Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-265-275/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
2S-265-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03970-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
J. L., S. R.
Suinteresuotas asmuo
J. L.
Kategorijos
  • 76.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-265-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03970-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 76.1.; 76.4.; 106.8.1.; 122.4.; 128.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. ir S. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjos J. L. ir S. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo J. L. yra pareiškėjų tėvas. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti tikslu realizuoti J. L. paveldėjimo ir kitas su tuo susijusias turtines teises į J. L. turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. L. ir S. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 391 str. 1 d. numato, jog Civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) nagrinėjamos bylos dėl tėvystės nustatymo tik tada, kai pareiškimo padavimo metu spėjamas tėvas yra miręs. Nagrinėjamu atveju spėjamas pareiškėjų tėvas J. L. yra gyvas, todėl byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėtina pagal ginčo teisenos taisykles. Pareiškėjos nurodo, jog ginčo dėl tėvystės tarp spėjamo tėvo ir pareiškėjų nėra, todėl pareiškėjų reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Teismas motyvavo, jog Civilinio kodekso 3.144 str. 1 d. numato, kad jeigu vaiko motina yra mirusi ir dėl to negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, pagrindu tėvystei įregistruoti yra vyro, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimas, patvirtintas teismo. Taigi nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl tėvystės pripažinimo, su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo į teismą turi kreiptis J. L.; toks pareiškimas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja J. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje remiamasi Civilinio proceso kodekso 391 str. 1 d., numatančia, jog ypatingosios teisenos tvarka bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjamos tik tada, kai pareiškimo padavimo metu spėjamas tėvas yra miręs. Nutartyje neatkreiptas dėmesys, kad minėta norma taikoma tuomet, kai ieškinys reiškiamas siekiant nustatyti nepilnamečių vaikų tėvystę. Nagrinėjamu atveju pareiškimas buvo paduotas ne Civilinio proceso kodekso 391 str. 1 d. pagrindu, bet Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 1 p. pagrindu, siekiant nustatyti giminystės faktą, kurį patvirtinančių dokumentų apskritai nėra (esamuose dokumentuose J. L. nėra įvardijamas kaip pareiškėjų tėvas) ir jų negalima gauti neteismine tvarka. Nutarties nuoroda į Civilinio kodekso 3.144 str. 1 d. taip pat yra nepagrįsta, nes minėta norma taikoma, ginant nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad J. L., gim. 1924-03-17, mirė 2011-12-27. Civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškėjos J. L. ir S. R. į teismą kreipėsi Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio pagrindu, t.y. prašė ypatingosios teisenos tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gim. 1924-03-17, yra J. L., gim. 1960-07-23, ir S. R., gim. 1957-10-22, tėvas. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas yra teisiškai reikšmingas, siekiant realizuoti J. L. paveldėjimo ir kitas su tuo susijusias turtines teises į J. L. turtą.

Nors pareiškėjos kreipėsi į teismą J. L. dar esant gyvam, teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybės šiuo atveju tėvystės fakto nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui, yra galimas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Tokia pozicija yra dėstoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę faktų nustatymą, apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 24, psl. 202).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Danutė Kutrienė