- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3229-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė L. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. spalio 16 d., apie 13.10 val., šalia Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų, S. Daukanto aikštėje, Vilniuje, organizavo mitingą, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės leidimo. Tokiais veiksmais L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 9 straipsnį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu L. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 500 Lt baudą. Teismas padarė išvadą, kad L. J. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), 2009 m. spalio 16 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuota, kad, pradėjus filmuoti mitingą, pareigūnų bei žurnalistų akivaizdoje L. J. garsiai pasakė, kad ji yra šio mitingo organizatorė, tai ji vėliau patvirtino ir bendraudama su tyrėju R. A., tačiau nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės leidimo mitingui neturi (b. l. 2, 4), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus pranešimu, kuris patvirtina, kad apie 2009 m. spalio 16 d., 11.45 – 13.10 val., organizuojamą mitingą prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją jokie asmenys nesikreipė ir pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos L. J. išduotas nebuvo (b. l. 6), vaizdo įrašu, kur L. J. nurodo, kad ji yra šio mitingo organizatorė, bei kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad L. J. aiškinimas, kad ji jokio mitingo neorganizavo, o tai nurodė, tik siekdama apginti mitinguojančius jaunuolius, paneigtas byloje esančiais įrodymais ir vertintinas tik kaip gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės.
II.
L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas nesiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, o, konstatuodamas pažeidimo padarymą, rėmėsi tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir filmuota medžiaga, kuri negali atskleisti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Aiškina, kad į S. Daukanto aikštę buvo atvykusi susitikti su L. K., o mitingo organizatore prisipažino, tik norėdama apginti jaunuolius, atėjusius palaikyti L. K., nuo galimų provokacinių veiksmų. Pažymi, kad pačių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad mitingo dalyviai buvo susiskirstę grupėmis, kuriose buvo nuo 5 iki 9 žmonių, apeliantė taip pat stovėjo prie 5 - 6 jaunuolių grupės, todėl nėra pagrindo teigti, kad visi tuo metu aikštėje buvę asmenys buvo susirinkimo dalyviai, nes tai galėjo būti stebėtojai ar žiniasklaidos atstovai. Mano, kad iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, ar asmenų buvimas viešoje vietoje turi susirinkimo ar mitingo požymių Susirinkimų įstatymo kontekste.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad apeliacinio skundo teiginius reikėtų vertinti kritiškai ir laikyti juos kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimus. L. J. administracinis kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad ji 2009 m. spalio 16 d., apie 13.10 val., šalia Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų, S. Daukanto aikštėje, Vilniuje, organizavo mitingą, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės leidimo, ir tuo pažeidė Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį.
Pagal Susirinkimų įstatymo 3 straipsnį susirinkimu šio įstatymo prasme laikomi mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, įvairios eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „susirinkimas“ aiškinama kaip gyventojų ar narių bendras dalyvavimas svarstant kokį nors klausimą. Akivaizdu, kad įstatyme, kalbant apie susirinkimus, neturimi omenyje pavienių asmenų veiksmai, išskyrus susirinkimų organizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N10-988/2005). Pagal Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį susirinkimų organizavimo tvarkos būtinasis elementas yra susirinkimo organizatorių arba jų atstovų raštiškas pranešimas apie susirinkimo organizavimą, kuris paduodamas ir nagrinėjamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad raštiškas pranešimas nėra reikalingas tada, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir jo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), tokiu atveju užtenka, kad apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių. Pažymėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, jog žodis „organizuoti“ inter alia reiškia „daryti, rengti“ (S. K. ir kt. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, p. 463). Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba šių pakviesti asmenys, arba susirinkimo išrinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę: 1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia viešąją tvarką ar šio įstatymo reikalavimus; 2) reikalauti, kad būtų pašalinti iš susirinkimo asmenys, keliantys netvarką, nesilaikantys įstatymų, arba prašyti tai padaryti policiją. Įvertinus minėtą įstatymo normą, seka išvada, kad mitingo organizavimas apima tokius veiksmus kaip mitingo rengimą, vadovavimą jam, mitingo dalyvių veiksmų koordinavimą ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1501/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantės kaltė padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama tik jos pačios prisipažinimu, kad ji yra mitingo organizatorė, užfiksuotu policijos pareigūnų įvykio vietoje atliktame vaizdo įraše (b. l. 10) ir Institucijos tyrėjo R. A. 2009 m. spalio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 2, 4). Pažymėtina, kad apeliantė šią savo viešai išsakytą aplinkybę vėliau paneigė, 2009 m. lapkričio 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodžiusi, kad tą dieną prie Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų atvyko susitikti su L. K., internete sužinojusi apie jos planuojamą atvykimą pas Lietuvos Respublikos Prezidentę, jokiame mitinge nedalyvavo (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad mitingo organizatore prisistatė, tik norėdama apsaugoti jaunuolius, atėjusius palaikyti L. K., nuo galimų provokacinių veiksmų, tačiau realiai jokio mitingo neorganizavo (b. l. 12-13). Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nenustatyta, kad apeliantė būtų vadovavusi nufilmuotam susirinkimui, koordinavusi jo dalyvių veiksmus, savo veiksmais raginusi ar skatinusi susirinkusių žmonių elgesį (b. l. 10). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik apeliantės emocionalioje aplinkoje išsakyti teiginiai, kuriuos vėliau ji pati paneigė, nesant jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, negali patvirtinti, kad apeliantė iš tikrųjų organizavo minėtą susirinkimą, kuriame, pagal Institucijos tyrėjo R. A. 2009 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodytas aplinkybes, dalyviai buvo susiskirstę grupelėmis po 5-9 žmones, grupelės buvo skirtingose vietose, dalyviai elgėsi ramiai, be jokių iššaukiančių ar provokuojančių veiksmų, nebuvo nustatyta jokių viešosios tvarkos ar kitų pažeidimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė būtų organizavusi susirinkimą (mitingą), todėl ji negalėjo pažeisti Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatų ir padaryti pažeidimo, numatyto ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje, bylos teisena L. J. atžvilgiu nutraukiama, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
L. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną L. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.