Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-227-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
T-227-238/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00806-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
B. J.
Kategorijos
Nr. T-227-238/2015;
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-238/2012;Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00806-2011-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios B. J. prašymą atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu B. J. (buvusi pavardė B.) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2015 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistosios B. J. prašymas pritaikyti jai naujas LR BK 75 straipsnio nuostatas ir sušvelninti bausmę ar taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. J. prašymas atmestinas.

LR BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista LR BK 75 straipsnio 1 dalis, naujojoje šio straipsnio redakcijoje nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“ Atsižvelgiant į naująjį bausmės vykdymo atidėjimo reglamentavimą, kuriame nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, todėl nuteistosios B. J. prašymas dėl LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jos atžvilgiu yra nagrinėtinas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju LR BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis B. J. nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistosios asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajai aplinkybių, neleidžiančių taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų. B. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistoji anksčiau teista už nusikalstamų veikų, numatytų tame pačiame LR BK skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), padarymą, bausta administracine tvarka, teisme savo kaltės nepripažino. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai B. J. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl nėra įstatyminio pagrindo jai taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistoji taip pat prašo taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą. Tačiau lygtinio paleidimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (prašymai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pateikiami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai), todėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistosios B. J. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

nutarė:

nuteistosios B. J. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė