Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. Č. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų išdavimo, suinteresuoti asmenys I. S. ir V. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė asmens dokumento kopiją ir skundžiamos nutarties kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad asmens dokumento kopija nėra reikalinga teikti nagrinėjant šį skundą, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra byloje, be to šių įrodymų apeliantas neprašo priimti, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus dokumentus.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2022 m. kovo 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. pranešimų Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad nepilnametės (duomenys neskelbtini) motina I. S. su draugais vartoja alkoholį, neužtikrina vaiko priežiūros, saugumo, daro žalą vaiko vystymuisi.

20. Vaiko teisių apsaugos skyrius vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) tyrė situaciją ir užpildė Tvarkos aprašo priedo Nr. 1 formą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, iš kurios matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. susitikimo metu E. Č. paaiškino, kad neseniai matė mamą išgėrusią, norėtų, kad namuose kažkas pasikeistų.

21. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. atlikus (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimą ir užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kadangi vaiko atstovė pagal įstatymų vartoja alkoholį, vartodama alkoholį neįžvelgia žalos vaiko vystymuisi, priežiūrai, saugumui, galimai turi priklausomybę nuo alkoholio. Iš užfiksuoto I. S. pasakojimo matyti, kad mergaitės mama nemato nieko blogo, jog vartoja alkoholį, nurodė, kad dukros tėvas dukra nesirūpina, vaikui išlaikymą perveda vyro darbovietė.

22. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų gavus 2022 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą iš policijos, jog socialinė darbuotoja lankydama šeimą rado vaiką su neblaivia mama I. S., reaguojant į situaciją, 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuvykus pas mergaitės gyvenamąją vietą, apklausus vaiką ir jos mamą I. S., užpildytų dokumentų matyti, kad mergaitė buvo išsigandusi, sakė, kad tą dieną nieko nebuvo valgiusi. Mergaitė papasakojo, kad mama jau daug dienų geria, geria kiekvieną dieną su savo draugu A., kai jie geria, ji išeina pas kaimynę S. Pasakojo, kad nėra buto rakto, duris rakina žirklėmis. A. einant pirkti kebabų, jai tyčia sudavė į veidą. Mergaitė nenori gyventi su tėčiu, jis jos nelanko ir neskambina. Vaiko teisių specialistai išklausę vaiko nuomonę, pabendravę su mama nustatė rizikos veiksnius – vaiko mama akivaizdžiai neblaivi, atsisako tikrintis blaivumą, vaikui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, kas atitinka Vaiko situacijos aprašo 26.3. punktą – gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie kartu su vaiko atstove pagal įstatymą vartoja alkoholį, triukšmauja, neleidžia vaikui miegoti, mergaitės teigimu, vienas iš besilankančių pašalinių asmenų galimai panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę, kas atitinka Vaiko situacijos tvarkos aprašo 26.9 punktą – vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai; taip pat vaiko paaiškinimas, kad išsigando, kai atvyko policijos pareigūnai, o mamos draugas A. neleido atrakinti durų, atitinka Vaiko situacijos tvarkos aprašo 26.10 punktą – objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su <...> vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui; vaikui nustatyti miego sutrikimai, gydytoja neurologė išrašė vaistų, kurių vaiko mama nenupirko ir mergaitės negydo, tai atitinka Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.6 punktą – vaikas turi sveikatos sutrikimų, <...>, kurių vaiko atstovė pagal įstatymą nemato poreikio gydyti.

23. Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiko atstovais pagal įstatymą matyti, kad atvykus socialiniai darbuotojai ji buvo girta. Ji neleidžia E. bendrauti su tėvu, nes tėvas dukrai atidavė telefoną, kuriame buvo filmuota medžiaga, kaip jis pats save filmavosi, kai sau į užpakalį susikišo agurką. E. pamatė tą vaizdo įrašą. Iš šiame dokumente esančio aprašyto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto pokalbio telefonu su mergaitės tėvu V. Č. matyti, kad, V. Č. paaiškino, kad su dukra bendrauja per metus gal 2–3 kartus, šiuo metu neturi sąlygų prižiūrėti ir auginti savo dukros, todėl sutiko, kad mergaitė būtų laikinai apgyvendinta jai saugioje aplinkoje, domėjosi, kur gali pamatyti durą.

24. Vaiko situacijos aptarimo su kitais asmenimis matyti, kad Iš 2022 rugpjūčio 19 d. apklausta kaimynė S. paaiškino, jog I. S. kas dieną vartoja alkoholį. Kai I. S. geria, E. ateina pas ją, nes bijo būti namuose. Kai E. mama geria, mergaitė būna nevalgiusi, todėl ji mergaitę pamaitina. Mergaitei namuose yra nesaugu.

25. Iš Vaiko apsaugos poreikio vertinimo matyti, kad nustačius rizikos veiksnius – prieš vaiką galimai panaudotas fizinis smurtas, vaikui neužtikrinta saugi aplinka, pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, priimtas sprendimas paimti vaiką E. Č. iš jos atstovų pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti ją saugioje aplinkoje. Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, E. Č. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į policiją dėl galimo smurto prieš mažametę E. Č. Iš SPIS duomenų matyti, kad nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gauti 6 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidžiamų, kurių metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisės pažeidimai, dviem atvejais nustatytas galimas smurtas prieš vaiką E. Č. Iš SPIS duomenų matyti, kad E. Č. 2017 m. gegužės 22 d. buvo paimta iš jos atstovų, kadangi tėvai (vienas iš tėvų) laikinai negalėjo rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų (vieno iš jų) ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių ir jos laikinoji globa tęsėsi iki 2017 m. birželio 12 d., kai vaikas buvo grąžintas tėvams. Iš SPIS duomenų apie atvejo vadybos procesą matyti, kad specialistų rekomendacijomis I. S. šeimai nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. taikoma atvejo vadyba ir tiekiama pagalba, per šį laikotarpį buvo organizuoti keturi (duomenys neskelbtini) Šeimos ir vaiko gerovės centro Atvejo vadybos pagalbos plano šeimai posėdžiai. 2021 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu išskirti socialinės rizikos veiksniai: I. S. emocinės problemos ir elgesys, alkoholio vartojimo problemos; I. S. šeima nesugeba savarankiškai funkcionuoti, mama nesprendžia problemų, dėl ko kyla grėsmė vaiko sveikatai; tėvas V. Č. nedalyvauja ugdant ir auklėjant vaikus, neskiria jiems išlaikymo; dėl alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje E. Č. buvo išimta iš šeimos ir apgyvendinta pas laikinąją globėją; I. S. nedirba, turi negalią, diagnozuotas (duomenys neskelbtini); šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, skola už komunalines paslaugas siekia apie 4 000 Eur. 2021 m. spalio 1 d. posėdžio metu nuspręsta E. Č. nutraukti laikinąją priežiūrą, mama I. S. su dukra apgyvendintos (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko Šeimos Krizių centre, šeimai sudarytas pagalbos planas remiantis rekomendacijomis. 2021 m. gruodžio 22 d. posėdžio metu nutarta I. S. nutraukti laikinąją priežiūrą Krizių centre, nes mama su dukra gali grįžti namo. 2022 m. kovo 31 d. atvejo vadybos posėdžio metu, rekomenduota ir pačios I. S. sutikimu ji su dukra apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko Šeimos Krizių centre, papildytas sudarytas pagalbos planas. 2022 m. birželio 29 d. posėdžio metu I. S. iš Krizių centro išleista namo, atvejo vadybos procesas tęsiamas.

26. Iš Administracinių nusižengimų registro 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad I. S. ir V. Č. nėra bausti už vaiko teisių pažeidimus ar netinkamą tėvų pareigų vykdymą.

27. Iš Sodros duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašo matyti, kad I. S. gauna socialines išmokas – 292 Eur. Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad I. S. nuo 2022 m. birželio 6 d. nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėnesius, be pateisinamos priežasties atsisakius pasiūlyto darbo. Iš NDTN informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 24 d. duomenų bazės išrašo matyti, kad I. S. nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) ligų centro 2021 m. rugsėjo 10 d. pažymos matyti, kad I. S. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Iš Sodros duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašo matyti, kad V. Č. dirba ir gauna neatskaičius mokesčių 750 Eur atlyginimą.

28. Iš (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 31 d. pažymos matyti, kad mergaitė dalyvauja grupės veikloje, jungiasi į bendras veiklas su vaikais. Gražiai tvarkingai atlieka užduotis, kalbos raida normali. Su mokytojais elgiasi pagarbiai, laikosi apibrėžtų elgesio ribų. Ugdymo įstaigoje mergaitei kartą per savaitę tiekiamos socialinio pedagogo ir psichologo paslaugos. Buvo užfiksuota, kad mergaitė pasituštino į kelnes, dėl ko susisiekta su mama, kuri patvirtino, kad namuose mergaitė taip pat tuštinasi į kelnes, apie esančias problemas įstaigos pedagogų mama pati neinformavo, pagalbos nesikreipė. Mergaitė į darželį atvedama aprengta pagal sezoną tinkamais rūbais. Mama domisi E. ugdymu, pasiekimais, darželio rutina.

29. Iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipimosi dėl atvejo vadybininko paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 24 d. sutikimų matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrą paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą E. Č. ir jos atstovams pagal įstatymą I. S. ir V. Č., mergaitės tėvai sutiko priimti intensyvią mobilios komandos pagalbą.

30. Iš V. Č. 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutikimo matyti, kad apeliantas V. Č. sutiko, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreiptųsi į teismą dėl leidimo išdavimo paimti dukrą E. Č. iš abiejų tėvų, kadangi jis neturi galimybės pasirūpinti dukra, taip pat sutiko, kad E. būtų nustatyta laikinoji globa.

Dėl apelianto argumentų

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde išreiškė norą pats auginti dukrą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad iš esmės apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas leido iš jo paimti nepilnametę dukrą.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

33. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas CK ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka (CK 3.253 straipsnis, 3.254 straipsnio 3 punktas, VTAPĮ 40 straipsnio 2 dalis) su tolesnėmis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

35. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019 31 punktas).

36. EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Pol?šek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).

37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas V. Č. nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvas negyvena kartu su dukra ir jo motina I. S. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. atliktos (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimo ir užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos, 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiko atstovais pagal įstatymą matyti, kad tėvas vaiku nesirūpina, tačiau išlaikymą moka, su dukra susitinka retai – keletą kartų per metus. Iš Sodros duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašo matyti, kad V. Č. dirba ir gauna neatskaičius mokesčių 750 Eur atlyginimą.

38. Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiko atstovais pagal įstatymą matyti, kad vaikui bendravimą telefonu su tėvu ribojo pati mama, nes tėvo dukrai duotame telefone buvo nufilmuotas nekorektiškas vaizdas. Taip pat iš šio dokumento matyti, kad apeliantas pokalbio telefonu metu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja paaiškino, kad jis neturi sąlygų prižiūrėti dukros. Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiku matyti, kad mergaitė nenori gyventi karu su tėčiu ir jai neigiamą poveikį padarė matytas tėčio atiduotame telefone nekorektiškas vaizdo įrašas. Iš SPIS duomenų matyti, kad E. Č. dėl blogos situacijos šeimoje ne pirmą kartą yra paimama iš tėvų – 2017 m. gegužės 22 d. buvo paimta iš jos tėvų, kadangi tėvai laikinai negalėjo rūpintis mergaite ir jos laikinoji globa tęsėsi iki 2017 m. birželio 12 d. Iš SPIS duomenų matyti, kad nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gauti 6 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidžiamų, kurių metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisės pažeidimai, dviem atvejais nustatytas galimas smurtas prieš vaiką E. Č.. Tačiau, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus I. S. ir V. Č. nėra bausti už vaiko teisių pažeidimus ar netinkamą tėvų pareigų vykdymą.

39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mergaitės mama nuolat girtauja, mergaitė ne visada namuose turi maisto, kai mama girtuokliauja, mergaitė ateina pas kaimynę S., kuri ją pamaitina, be to I. S. nepasirūpina, kad dukra gautų gydytojų išrašytų vaistų. Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiku matyti, kad mergaitė bijo būti namuose, kai mama vartoja alkoholį.

40. Vaiko situacijos vertinimas buvo atliekamas du kartus – 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d., I. S. šeimai nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. taikoma atvejo vadyba ir tiekiama pagalba, per šį laikotarpį buvo organizuoti keturi (duomenys neskelbtini) Šeimos ir vaiko gerovės centro atvejo vadybos pagalbos plano šeimai posėdžiai, 2021 m. spalio 1 d. sudarytas pagalbos planas. Iš SPIS duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu išskirti socialinės rizikos veiksniai, tarp, kurių, jog tėvas V. Č. nedalyvauja ugdant ir auklėjant vaikus, neskiria jiems išlaikymo, dėl alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje E. Č. buvo išimta iš šeimos ir apgyvendinta pas laikinąją globėją. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. mama kartus su dukra E. Č. buvo apgyvendintos (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko Šeimos Krizių centre, šeimai sudarytas pagalbos planas remiantis MK rekomendacijomis. Nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. birželio 29 d. I. S. su dukra apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko Šeimos Krizių centre, papildytas sudarytas pagalbos planas.

41. Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, E. Č. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą ar nustatyti vaikui laikinąją globą. Iš V. Č. 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutikimo matyti, jog apeliantas sutiko, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreiptųsi į teismą dėl leidimo išdavimo paimti dukrą E. Č. iš abiejų tėvų, kadangi jis neturi galimybės pasirūpinti dukra.

42. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 26 punktas).

43. Pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju vaiką paėmus iš atstovų pagal įstatymą, jo teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes vaikas laikinai paimtas iš akivaizdžiai jam nesaugios aplinkos, kur juo buvo netinkamai rūpinamasi, nebuvo užtikrintos vaiko poreikius atitinkančios sąlygos, ir dėl to kilo grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui. Pažymėtina, kad apeliantas nors ir siekia, kad dukra jam būtų grąžinta, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi tinkamas sąlygas auginti dukrą ir gali ja tinkamai pasirūpinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vien darbo turėjimas, negali būti pagrindas grąžinti vaiką tėvui, juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad mergaitė nenori gyventi su tėvu ir apie jį turi susiformavusią neigiamą nuomonę.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad visos Vaiko teisių apsaugos skyriaus taikytos kompleksinės priemonės būtų davusios norimą rezultatą – normalų šeimos santykių funkcionavimą tarp tėvų ir vaiko, tėvai būtų įgiję teigiamų įgūdžių ir leistu daryti išvadą, kad neabejotinai pasikeitė tėvų ar vieno iš tėvų požiūris į vaiko priežiūrą.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui 2022 m. rugpjūčio 19 d. pokalbio telefonu metu, tiek 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašte nurodė, kad neturi galimybės pasirūpinti dukra. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantą atstovavo advokatė, jam buvo taip pat sudarytos galimybės pateikti įrodymus, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog turi tinkamas sąlygas auginti dukrą, priešingai atsiliepime į prašymą, sutiko, kad būtų išduotas leidimas paimti iš jo dukrą.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad nepilnametė mergaitė galėtų būti grąžinta tėvui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad šiuo metu mergaitės interesus geriausiai užtikrina jos laikinas apgyvendinimas pas globėją. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje įrodytas pagrindo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į aktualų teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visumą įrodymų, priėmė pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.