, 16 dalies ir 18 dalies

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje

5.8. Skunde nurodoma, kad pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunys, kuriuos pavyko patikrinti, skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nėra kastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys laikyti poromis ar grupėje buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje. D. Š. pripažįsta, kad veisė gyvūnus augintinius tikslingai siekiant jauniklių, nes 2020-10-06 D. Š. paaiškinime nurodyta, kad „<...> kai pastebiu rują visada kergimu užsiimu aš pati“. Patikrinimo metu nustatyta, kad keletas patelių gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją 2 patelės tikrai šuningos, ir dar vienai patelei įtariamas šuningumas (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai Nr. 3, Nr. 9, Nr. 10).

5.11. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad su D. Š. tiesiogiai susijusioje administracinio nusižengimo byloje Nr. A. 13-43-377/2021 Tauragės apylinkės teismas 2021-02-18 priėmė nutarimą dėl D. Š. sūnaus J. G. padarytų administracinių nusižengimų tiems patiems šunims, kaip ir šioje byloje. J. G. atstovas advokatas L. Žalnieriūnas nurodė, jog J. G. administracinio nusižengimo bylos turi būti išvis nutrauktos, nes J. G. nėra tinkamas atsakomybėn traukti subjektas, nes realiai jokių veiksmų su šunimis neatliko, jis nėra jų laikytojas, kadangi laikytoja yra D. Š., kuri rūpinosi šunimis, juos prižiūrėjo. Šunų auginimu užsiima visa šeima. Šunys šeimoje atsirado palaipsniui, vieną pirko mamai, kitą žmonai, taip atsirado 14 šunų.

5.12. Institucijos vertinimu apibendrinus prieštaringus įrodymus nagrinėjamoje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G., darytina išvada, jog būtent D. Š. buvo pagrindinė šunų verslinio veisimo veiklos organizatorė ir vykdytoja, nes ji nuolatos rūpinosi šunimis, kol sūnus dirbdavo išvykęs į Norvegiją. D. Š. ir jos sūnus savo verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą iki pareigūnų atlikto patikrinimo vykdė slapta, nesilaikydami tokio verslo tvarkos taisyklių ir nenorėjo apie tai pripažinti patikrinimą atliekantiems pareigūnams ir teismui, o „iškilus administracinės atsakomybės situacijai įteisinti šią veiklą ir toliau ja užsiimti, o ne pradėti verstis nauja, iki šiol neužsiimta veikla“. Todėl 2020-09-21 D. Š. kartu su savo sūnumi J. G. pateikė VMVT Tauragės departamentui vieną prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. 2020-09-27 D. Š. pateikė VMVT Tauragės departamentui kitą prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio Šunų veisimo vietai, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. ir tai patvirtina 2020-10-06 D. Š. paaiškinime detaliai nurodyta verslinio šunų veisimo veiklos organizavimo schema: „2020 m. buvo atliktas Cezario pjūvis Prancūzų buldogų veislės šuns patelė, kuri antrą dieną po operacijos nugaišo, o nuo mišinukų šuniukai taip pat neišgyveno. Kai sūnus J. G. išvažiuoja, jo augintiniais esančiais pas mane (duomenys neskelbtini), rūpinuosi aš, kai pastebiu rują visada kergimu užsiimu aš pati. Jeigu yra šuniukų auginu ir prižiūriu aš pati. Pardavimu užsiimu aš. Už labradorus gaudavau nuo 50 Eur – 200 Eurų. Prancūzų buldogus parduodavau nuo 100-300 eurų. Surašiau nieko neverčiama.“

Dėl administracinio poveikio priemonės (gyvūnų konfiskavimo) taikymo

5.13. Institucija nurodo, jog už ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Be to, gyvūnų konfiskavimas galimas pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. ANK 127 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už vertimąsi keliomis alternatyviomis veiklomis, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas): t. y. vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, ar kitokiu neteisėtu būdu. Įstatyme šios veiklos nustatytos kaip alternatyvios, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, gyvūnų augintinių dauginimo veiklos vykdymas neturint tam būtinų leidimų laikytinas vertimusi viena iš alternatyvių ANK 127 straipsnyje nurodytų veiklų t. y. – „ūkine“ veikla, o tuo atveju, kai užsiimama ir neteisėtoje veisimo veikloje išveistų gyvūnų augintinių palikuonių prekyba – papildomai vertimusi ir kita ANK 127 straipsnyje nurodyta veikla – „komercine“ veikla.

5.14. Institucijos vertinimu D. Š. veikoje buvo nustatyti tiek ANK 127 straipsnio 1 dalyje, tiek ir 346 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų požymiai. Atsižvelgiant į ANK 38 straipsnio 2 dalį, jai turi būti skiriama galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turto konfiskavimas yra griežčiausia administracinio poveikio priemonė, todėl, D. Š. veiklą kvalifikavus pagal du minėtus ANK straipsnius, turto konfiskavimas sietas tik su griežtesne sankcija numatyta ANK 127 straipsniu, nes šiame straipsnyje turto konfiskavimas yra privalomas, skirtingai negu ANK 346 straipsnyje, kuriame turto konfiskavimas yra galimas, tačiau nėra privalomas. ANK 29 straipsnyje atitinkamai nurodoma, kad administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimai, tai „bet kokio pavidalo turto“ paėmimas. Ginčo gyvūnai augintiniai (šunys), naudojami veisimo veiklai esantys veisimo veiklos rezultatu, laikytini daiktais (įrankiais ar (ir) produkcija) ANK 127 straipsnyje nurodyta prasme. Institucija paaiškindama savo motyvus priskirti D. Š. gyvūnų augintinių veisimo veikloje naudojamus gyvūnus minėtoms kategorijoms, atkreipia dėmesį, kad, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą apibrėžia kaip – „teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais“. Kaip matyti iš šio apibrėžimo, veisimo veiklos svarbiausias požymis yra augintinių dauginimas.

5.15. Institucijai akivaizdu, jog gyvūnų augintinių veisimo veiklos specifika yra procesas, kuris apima tėvinių gyvūnų augintinių dauginimąsi tarpusavyje kai dėl to atsiranda jų palikuonys. Tokia dauginimo veikla gali būti natūrali (kai kartu laikomi arba suleidžiami daugintis galintys skirtingų lyčių šunys ir nesiimama užkirti kelio jų dauginimuisi) arba dirbtinė (kai šunų patelės apvaisinamos dirbtiniu būdu, naudojant patinų spermą). Taigi, be tėvinių gyvūnų (šunų) negalėtų atsirasti jų palikuonys (šuniukai), kurių asmuo siekia, kaip vykdomos gyvūnų augintinių veisimo veiklos rezultato, kurį vėliau realizuoja vykdant komercinę veiklą – prekybą gyvūnais augintiniais. Tokia šios ūkinės veiklos specifika nulemia tai, kad būtent šioje byloje tiesioginiais tokios veiklos darymo įrankiais, be kurių D. Š. nebūtų galėjusi verstis gyvūnų augintinių verslinio veisimo veikla neteisėtu būdu, yra laikytini D. Š. nuosavybės teise priklausantis turtas (tėviniai gyvūnai), be kurio vykdant veisimą natūraliu būdu neatsirastų tokios veiklos rezultato – gyvūnų palikuonių (produkcijos). Kitu atveju, jei pavyzdžiui, D. Š. būtų naudojusi dirbtiniam šunų patelių apvaisinimui įgyvendinti reikalingus įrankius (pvz., šunų spermos šiaudelius, spermos laikymo ir šaldymo įrangą ir kt.) tokios verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklos atveju, jos padarymo įrankių sąrašas galėtų būti platesnis, nei šioje byloje. Be to, jei išveisti palikuonys taip pat, kaip tėviniai gyvūnai, buvo naudojami dauginimui, tai šie gyvūnai atitinka ir produkcijos, ir įrankio požymį.

5.16. Skunde nurodoma, jog ANK nėra įtvirtinta administracinio nusižengimo įrankio sąvoka, todėl, sprendžiant ar nagrinėjamu atveju nuosavybės teise priklausantys šunys (tėviniai gyvūnai) gali būti laikomi administracinio nusižengimo įrankiais, pagal įstatymo analogiją taikytinos baudžiamosios teisės nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 32) nurodyta, kad nusikaltimo padarymo įrankiu laikytinas daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Todėl teisiškai pagrįsta šioje byloje tėvinius gyvūnus laikyti administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 127 straipsnyje, tiesioginiais padarymo įrankiais. Gyvūnai, kaip civilinės teisės objektai yra laikomi daiktais (turtu) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 3 dalis; CK 4.38 straipsnis; (Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-133-2012). CK 4.1 straipsnis nurodo, kad daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Gyvūnai, kaip daiktai, yra materialioji gamtos dalis, iš esmės galinti egzistuoti savarankiškai, tačiau ir tapti nuosavybės teisės objektu ir tokiu būdu tenkinti asmens poreikius (ūkinius, estetinius, darbo ir t.t.). Be to, gyvūno, kaip daikto ypatybė ta, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje gyvūnai laikomi ne tik daiktais, turtu, bet ir specifiniu biologiniu turtu, greitai gendančiu turtu, taigi gyvūnas yra unikalus specifinis, kintantis (kiekybiškai ir kokybiškai) turtas, kurio apsaugojimo prievolė nustatyta ne tik gyvūno laikytojui, bet ir garantuojama įstatymais ir kitais teisės aktais. Gyvūnų gerovė – pirminėje ir antrinėje Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta vertybė. Taigi gyvūnų, kaip turto, konfiskavimas susijęs su siekiu gyvūnus apsaugoti nuo netinkamų sąlygų ir priežiūros ir prireikus išsaugoti, taip pat ir siekiant kitų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinių nuobaudų tikslų.

CK 4.41 straipsnis reglamentuoja gyvūnų savininko teisių turinį ir nustato, kad nuosavybės teisė į gyvūną yra sąlyginė t. y. kad „gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų“. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. padarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Veisėjų reikalavimų pažeidimus, neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų savo gyvūnams ir juos naudojo neteisėtai veiklai, atsirado pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu ji pažeidė esminę privalomą sąlygą – „laikytis teisės aktų reikalavimų“, nuo kurios priklauso jos teisė į nuosavybės teisę į gyvūnus. Todėl sprendimas konfiskuoti D. Š. gyvūnus yra teisingas ir protingas.

5.17. Institucijai nekyla abejonių, kad D. Š. vykdydama neteisėtą verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, tam naudodama įvairių veislių šunų išvaizdą atitinkančius šunis, siekdama išveisti atpažįstamos veislės šunis, siekė materialinės naudos ir tai patvirtina skelbimai apie parduodamus šuniukus. Tokios neteisėtos veiklos vykdymą užtikrino galimybė naudoti jos laikomus tėvinius gyvūnus, kuriuos ji daugino ir kurie vedė palikuonis, kuriuos realizuodavo. Todėl nekonfiskavus D. Š. šunų, kurie yra neteisėtos veiklos rezultatas (produkcija) ir (ar) įrankiai, nes buvo išveisti kai D. Š. neteisėtai ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus vykdė gyvūnų augintinių dauginimo veiklą, prieštarautų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems administracinių nuobaudų paskirties tikslams. Būtų sudaroma situacija kad D. Š., kuri šiai dienai jau yra oficialiai registravusi savo veisėjos veiklą, galėtų formaliai (tarsi teisėtai) realizuoti neteisėtos veikos metu sukurtą produkciją (išveistus šuniukus, kurie buvo gimę ar pradėti vykdant neteisėtą gyvūnų augintinių veisimo veiklą). Šis D. Š. ketinimas akivaizdus nes ji raštu kreipėsi į VMVT Tauragės departamentą dėl veisėjo veiklos įteisinimo t. y. 2020-09-21 D. Š. kartu su savo sūnumi, abu pateikė VMVT Tauragės departamentui vieną prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai ir 2020-09-27 D. Š. pateikė VMVT Tauragės departamentui prašymą dėl Veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai. Be to, D. Š. paskirta administracinė nuobauda (piniginė bauda), siekia ne daugiau kaip kelių šuniukų pardavimo pelną ir todėl negali būti laikytina atgrasančia, turinčia poveikį ir proporcingai nubaudžiančia, atsižvelgiant į jos vykdytos verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklos apimtį ir tai rodo, kad D. Š. nepatirtų žymaus finansinio nuostolio. Netaikant administracinio poveikio priemonės, ji iš esmės nepatirtų nei finansinio, nei veiklos sutrikdymo poveikio ir už padarytus administracinius nusižengimus „atsipirkusi“ sąlygiškai švelnia nuobauda, toliau galėtų vykdyti verslinio gyvūnų augintinių veiklą su žinomų reprodukcinių savybių šunimis, kurie yra tinkamo amžiaus būti toliau naudojami dauginimo veiklai.

5.18. Institucija akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 4.39 straipsnį, nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų. VMVT Klaipėdos departamento sprendimas, remiantis ANK 127 straipsnio 4 dalimi, apriboti D. Š. nuosavybės teisę į gyvūnus, kuriuos ji naudojo savo neteisėtai vykdomai gyvūnų augintinių veisimo veiklai, atitinka CK 4.41 ir 4.49 straipsnius ir yra teisėtas ir teisingas. ANK 127 straipsnis reglamentuoja neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir yra įtvirtintas XIV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka“, o tai rodo, jog šis administracinis nusižengimas saugo svarbias visuomenines vertybes – ekonomiką ir verslo tvarką. Byloje aktuali verslo tvarkos sąvoka suprantama, kaip tam tikros taisyklės, kurių turi būti laikomasi versle; sąžiningos ūkinės veiklos principai, įtvirtinti Konstitucijoje, įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. Ūkinės veiklos reguliavimas yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ir draudimais. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek ir specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2009). Nagrinėjamu atveju D. Š., kuri faktiškai užsiėmė

versliniu gyvūnų augintinių veisimu ir gyvūnų augintinių prekyba, turėjo pareigą verstis šia veikla tik išpildžiusi teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus verčiantis tokiu verslu, t, y. laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų ir Veisėjų reikalavimų, kurie nustato pareigą gauti reikalingus leidimus ir laikytis nustatytų veiklos taisyklių, tačiau D. Š. pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus neteisėtai užsiėmė tokia veikla ir siekė materialios naudos.

5.19. Skunde nurodoma, kad ANK 127 straipsnyje nurodyti objektai, kitaip vadinami teisinėmis vertybėmis, kurios yra saugomos minėta ANK norma traukiant asmenis už kėsinimąsi į šias vertybes. D. Š., veisdama ir parduodama gyvūnus augintinius suvokė, kad ji verčiasi neteisėta ūkine ir komercine gyvūnų augintinių veisimo ir prekybos veikla, sistemingai stengėsi vykdyti Šią veiklą ir išveisti šuniukus ir siekė materialinės naudos juos parduodant. Atsižvelgiant į D. Š. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, vien baudos skyrimas (netaikant administracinės poveikio priemonės – turto (gyvūnų) konfiskavimo), šiuo atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jos nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Todėl, remiantis administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga, Institucija mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstą ir neproporcingą sankciją, nes netaikė D. Š. administracinės atsakomybės už ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio nusižengimo padarymą ir neskyrė privalomos administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo.

6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato L. Žalnieriūno apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktorius K. P. su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo to paties, ko prašoma ir Institucijos apeliaciniame skunde – panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-01-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje arba pakeisti minėtą apylinkės teismo nutarimą ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą kartu su paskirta administracine nuobauda skiriant ir administracinio poveikio priemonę turto (gyvūnų konfiskavimą).

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

8. Skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apylinkės teismas padarė esminį ANK įtvirtintų reikalavimų pirmosios instancijos teismo nutarimams (nutartims) administracinių nusižengimų bylose pažeidimą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Šio straipsnio 4 dalyje išdėstyta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstomos šios aplinkybės.

10. Apygardos teismas iš dalies sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, nutraukdamas D. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, nevertino administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog sprendimo D. Š. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį teismas nemotyvavo, tik itin lakoniškai nurodė, jog D. Š. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes ji apylinkės teismo posėdyje kaltės dėl šio nusižengimo padarymo nepripažino, teigė, kad paimtų šunų savininkas yra jos sūnus J. G., ji šunų neveisė, tik prižiūrėdavo ir šerdavo sūnaus šunis, kai jis išvykdavo dirbti į Norvegiją, o byloje nėra patikimų įrodymų, jog D. Š. vertėsi versline šunų veisimo veikla. Tuo tarpu iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucija pateikė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams duomenis, kurie, Institucijos nuomone, patvirtina, jog D. Š. padarė ANK 127 straipsnio 1 numatytą nusižengimą – D. Š. ir jos sūnaus 2020-09-21 prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą verstis šunų veisimo veikla, 2020-10-01, 2020-10-06 ir 2020-11-06 D. Š. paaiškinimus, kuriuose ji pati nurodo, jog užsiima šunų kergimu ir prekyba šunimis bei jų priežiūra, D. Š. internete patalpintų skelbimų, susijusių su prekyba šunų jaunikliais kopijas ir pan. (b. l. 33–60, 63–66). Šiuos duomenis apylinkės teismas laikė įrodymais ir juos tiesiog išvardijo tarp kitų įrodymų, kurie, teismo nuomone, patvirtina D. Š. kaltę padarius ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyje numatytus nusižengimus. Tačiau teismas dėl tų pačių duomenų apskritai nepasisakė padarydamas išvadą, jog nėra įrodymų, kad D. Š. padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, juo labiau neargumentavo, kodėl būtent šio nusižengimo kontekste juos atmeta arba jais nesiremia. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl D. Š. kaltės padarius šį nusižengimą, į skundžiamo nutarimo motyvuojamąją dalį perkėlė tik itin glaustą Institucijos 2021-01-05 administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo santrauką, iš kurios neaišku, dėl kokios būtent veikos D. Š. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir kodėl kiti administracinio nusižengimo protokole jai inkriminuoti veiksmai buvo pašalinti, nes dėl jų apskritai nėra pasisakyta.

11. Apygardos teismas iš dalies sutinka ir su administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentu, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, dėl kokių būtent veikų D. Š. buvo nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalis, taip pat, jog nėra aišku, kodėl jai buvo inkriminuota ne tik ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kuri reikalauja padarinių (grėsmės gyvūnams žūti ar būti suluošintais), bet ir pati ANK 346 straipsnio 16 dalis, kurioje numatyti analogiški veiksmai, kaip ir ANK 346 straipsnio 18 dalyje, tačiau padarinių nereikalaujama. Iš skundžiamo nutarimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalių matyti, jog administracinio nusižengimo protokole D. Š. išdėstyti kaltinimai buvo itin sutrumpinti iš jų pašalinant didelę dalį jai inkriminuotų veiksmų. Be to, apskritai nebuvo analizuoti D. Š. veiksmai dėl kurių administracinio nusižengimo protokole jai buvo suformuluoti kaltinimai pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalį. Pripažindamas D. Š. kalta dėl ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse numatytų nusižengimų padarymo teismas tokio savo sprendimo iš esmės neargumentavo – nenustatė ir neaptarė šių nusižengimų sudėčių požymių, o, kaip jau minėta, apsiribojo vien tik D. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų sąrašo ir pažeistų teisės aktų išvardijimu, tačiau niekaip neaptarė jos veiksmų. Be to, skundžiamame nutarime ne kartą minimas D. Š. sūnus J. G., nors nagrinėjamoje byloje jis nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

12. Šioje byloje nustatęs, jog skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 636 straipsnio 3 ir 4 dalyse keliamų reikalavimų pirmosios instancijos teismo nutarimams (nutartims) administracinių nusižengimų bylose ir šiuo pagrindu panaikinęs skundžiamą nutarimą ir bylą perdavęs iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, skundą nagrinėjantis teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su D. Š. inkriminuotų veikų kvalifikavimu, jos kaltės nustatymu, gyvūnų konfiskavimu, ir dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų klausimų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo. Dėl šios priežasties apeliacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti, kad tai neturėtų įtakos apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato Lino Žalnieriūno ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus K. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Nutartis neskundžiama.