Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
1S-259-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos
1 S – 259 – 491 / 2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. M. skundą dėl 2015 m. gegužės 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2015-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo L. M. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. nuostatas ir 2014-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nuteistojo prašymo netenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad aptariamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su 2015-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, o pastarasis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą ir laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014-06-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, vykdymą atidėti. Nurodo, kad aptariamu nuosprendžiu už tyčinio nusikalimo padarymą buvo teisiamas pirmą kartą, nebuvo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau buvo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Cituoja BK 3 str. ir 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) nuostatas bei nurodo, jog apylinkės teismo motyvai atmetant jo skundą nėra pagrįsti, kadangi jis prašo spręsti klausimą būtent dėl 2014-06-20 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Be to turi būti nustatytos ir objektyvios aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai asmeniui bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagal BK 3 str. 2 d. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki to įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims.

Papildomai pažymėtina, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).

L. M. 2014-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Taigi L. M. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl naujai įsigaliojusios BK 75 str. nuostatos, pagal kurias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, jam išties yra reikšmingos, kadangi gali turėti įtakos jo teisinei padėčiai. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Matyti, kad 2014-06-20 nuosprendžiu skirdamas L. M. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turtint tikslą jas platinti, kad buvo baustas administracine tvarka, tačiau nebuvo teistas, kad buvo jo atsakomybę lengvinanti ir nebuvo sunkinančių aplinkybių, kad jis charakterizuojamas patenkinamai. Priimdamas nuosprendį apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. M. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo pagrindinis, apie jo neteisėtą veiklą disponuojant narkotinėmis medžiagomis buvo gauta informacija iš anksčiau, o nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kiti kaltinamieji parodė, jog pas L. M. buvo atvažiavę tuo pačiu tikslu ne kartą. Matyti ir tai, kad L. M. niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje bei nevedęs. Visa tai, leidžia pagrįstai manyti, kad narkotinių medžiagų platinimas buvo pakankamai sistemingas, leidęs gauti lėšų pragyvenimui. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad L. M. kiek vėliau, t.y. 2015-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo nuteistas už dvi analogiškas nusikalstamas veikas.

Be to, teismų praktikoje konstatuota, kad pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str. 1 d., BK 92 str. 1 d.) bausmės vykdymo atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas paskyrus galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-168/2014). Šiuo atveju L. M. 2014-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2015-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Taigi 2014-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra galutinė, ji liko tik dalimi nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, todėl iš naujo ją vertinti ir spręsti dėl galimo šios dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, įvertinus tai, kad 2015-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjęs, galutinį bausmės įvertinimą (jos rūšies bei dydžio parinkimą), galimybę taikyti BK 75 str. nuostatas jau galutinei jam skirtai bausmei turės galimybę atlikti apeliacinės instancijos teismas.

Taigi, visi aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad spręsti dėl 2014-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu L. M. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Papildomai pažymėtina ir tai, kad aptariamas 2014-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis taip pat buvo skųstas apeliacine tvarka keliant ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo klausimą, tačiau šioje dalyje apeliacinis skundas buvo atmestas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi nuteistojo L. M. prašymas taikyti BK 75 str. nuostatas buvo atmestas visiškai pagrįstai. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str. 8 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo L. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. gegužės 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus