Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-10 · Byla Nr. N-444-2662-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
N-444-2662-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2662/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu Lazdijų rajono apylinkės teismas V. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 140 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3200 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3200 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Nuobaudos V. I. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 1 d. vairuodamas jam priklausantį traktorių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, traktoriaus nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir jį išvertė, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

Teismas įvertino V. I., nukentėjusiosios I. B., liudytojų J. V., J. Č., S. M., R. M., A. K. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, trečios klasės traktorininko-mašinisto pažymėjimą, pažymas, fotonuotraukų lenteles, kitą bylos medžiagą. Žemės sklypo planai, sprendimas, paraiška tiesioginėms išmokoms gauti patvirtino, kad eismo įvykio metu išverstas beržas auga I. B. priklausančiame žemės sklype (b. l. 74-87). V. I. pripažino, kad išvertė medį, tačiau savo veiksmų nevertino kaip eismo įvykio, nes, jo teigimu, turtinė žala nepadaryta, be to, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas vadovavosi KET 3 punkte išdėstytu eismo įvykio apibrėžimu, pažymėjo, kad medis yra turtas, todėl išvertus jį, sužalojus jo kamieną, turtinė žala buvo padaryta. Iš nukentėjusios I. B. parodymų nustatyta, kad beržo pasodinimui ir priežiūrai ji turėjo išlaidų. Konstatuota, kad tai, jog ji nereiškia turtinių pretenzijų V. I., nepaneigia eismo įvykio fakto.

Atsakomybėn traukiamo asmens parodymai įvertinti kaip jo gynybos priemonė, nurodyta, kad jie turi būti itin kruopščiai tikrinami kitų įrodymų kontekste. Iš liudytojų S. M. ir R. M. parodymų nustatyta, kad jos, būdamos apie 30 m atstumu nuo eismo įvykio vietos, matė, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, jog V. I. vairuojamam traktoriui sukliudė ant kelio staiga išbėgęs kačiukas, o dėl to, kad V. I. traktorius nestabdomas tiesiog nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies. Šiuos liudytojų parodymus patvirtino ir eismo įvykio vietos schema, kurioje jokių stabdymo žymių neužfiksuota, taip pat liudytojas J. V., patvirtinęs, kad eismo įvykio vietoje stabdymo žymių nebuvo. Šių liudytojų parodymai įvertinti kaip nuoseklūs, nekeliantys abejonių. Nurodyta, kad aplinkybė, jog S. M. prieš metus turėjo žodinį konfliktą su V. I. sutuoktine, nėra pakankamas pagrindas netikėti jos parodymais. Šių įrodymų visuma paneigė V. I. parodymus apie tai, kad, atsiradus kliūčiai kelyje, jis traktorių stabdė ir suktelėjo vairą dešinėn. Kaip nepagrįsti atmesti ir V. I. argumentai, kad pagal traktoriaus technines charakteristikas jis viršyti greičio negalėjo. Teismas nurodė, kad saugus greitis kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingas, gali būti, kad šiuo atveju saugus greitis buvo vos keletas km/h. Atmesti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai dėl to, kad pagal Kelių įstatymo nuostatas vietinės reikšmės kelių juostos apsauginėje zonoje (mažiausiai 10 m) medžiai auga neteisėtai. Pažymėta, kad eismo įvykio konstatavimui neturi reikšmės, ar turtas konkrečioje vietoje buvo teisėtai. Be to, šiuo atveju nei seniūnas, nei savivaldybė nesiėmė veiksmų, kurie patvirtintų, kad I. B. sklype medžiai yra pasodinti neteisėtai, kad jie trukdo eismo saugumui.

Skiriant nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgta į tai, kad padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, dėl jų padarymo pažeidėjas nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Nurodyta, kad nors V. I. neigia padaręs pažeidimus, faktines aplinkybes jis pripažino nuo pat pirminių apklausų, teismo posėdyje išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, tai patvirtina jo nuoširdų gailėjimąsi. Iš pateiktų fotonuotraukų, liudytojų R. M., S. M., nukentėjusiosios I. B. parodymų, vaizdo įrašo nustatyta, kad V. I. išverstą medį atstatė tik tam momentui, kol jį nufotografavo, iš esmės žala nepašalinta, medis nugriuvo vos po kelių valandų, todėl šie V. I. veiksmai nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tik trukdė nustatyti tiesą byloje. V. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (jis neteistas, darbdavio ir seniūnijos charakterizuojamas kaip pavyzdingas tėtis, draugiškas ir darbštus, kruopščiai atliekantis savo darbą; V. I. yra ūkininkas, kartu su sutuoktine augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, gyvena su tėvais, iš kurių vienas yra neįgalus). Pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenustatytas. Įvertinus tai, kad V. I. yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus (iki įvykio buvo du kartus baustas už tos pačios rūšies pažeidimus; be to, bylos nagrinėjimo metu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d., už tai jam paskirta bauda), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo charakteristiką, pažeidėjui paskirta mažesnė nei vidurkis nuobauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui.

II.

V. I. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas mano, jog teismo nutarimas priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nepagrįstas, jis neigia padaręs pažeidimus, remiasi ATPK 256, 257 straipsnių nuostatomis. Apeliantas teigia, kad nėra surinkta jo kaltės įrodymų, teismas pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus. Nurodo, kad jis blaivus važiavo traktoriumi, važiavimo sąlygos buvo geros, traktoriaus būklė taip pat gera, važiavo nedideliu, maždaug 10 km/h greičiu. Staiga prieš traktorių į kelią išbėgus kačiukui nurodo sustabdyti traktoriaus nebegalėjęs, todėl staiga pasukęs į dešinę, nors matęs, kad traktoriaus priekinėje dalyje esančiu peiliu gali kliudyti berželį. Paaiškina, kad traktoriaus peiliu nežymiai užkliudė berželį ir jį nulenkė. Mano, jog kadangi medelio nenulaužė ir nesužalojo, o traktorius taip pat nebuvo apgadintas, žala nebuvo padaryta. Apelianto manymu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, byla nutrauktina. Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvuotai apkaltino jį KET 133 punkto pažeidimu, nesurinko tai patvirtinančių įrodymų, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Apeliantas pažymi, kad nėra nustatyta, jog jis viršijo saugų greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę, jos ypatumus. Nurodo, kad traktoriaus nulenktas berželis auga pačioje kelio juostoje, o ne šalia kelio (tai patvirtina bylos medžiaga), nors tai pagal Kelių įstatymo 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.3 bei 15.6 punktus draudžiama. Apeliantas pažymi berželio neišvertęs, tik jį nulenkęs, nepadarydamas jam žalos, vėliau atstatęs berželį į pirminę padėtį ir pririšęs prie kuolo. Teigia, kad po to medis toliau augo ir žaliavo, o nukentėjusioji I. B., liudytojos R. M. bei S. M. yra suinteresuotos bylos baigtimi ir davė neteisingus parodymus. Apeliantas nurodo, kad įrodymai patvirtina, jog jis buvo pririšęs medį prie kuolo. Jo teigimu, po medelio atstatymo į pirminę padėtį kažkas atrišo jį nuo kuolo ir vėl nulenkė. Apelianto manymu, teismo nurodyti dokumentai neįrodo I. B. nuosavybės teisių į aptariamą žemės sklypą, iš bylos medžiagoje esančių dokumentų galima daryti tik išvadą, jog I. B. yra viena iš pretendenčių į jos tėvui V. M. priklausiusį žemės sklypą bei kad ji šiuo sklypu naudojasi ir jį deklaruoja, gaudama atitinkamas išmokas. Be to, nei viename iš šių dokumentų, kuriais rėmėsi teismas nustatydamas beržo augimo vietą, jo augimo vieta nėra nurodyta. Priešingai, įrodymai patvirtina, kad beržas auga ant bendro naudojimo kelio (ant kelio juostos briaunos), kad eismo įvykio vietos schema (b. l. 8) neatitinka faktinių aplinkybių, nes joje policijos pareigūnai neteisingai pažymėjo tiek kelio plotį, tiek medžio buvimo vietą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino I. B. nukentėjusiąja. Apeliantas pažymi, kad pati I. B. nurodė, kad jai padaryta tik moralinė žala ir kad turtinių pretenzijų ji nereiškia (b. l. 90-91). Teismas turtinės žalos dydžio, asmens, kuriam padaryta žala, taip pat nenurodė. Apelianto manymu, žalos dydžio nustatymas turi esminę reikšmę, nes pagal tai sprendžiama apie pažeidimo kvalifikaciją, skirtiną nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad Lazdijų rajono Būdviečio seniūnija nereiškia turtinių pretenzijų dėl išversto beržo, pažymos patvirtina, kad žala gamtai ir Lazdijų rajono savivaldybei nepadaryta, nes medis nėra saugotinas. Apeliantas pažymi, kad pagal KET 234 punktą, nesant nukentėjusiojo asmens, būtinas pranešimas policijai apie eismo įvykį siejamas tik su turtinės žalos padarymu, o administracinio teisės pažeidimo protokole jis nėra kaltinamas turtinės žalos padarymu. Apeliantas mano, kad jis neprivalėjo pranešti policijai apie mažareikšmį įvykį, todėl nepažeidė KET 234 punkto, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymu buvo apkaltintas nepagrįstai. Kadangi šiuo atveju nebuvo nukentėjusių asmenų ir niekam nebuvo padaryta turtinė žala, jis nepažeidė KET 231.1 bei 234 punktų reikalavimų ir nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Apelianto teigimu, jis aptariamą manevrą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išvengti kačiuko žūties. Apeliantas nurodo, kad jo paaiškinimai yra nuoseklūs, todėl byla, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, nutrauktina. Apeliantas paaiškina, kad S. M. ir R. M. yra I. B. seserys, su kuriomis tiek jis, tiek jo žmona nuolat konfliktuoja. Kai kurie jų parodymai akivaizdžiai neteisingi, dėl to teismas neturėjo jais remtis kaip patikimais įrodymais. Apeliantas pažymi, jog nustatyta, kad šios liudytojos matė įvykį iš keliasdešimties metrų atstumo, be to, staiga išbėgusio kačiuko joms neleido matyti traktorius. Mano, kad traktoriaus stabdymo žymių nebuvimą teismas nepagrįstai įvertino kaip įrodymą, jog kačiukas prieš traktorių išbėgęs nebuvo, nes jis bandė stabdyti, staiga pasukdamas dešinėn, todėl traktoriaus stabdymo žymių negalėjo būti. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, to pasekoje priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą.

Atsiliepimas

Lazdijų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad kai kurios apelianto išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo nurodytų teisme, kad teisme jis pripažino išvertęs šalia kelio augantį berželį, kad iš karto po eismo įvykio prie V. I. priėjusios S. M. bei R. M. pareiškė pretenzijas dėl išversto medžio, jos nurodė, jog V. I. atrodė neblaivus, atvykus policijos pareigūnams, V. I. nebuvo namuose, dėl priverstinai išvežto traktoriaus jis kreipėsi tik kitą dieną. Lazdijų rajono policijos komisariatas pažymi, kad pagal V. I. paaiškinimus, išbėgus kačiukui, jis suspėjo įvertinti galimybę kliudyti medį, tačiau sustabdyti traktoriaus, važiavusio vos 10 km/h greičiu, nesugebėjo. Nurodoma, jog pateiktos fotonuotraukos paneigia, kad medis, pasodintas S. M. ir R. M. prieš maždaug 10 metų, auga kelio juostoje, kad V. I. po eismo įvykio ėmėsi priemonių kelią ties beržais praplatinti, priartinant kelio kraštą arčiau augančių medžių (tai patvirtina S. M. ir R. M., Būdviečio seniūnijos seniūno parodymai). Pažymima, kad Kelių įstatyme apie želdinių sodinimo kelių apsaugos zonose draudimą neužsiminta, o Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 155 išleistas jau po to, kai medžius savo žemės sklype už savo lėšas pasodino I. B. su seserimis. Lazdijų rajono policijos komisariatas nurodo, kad pagal Želdinių įstatymą želdiniai nebūtinai turi būti nupjaunami siekiant juos pašalinti, jie gali būti ir perkelti, persodinti kitoje vietoje. Pažymima, kad po eismo įvykio darytose fotonuotraukose užfiksuotas išverstas kartu su šaknimis medis, tai rodo, kad V. I. tinkamai nepasirūpino išverstu medžiu, nesistengė atlyginti medžio savininkei padarytos žalos. Lazdijų rajono policijos komisariatas nurodo, kad V. I. pripažino žinojęs, jog medžius pasodino S. M. bei R. M. Pažymima, kad pagal Želdinių įstatymą želdinio ar želdinių savininkas yra valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius. Nurodoma, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 29 d. rašte Nr. 1-3336 abstrakčiai rašoma apie medžius, augančius Gurciškės kaime, tuo tarpu eismo įvykis buvo Papartėlių kaime, skiriasi minėtame rašte ir 2009 m. lapkričio 11 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. 1-3470 nurodyta beržų augimo vieta, prie minėto rašto Nr. 1-3470 pridėtame kelio išilginio ir skersinio profilių plane „pažeisto beržo" vieta nurodyta šalikelėje. Pažymima, kad 2009 m. spalio 1 d. Papartėlių kaimo gyventojų prašyme Būdviečio seniūnui joks kaimas, kuriame auga medžiai, nenurodytas, iš jo neaišku, kokie medžiai trukdo, trečdalis prašymą pasirašiusių asmenų neregistruoti minėtame kaime. Lazdijų rajono policijos komisariatas nurodo, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn ne tik dėl to, kad padarė žalą, o ir dėl to, kad sugadino arba apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu V. I. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliantas neigia padaręs nurodytus pažeidimus. Iš policijos pareigūnų Ž. P. bei J. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnams R. ir S. M. paaiškino, jog į šalia jų sodybos prie kelio augantį medį atsitrenkė galimai neblaivus buvęs V. I. ir medį išvertė, o po to iš įvykio vietos nuvažiavo. Iš R. ir S. M. paaiškinimų (b. l. 10-11) matyti, kad jos matė, kaip traktorius staiga nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs į medį jį išvertė, o vėliau nuvažiavo. R. ir S. M. teigė, kad V. I. buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad būtent jos pasodino išverstą medį, kad jos gerai matė, jog per kelią kačiukas nebėgo. Policijos pareigūnas J. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad namuose V. I. nebuvo, stovėjusio jo traktoriaus variklis buvo šiltas. Teismo posėdyje J. V. patvirtino, kad medis buvo išverstas, kad jis buvo 1 m nuo važiuojamosios dalies krašto, kad buvo traktoriaus paliktų žymių, kurios tęsėsi tiesiai iki medžio, stabdymo žymių nebuvo. Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad V. I. vairuoto traktoriaus kliudytas medis auga ne ant kelio, o šalia jo, traktoriaus stabdymo žymių joje neužfiksuota. V. I. iš karto po eismo įvykio surašytame paaiškinime pripažino, kad jis su šaknimis išvertė šalia kelio augusį medelį, tačiau teigė tai padaręs siekdamas apsaugoti staiga į kelią išbėgusį kačiuką, nurodė, kad traktoriaus apgadinimų nenustatyta. Netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais nėra pagrindo. Policijos pareigūno J. V. paaiškinimai bei eismo įvykio vietos schemos duomenys paneigia, kad V. I. nuvažiavo nuo kelio dėl staiga į kelią išbėgusio kačiuko (traktoriaus stabdymo žymių neužfiksuota, J. V. paaiškino, kad traktoriaus paliktos žymės tęsėsi tiesiai iki medžio). Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. I. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas šalia kelio augęs medis (jis, kaip pripažino pats V. I. buvo išverstas). Tai, kam konkrečiai priklausė minėtas medis, ar jis yra saugomas, neturi esminės reikšmės bylai. Draudžiamoje vietoje pasodinto medžio klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į atitinkamas institucijas. Darytina išvada, kad V. I. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jam pagrįstai paskirta atitinkama administracinė nuobauda. Paties V. I. bei policijos pareigūnų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad pagal apgadinimų pobūdį V. I. turėjo suvokti apgadinęs kitam subjektui priklausantį turtą, sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai. Tuo jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs daug KET pažeidimų), jam paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos kaip ne per griežtos. Išdėstytomis aplinkybėmis V. I. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

V. I. apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius