Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-07 · Byla Nr. ATP-383-354/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-07
Bylos Nr.
ATP-383-354/2011
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-02246-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-383-354/2011Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02246-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. paskirta 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. 15.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,79 promilių girtumo laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantas nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu, teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

K. B. nurodo, kad teismas, remdamasis K. V. parodymais, neatsižvelgė, kad tarp jo ir K. V. įvyko konfliktas, kad K. V. reiškė pretenzijas dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jo nuomone, ketindamas išsiderėti paslaugų kainos sumažinimą. Mano, kad K. V. nusiskundimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) turėjo būti vertinami kaip aplinkybė, rodanti, kad liudytojas K. V. nėra nešališkas ir duoda parodymus nesąžiningai.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. rašytinis paaiškinimas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi tokio asmens įvykio vietoje nebuvo, jo parodymai teisme neištirti. K. B. teigimu, paaiškinime nenurodyta, kad V. G. asmeniškai matė tai, kas užrašyta paaiškinime, ar jis tai žino iš kitų asmenų žodžių, o be to, V. G. per stovyklos (duomenys neskelbtini) organizavimą yra susijęs su K. V., labai tikėtina, kad paaiškinimą rašė kartu su K. V. ir su pastaruoju tarėsi dėl duodamų paaiškinimų, todėl negali būti laikomas nešališkai parodymus galinčiu duoti liudytoju.

Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad jokie asmenys konkrečiai nenurodė matę, kad jis būtų vairavęs automobilį. Liudytojo K. V. parodymuose išreikšta tik liudytojo nuomonė, paremta šio liudytojo subjektyviai interpretuotomis aplinkybėmis. Teigia, kad teismas, vertindamas I. K. parodymus, neatsižvelgė, kad ši liudytoja patvirtino atvežusi jį adresu: (duomenys neskelbtini), prie stovyklos. Tai, kad liudytoja skirtingais nei liudytojas K. V. žodžiais apibūdina vietą, kurioje paliko automobilį, apelianto nuomone, nesudaro pagrindo nesiremti liudytojos parodymais, kad jis automobilio neatvairavo. Siekiant gauti tikslesnius liudytojos parodymus buvo būtina sudaryti liudytojai galimybę parodyti automobilio sustojimo vietą įvykio vietoje, tačiau teismas neatliko būtinų veiksmų, kad viską išsamiai patikrintų. Apelianto teigimu, byloje nėra paneigta, kad I. K. vairavo automobilį iki tos vietos, kur jis ir buvo atvykus policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

K. B. taip pat nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai yra pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Tai reiškia, kad esant prieštaravimams tarp kelių įrodymų, teismas neturi teisės spėlioti, kuris įrodymas yra tikresnis ar kurio asmens parodymai yra teisingesni. Pažeisdamas minėtas nuostatas pirmosios instancijos teismas priešpastatė jo ir I. K. parodymus tendencingiems ir neišsamiems K. V. parodymams, tokiu būdu pažeidė administracinių teisės pažeidimų teisenos principą, kad visos abejonės nepavykus jų pašalinti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad K. B. neigia vairavęs transporto priemonę ir padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, bei siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog K. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir savo veiksmais padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad apeliantas 2011 m. rugsėjo 3 d. 15.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), asmens blaivumo testas (3 b. l.), V. G. paaiškinimas (6–7 b. l.), K. V. paaiškinimas (8 b. l.) ir jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu (21 b. l.), pareigūno K. S. tarnybinis pranešimas (9 b. l.), pareigūno J. O. tarnybinis pranešimas (10 b. l.) ir šių pareigūnų parodymai, duoti teismo posėdžio metu (21–22 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo K. V. paaiškinimu ir teisme duotais parodymais, taip pat ir V. G. paaiškinimu, kurį teismas vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė atitinkamai teisingas išvadas dėl jų. K. V. aiškiai nurodė, kad jis matė, jog į jo saugomą teritoriją K. B. automobiliu atvažiavo vienas, kad jis sėdėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išlipo iš automobilio jam sustojus. Taip pat nurodė, kad K. B. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tokias pat aplinkybes, kaip matyti iš liudytojais apklaustų J. O. ir K. S. parodymų, K. V. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Apelianto versija, kad tarp jo ir K. V. įvyko konfliktas, kad K. V. reiškė pretenzijas dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, yra niekuo nepagrįsta, nes byloje nėra duomenų, kurie rodytų K. V. šališkumą, priešiškumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apelianto skundo argumentas, kad V. G. paaiškinimą rašė kartu su K. V. ir su juo tarėsi dėl duodamų paaiškinimų, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi tokių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo, ir tai laikoma kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos I. K. parodymais ir konstatavo, kad ji paties pažeidimo fakto nematė, nes K. B. atvežė ir išlaipino ne pačioje stovykloje, o atokiau, kur įėjimo į stovyklą (duomenys neskelbtini) nesimatė, pati išvažiavo namo taksi automobiliu, o automobilį su rakteliais paliko K. B.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarimą nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė