Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-02-24 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-627/2011 pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovės I. G. priešieškinį ieškovui K. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo, statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje atmestas jo ieškinys.

Nurodė, jog betono maišyklę ieškovas turėjo iki statybos darbų pradžios ir įtraukė ją į lokalinės sąmatos grafą dėl mechanizmų panaudojimo. Betono maišylė buvo naudojama betoninių pamatų gamyboje. Liudytojai patvirtino, kad betono maišyklė buvo užrakintame ieškovės garaže. Ieškovas nurodė, kad atsakovės pasisavintą betono maišyklę jis pirko už 780 Lt prieš 2-3 metus (nuo teismo posėdžio praėjo dar 2 metai).

Atsakovė pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 atsiskaitė. Dar 2008 m. ieškovas surašė atliktų darbų aktą Nr. 2 10 270 Lt sumai, pagal kurį ieškovė sumokėjo 6000 Lt. 2009-01-05 atsakovė žodžiu sustabdė namo statybos darbus, todėl ieškovas perskaičiavo faktiškai atliktų darbų kiekius iš naujo ir surašė naują 2009-01-07 atliktų darbų aktą Nr. 2 16 145 Lt sumai. Atsakovė nesumokėjo 1145 Lt faktiškai atliktų statybos darbų sumos, todėl ši suma turi būti priteista ieškovui.

Pagal LR Statybos įstatymo 16 str., CK 6.218 str. šalių sudaryta gyvenamojo namo statybos sutartis nutruko 2009-03-12, todėl atsakovė turi sumokėti pagal Papildomai atliktų darbų aktą Nr. 3, surašytą 2009-01-20. Atsakovei buvo žinoma apie papildomų darbų atlikimo būtinumą ir su ja buvo derinta jų kaina, todėl pagal CK 6.653 str. ji turi apmokėti už papildomai atliktus darbus 3544 Lt.

Visas sąskaitas už medžiagas apmokėdavo atsakovė arba jos artimieji. Kai kilo ginčas, atsakovė neapmokėjo kelių sąskaitų. Tai, kad medžiagos buvo panaudotos atsakovės namo statybai patvirtina ieškovo pateiktos sąskaitos. Visos medžiagos buvo laikomos atsakovės kieme ir garaže ir priklausė jai. UAB „Bikuvos prekyba“ savo rašte nenurodė kas mokėjo už statybines medžiagas laikotarpiu nuo 2008-10-13 iki 2009-02-04. Ieškovas nurodė, kad šiuo laikotarpiu įsigytos medžiagos buvo naudojamos atsakovės namo statybai. Atsakovei sustabdžius darbus 2009-01-16, nutrūko ir statybinių medžiagų pirkimas. Pagal iki sutarties sustabdymo išrašytą 2008-12-29 sąskaitą 3429,15 Lt sumai ieškovas apmokėjo iki 2009-05-11, nes neturėjo lėšų. Atsakovė gavo sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, bet jų neapmokėjo. Pagal atsakovės atsiliepime nurodytus paskaičiavimus ji sumokėti iš viso turėjo 115 504, o ne 108 500 Lt. Bet šios sumos yra investicijos į atsakovės statomą namą, o ieškovas šių sumų negavo. Ieškovas teigia negavęs pinigų už statybines medžiagas. Sąskaitose nurodyta tik informacija kiek reikia mokėti. Pagal visą dokumentaciją (sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktu ir pan.) šalys tik skaičiavo kiek reikės mokėti.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturinę žalą, kurią prašo priteisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Dėl 780 Lt kompensacijos už ieškovui negrąžintą betono maišyklę.

Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi ieškovas prašė priteisti jam kompensaciją už neva atsakovės pasisavintą jam priklausantį daiktą (betono maišyklę), jis privalėjo pateikti leistinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad konkretus ginčo daiktas priklausė jam nuosavybės teise, taip pat įrodymus, patvirtinančius šio daikto vertę jo praradimo momentu. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, lokalinėse sąmatose taip pat nėra įvardinti ieškovo naudojami mechanizmai, jų tarpe - betono maišyklė (1 t. b.l. 5, 52), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.

Dėl 1145 Lt už nesumokėtus faktiškai atliktus statybos darbus.

Iš teismo posėdžio protokolų nustatyta, kad ieškovas neneigė aplinkybės, kad už namo statybas bendroje sumoje išleista 108 500 Lt, tačiau teigė, kad ši suma yra maža (2 t. b.l. 86, 87). Teigdamas, kad atsakovė pilnai atsiskaitė pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, kad sumokėjo už statybines medžiagas bei kad atsakovė sumokėjo 6000 Lt ir 9000 Lt sumas pagal atliktų darbų aktą Nr. 2, ieškovas pateikė tik sąskaitas, kaip apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (1 t. b.l. 14). Iš byloje esančių sąskaitų išrašymo datų matyti, kad jos buvo išrašomos sutarties vykdymo metu, kuomet namo statybos sutartys jau buvo sudarytos, šalių buvo patvirtintos sąmatos ir sutartyje aptarta kaina. Be to, pagal sutarčių 2.6, 2.7 p.p. kiek darbų atlikta ir apskaičiuojama jų kaina ne sąskaitose, o vieną kartą per mėnesį ieškovo pristatytuose atsakovei atliktų darbų aktuose (b.l. 4, 51). Taigi, ieškovo teiginys, jog sąskaitos buvo kaip informacinis lapelis, kaip sąvadas už ką ir kiek reikia susimokėti, atmestinas kaip nepagrįstas. LR CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taip pat pagal bendrus protingumo standartus įrodinėjimo pareiga paprastai perkeliama asmeniui, kuriam yra ekonomiškai bei faktiškai lengviau atitinkamą faktą pagrįsti arba paneigti. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo rangos sutartį. Ieškovas (rangovas) veikė kaip verslininkas, įsigijęs verslo liudijimą, todėl jis pripažintinas ekonomiškai stipresniąja sandorio šalimi. Vykdant verslą ieškovas turėjo fiksuoti savo verslo pajamas ir išlaidas, tame tarpe pildyti žurnalą, kuriame nurodomos pajamų sumos, gautos iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtinta Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarka). Kadangi jokių rašytinių įrodymų, išskyrus sąskaitas, patvirtinančių šalių atsiskaitymą vykdant sutartis, ieškovas nepateikė, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi ieškovo pasirašytomis sąskaitomis (b.l. 157-161), nustatant aplinkybę apie ieškovui sumokėtą už namo statybą 108 500 Lt sumą, ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus ir medžiagas.

Dėl 6 758 Lt priteisimo už statybines medžiagas.

Pagal 6.675 str., 6.676 str. statybos darbų, tame tarpe ir medžiagų, kaina, jei darbai atliekami iš rangovo medžiagos, nustatoma rangos sutartyje. Iš lokalinės sąmatos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad lokalinėje sąmatoje Nr. 2 buvo nurodytos išlaidos be medžiagų kainos. Pagal CK 6.647 str. rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, jeigu ko kita nenustato sutartis. Šalys sutartyje susitarė dėl galutinės darbų atlikimo kainos, todėl ieškovas privalėjo atlikti darbus už sutartyje numatytą kainą, o užsakovas įgijo teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Šalių paaiškinimai įrodo, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė papildomai apmoka ieškovui už naudojamas namo statybai statybines medžiagas pagal ieškovo pateikiamus kvitus. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad už medžiagas ieškovė tiesiogiai apmokėdavo parduotuvėse, paneigia rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 25-28, 2 t. b.l. 99-105). Rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, nei liudytojo parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniais įrodymais. Kadangi buvo nustatyta, kad atsakovė sumokėjo iš viso už statybos darbus 108 500 Lt sumą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ši suma pilnai dengia visas ieškovo išlaidas, t.y. sutartyse šalių sutartą kainą bei atsakovo nurodytas išlaidas už statybines medžiagas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės skolą už medžiagas, panaudotas namo statybai, tačiau įrodymų, patvirtinančių įsigytų statybos medžiagų ir jų kiekio sunaudojimą atsakovės namo statybai (medžiagų sunaudojimo ataskaitų ar pan.), ieškovas nepateikė, o medžiagų įsigijimo sąskaitos (kvitai) šių aplinkybių neįrodo – jos patvirtina tik pirkimo faktą. Taip pat ieškovo nurodyta aplinkybė, kad medžiagų įsigijimo išankstinio apmokėjimo sąskaitos buvo perduotos atsakovei neįrodo, jog atsakovei buvo perduotos ir statybines medžiagos. Dėl minėtų aplinkybių ieškovo reikalavimas dėl 6758 Lt priteisimo už statybines medžiagas, yra nepagrįstas. Abejonės dėl panaudotų medžiagų kiekio kyla ir dėl to, kad ieškovas prašė priteisti skolą už medžiagas, įsigytas pagal 2009-01-20 sąskaitą Nr. BAL 051685, kuomet darbų vykdymas buvo sustabdytas.

Dėl 3 544 Lt už papildomus statybos darbus.

Pagal CK 6.673 str. 1 d. užsakovas turi teisę atsiskaityti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje.

Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovė statybos darbus žodžiu sustabdė 2009-01-05, ieškinyje nurodė, kad darbai buvo sustabdyti ankščiau nei 2009-01-16 (1 t. b.l. 35). Ieškovas neginčijo aplinkybės dėl atsakovės teisės sustabdyti statybos darbus ir nėra duomenų, kad ieškovas atnaujino sustabdytų darbų vykdymą. Taigi, šioje byloje neturi teisinės reikmės aplinkybė kada sutartis buvo nutraukta, todėl dėl atsakovo argumentų šiuo klausimu nepasisakoma. Kadangi ieškovas pateikė atsakovės nepatvirtintą, kaip to reikalauja šalių sudarytos sutarties 2.1 p., 2.5 p., 2009-01-20 lokalinę sąmatą Nr. 3 „Papildomi darbai“ bei papildomų darbų atlikimo aktą Nr. 3, šie dokumentai buvo ieškovo parengti po darbų sustabdymo, ir paskutiniame 2009-01-07 darbų priėmimo akte ieškovas nenurodė, kad buvo atlikti papildomi darbai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šie papildomi darbai buvo atlikti ir buvo iš anksto suderinti su atsakove. Tai, kad su atsakove galimai buvo derinamas papildomų darbų atlikimo klausimas nereiškia, kad buvo gautas atsakovės išankstinis sutikimas šiems darbams atlikti. Kaip buvo minėta, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl šiuo atveju ieškovo nurodytas CK 6.653 str. netaikytinas (CK 6.672 str. 2,3 d. d.). Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovas neįrodė, kad papildomi darbai, nurodyti 2009-01-20 sąmatoje, buvo būtini, atsižvelgus į tai, jog 2008-11-16 šalių suderintoje sąmatoje buvo numatytos papildomos išlaidos ir išlaidos nenumatytiems darbams. Be to, pagal CK 6. 676 str. 2 d. bei šalių sutarties sąlygas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Kaip matyti iš bylos, ieškovo parengtas papildomų darbų atlikimo aktas nėra atsakovės pasirašytas, todėl ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog šie darbai buvo atlikti.

Dėl neturinės žalos priteisimo.

Ieškovas atsakovės pareigą atlyginti jam neturinę žalą iš esmės sieja su nevisišku atsiskaitymu pagal sutartį. Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir nenustatyta, jog atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad teisminį procesą inicijavo ieškovas, o ne atsakovė, todėl ji negali būti atsakinga už ieškovo nurodytus neigiamus išgyvenimus. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo bei ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp sveikatos pablogėjimo (2 t. b.l. 144) ir atsakovės konkrečių neteisėtų veiksmų, taip pat nesant kitų įstatymų numatytų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų pagal pareikštą ieškinį, nėra pagrindo priteisti neturinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas atsakovės baudžiamosios atsakomybės klausimas, ką nurodė ieškovas apeliaciniame skunde.

Kadangi ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo nebuvo patenkinti, nėra pagrindo tenkinti ir šalutinius ieškovo reikalavimus. Be to, sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių (CK 6.71 str., 6.72 str.), todėl atsakovė neturi prievolės ieškovui mokėti netesybas.

Ieškinį atmetus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 150 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-02-24 teismo sprendimą palikti nepakeistą.