- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-417-1070/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei J. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo ir ieškovės įpareigojimo dukros gimimo liudijime nustatyti tėvystę.
Šalies argumentai
2. 2025 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. laikiną išlaikymą A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas moka išlaikymą vėluodamas, o kartais iš viso pamiršta sumokėti.
3. 2025 m. spalio 24 d. rezoliucija teismas atsisakė priimti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuria prašoma laikino išlaikymo priteisimo nepilnametei A. S., vadovaudamasis teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties 6-10 punktuose nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad su ieškovės keliamais reikalavimais nesutinka, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad sąžiningai kiekvieną mėnesį perveda ieškovei po 400 Eur nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Atsakovo teigimu, jis moka ne vienodomis mėnesio dienomis, nes jo darbdavys kartais vėluoja sumokėti darbo užmokestį. Ieškovė nuo gyvenimo skyrium nei karto nėra pareiškusi pretenzijų, kad teikiamas išlaikymas yra per mažas ar jo nepakanka, todėl nėra grėsmės vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams, o tuo pačiu nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. S. ir atsakovas A. P. yra nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-216/2011 išdėstytais išaiškinimais, nurodė, kad nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiami klausimai tik dėl laikino išlaikymo priteisimo šalių nepilnamečiam sūnui A. P.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 27 d. atsakovas kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda 400 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Vaikams“, nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui ir dėl to teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti jo turtiniai interesai. Nustatęs šias aplinkybes teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovė J. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad tai yra šeimos byla, kad vaikams išlaikymo lėšos yra reikalingos dabar ir kad jos turi būti aiškios, reguliarios ir nustatyto dydžio. Apeliantės teigimu, jai nuolat tenka skambinti atsakovui ir priminti apie išlaikymo dydį ir jo reikalingumą. Iš atsakovo pateiktų išrašų matyti, kad ne už visus mėnesius sumokėtas išlaikymas. Atsakovas ignoruoja ieškovės prašymus. Nurodydamas aplinkybes, kad darbdavys vėluoja atsiskaityti, atsakovas nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantės teigimu, 200 Eur išlaikymas vaikui yra per mažas, nes viskas kasmet brangsta, o ieškovė išlaiko tris vaikus. Pirmas vaikas iš ankstesnės santuokos, o buvęs sutuoktinis tragiškai žuvo avarijoje. Atsakovas iš viso neturi išlaikytinių.
8.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiami klausimai tik dėl laikino išlaikymo priteisimo šalių nepilnamečiam sūnui. Ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą ir dukrai. Pasak ieškovės, atsakovas pripažįsta tėvystę, kas mėnesį perveda pinigus ir dukros išlaikymui, o priešieškinyje prašo teismo šalių dukros gimimo liudijime įrašyti, kad jis jos tėvas. Teismas privalėjo pasisakyti dėl priežasčių, kurioms esant nesprendžia šio klausimo, o ne palikti prašymą nenagrinėtą nepateikęs motyvų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas laikėsi laikino išlaikymo klausimu formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą nutartį. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui, kad yra grėsmė vaiko interesams. Ieškovės teiginys, kad atsakovas už kai kuriuos mėnesius nemokėjo išlaikymo, yra melagingas ir klaidinantis teismą. Iš atsakovo banko išrašo matyti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 27 d. (už 10 mėnesių) ieškovei už vaikų išlaikymą padaryta 10 pavedimų. Atsakovo žiniomis, ieškovė nurodo melagingus faktus apie buvusį sutuoktinį, nes jis yra gyvas, gyvena su kita šeima ir nemoka išlaikymo savo vaikui. Ieškovės atskirasis skundas pagrįstas melagingais faktais, norint suklaidinti teismą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymo dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo A. S., vadovaudamasis 2025 m. spalio 10 d. nutarties 6-10 punktų motyvais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties atmesti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi išsprendė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios nutarties 8 punkte teismas konstatavo, kad nors ieškinyje ir priešieškinyje keliami klausimai, susiję su tėvo pareigomis dviem nepilnamečiams vaikams, o šalys nesiginčija dėl nepilnametės A. S. tėvystės, teismas negali nagrinėti klausimų, susijusių su tėvo pareigomis nepilnametei A. S. tol, kol šalys nėra išsprendusios klausimo dėl tėvystės įrašo A. S. gimimo liudijime.
14. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-16284-1229/2025, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei J. S., paliko nenagrinėtą ieškinio ir priešieškinio dalis, susijusias su reikalavimais, pareikštais dėl nepilnametės A. S. paliko nenagrinėtą, bei patenkino ieškinio ir priešieškinio dalis, nustatydamas nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė A. P. iš atsakovo 354 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskyrė ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P. tvarką, bei paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė atskiruoju skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki sprendimo byloje priėmimo. 2025 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ginčas byloje išspręstas iš esmės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo sprendimo dalis, susijusi su materialiniais šalių reikalavimais, nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2026 m. sausio 31 d. (CPK 279 straipsnio 1 dalis), t. y. iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
18. Atsižvelgiant į CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje buvo galimas tik iki sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus byloje priimtam teismo sprendimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas ir negalimas, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai sureguliuoti tam tikrą situaciją iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
19. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebeturi teisinės reikšmės, nes net ir patenkinus atskirąjį skundą laikinosios apsaugos priemonės nebegalėtų būti taikomos. Todėl apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra išnykęs apeliantės teisinis suinteresuotumas ginčijamos nutarties panaikinimu, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nesukelia teisinių padarinių.
20. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties kaip apeliacinio apskundimo objekto pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimo tikslingumas išnyko. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas dėl šios nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties.