Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-709-656/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
2S-709-656/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37924-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
I. U.
Atsakovas
UAB PAAS LT
Kategorijos
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-709-656/2013Proceso Nr. 2-68-3-37924-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovo I. U. ieškinį atsakovui UAB PAAS LT,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pakeitė I. U. procesinę padėtį iš atsakovo į ieškovo ir įpareigojo per 14 dienų pareikšti ieškinį teisme, nes UAB PAAS LT ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo vertinamas tik kaip pranešimas apie nesutikimą su skundžiamu sprendimu.

Teismas nurodė, kad ieškovo atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuria ieškovui pasiūlyta pareikšti ieškinį. 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai, o priešingai – ieškovui pasiūloma CPK nustatyta tvarka pareikšti ieškinį, individualaus darbo ginčo nagrinėjimas teismine tvarka nėra vertinamas kaip darbo ginčų komisijos sprendimo peržiūrėjimas „instancine tvarka“, be to, darbo ginčų komisijos išnagrinėta darbo byla (bylos medžiaga) nėra savaime šios civilinės bylos sudėtinė dalis. Kadangi 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir Civilinio proceso kodekse tiesiogiai nenumatyta, kad aptariama nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai pateiktą atskirąjį skundą, kaip paduotą dėl neskundžiamos nutarties, priimti atsisakytina (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties.

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013-11-19 ir 2013-12-04 nutartis. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

teisinės procedūros ginčui nustatytos Darbo kodekso XIX skyriaus ir CPK normose. Teismo nutarties išvados grindžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 ir 1999 nutartimis, kai dar nebuvo galiojančių teisės normų, reglamentuojančių darbo ginčų sprendimą. Nėra pagrindo teigti, kad yra teisinio reguliavimo spraga. Atsakovo UAB PAAS LT iniciatyva perkėlus ginčo nagrinėjimą į teismą po ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo, šaliai, kuri ikiteisminiame ginčo nagrinėjime buvo ieškovė, neatsiranda pareiga savo ieškiniu inicijuoti iš naujo ginčo sprendimą teisme, jeigu ji neginčija ikiteisminio sprendimo. DK 296 str. nustato, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Ši formuluotė reiškia ginčo nagrinėjimo tęstinumą, o ne ginčo sprendimą iš naujo.CPK 115 str. 3 d.., kuria grindžiama skundžiama nutartis, numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. I. U. nėra pateikęs jokio procesinio dokumento, dėl ko nėra jokio pagrindo reikalauti iš jo šalinti nesamo procesinio dokumento trūkumus.Teismo 2013-12-04 nutarties motyvas, kad skundžiama 2013-11-19 nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir dėl to negali būti atskirojo skundo objektu, prieštarauja 2013-11-19 nutarties motyvams, kur nurodoma, kad atsakovui (teismo įvardijama ieškovu) nepadavus per teismo nustatytą terminą ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo, procesas nevyks.Civilinis procesas apskritai nenumato teismo teisės savarankiškai keisti šalių procesinę padėtį į priešingą nei nurodyta ieškinyje.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirojo skundo esmę sudaro Darbo kodekso ir civilinio proceso normų sisteminio aiškinimo klausimai. CPK 1 str. nustatyta, kad darbo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal DK 296 str. jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

Teismas atsižvelgia apeliacinio teismo praktiką, suformuotą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-711-160/2014, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės tapačios.

Šalies argumentai

Ieškovas (UAB PAAS Lt) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti LR VDI prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-10-15 sprendimą ir I. U. reikalavimą dėl 1995,95 Lt nesumokėto darbo užmokesčio atmesti. Ieškinio reikalavimą teismui reiškia ne apeliantas I. U., o UAB PAAS Lt, kuri, remiantis DK 296 str. nuostatomis teisingai save įvardijo ieškovu. UAB PAAS Lt pareiškė ieškinio reikalavimą panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-10-15 sprendimą, darbo bylą Nr.APS-36-15611. I. U. teisme nagrinėjamoje byloje savarankiško reikalavimo nėra pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo jį pareikšti ieškinį, kuris atitiktų CPK keliamus reikalavimus. Individualaus darbo ginčo nagrinėjimas teismine tvarka nėra darbo ginčų komisijos sprendimo peržiūrėjimas „instancine tvarka“, todėl tęsiant ginčo nagrinėjimą teisme ir nustatant šalių procesinį statusą civilinėje byloje, šalių statusas, buvęs ikiteisminėje ginčo stadijoje, nereikšmingas. Priėmęs ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas privalo atlikti veiksmus, kurie reglamentuoti CPK 225 str., tame tarpe pareikalauti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ar reikšti priešieškinį, ar savo poziciją ginti vien atsiliepimu į ieškinį, yra atsakovo teisė. Aplinkybė, kad atsakovą patenkina darbo ginčų komisijos sprendimas ir todėl jis nereiškia ieškinio, negali lemti tokios situacijos, kad ginčas liks neišnagrinėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutartimi UAB PAAS Lt ieškinys yra priimtas. Ieškinys nutartyje teismo įvardintas pareiškimu, kas neatitinka DK 296 str. nustatytos formuluotės. Kadangi šioje nutartyje I. U. siūlymas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties kopijos įteikimo pareikšti teisme ieškinį nenumatytas nei DK, nei CPK normų, toks teismo reikalavimas užkerta kelią atsakovui gauti įsiteisėjusį vykdytiną teismo sprendimą ir iš teismo nutarties šalintinas.

Žemesnės instancijos teismas

2013-12-04 nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad atsakovo įpareigojimas pareikšti ieškinį neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Tačiau toks įpareigojimas varžo atsakovo teisę savarankiškai pasirinkti gynybos būdą (reikšti priešieškinį ar gintis atsiliepimu į ieškinį), todėl laikytina, kad nepagrįstų procesinių reikalavimų kėlimas bylos šalims, nenukreiptas į įrodymų rinkimą, užkerta galimybę tolesnei įstatymu reglamentuotai bylos eigai, ir tokią teismo nutartį byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę skųsti.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartis naikintina, I. U. atskirasis skundas priimamas. Vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos principu, klausimai išsprendžiami vienoje apeliacinėje byloje iš esmės – atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – panaikinama 2013-11-19 teismo nutarties dalis, kuria I. U. yra įpareigotas pareikšti ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti I. U. atskirąjį skundą.

I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutarties tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutarties dalį, kuria I. U. pasiūlyta ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pareikšti ieškinį teisme, panaikinti.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas