Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 15 MGL dydžio bauda;

2) 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 10 valandų visuomenės labui (iš viso 60 valandų);

3) 2020 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 15 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2021 m. spalio 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, bauda nesumokėta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2022 m. liepos 11 d. apie 19.00 val. iš statybvietės adresu (duomenys neskelbtini) pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 6891,00 Eur vertės turtą, o būtent: apie 3,5 tonos armatūros, kurios bendra vertė 5040 Eur, apie 4,5 kubo statybinės medienos, kurios bendra vertė 1851 Eur, pasamdęs sunkvežimį su krautuvu, tokiu būdu jas pervežė į šalia (duomenys neskelbtini), esančius laukus, kur jos buvo iškrautos ir laikomos iki kol 2022 m. liepos 13 d. buvo rastos ir paimtos.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. liepos 11 d. apie 19.00 val., iš statybvietės adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 6891,00 Eur vertės turtą, apie 3,5 tonos armatūros, kurios bendra vertė 5040 Eur, apie 4,5 kubo statybinės medienos, kurios bendra vertė 1851 Eur, pasamdęs sunkvežimį su krautuvu, tokiu būdu jas pervežė į šalia (duomenys neskelbtini) esančius laukus, kur jos buvo iškrautos ir laikomos iki kol 2022 m. liepos 13 d. buvo rastos ir paimtos.

Kaltinamasis pripažino, jog 2022 m. liepos 11 d. bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė statybvietėje sukrautas statybines medžiagas, kurias nusprendė pavogti, todėl pasisamdė vežėją, kuris jam pervežė minėtas statybines medžiagas į (duomenys neskelbtini) esantį tuščią sklypą, kur jis šias medžiagas laikė ir planavo parduoti. Kaltinamojo parodymus atitinka ir liudytojo R. J. parodymai, kad 2022 m. liepos 11 d. jam vakare paskambino J. B., kuris pasiūlė nebrangiai pirkti medienos ir armatūros, kurią siūlė atvykti apžiūrėti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad po kelių dienų atvykus J. B. nurodytu adresu, policijos pareigūnai jį informavo, kad statybinės medžiagos yra vogtos. Vagystės faktą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus A. K. parodymai, jog 2022 m. liepos 12 d. ryte atvykę į statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, darbuotojai pastebėjo, jog trūksta statybinių medžiagų – apie 4,5 kubinių metrų medienos, ir apie 3,5 tonos armatūros. Liudytojas nurodė, kad pradėjus aiškintis, kas galėjo pavogti statybines medžiagas, kaimynystėje gyvenantys asmenys nurodė, jog 2022 m. liepos 11 d. medžiagas išsivežė atvykęs sunkvežimis su krautuvu. Tą patvirtina ir liudytojo R. Ž. parodymai, kad 2022 m. liepos 12 d. ryte atvykus į statybvietę (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad trūksta dalies medienos ir armatūros, pradėjus aiškintis vagystę, peržiūrėjęs pas vieną iš netoliese gyvenančių asmenų ant namo esančia vaizdo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą pamatė, jog šias medžiagas 2022 m. liepos 11 d. apie 19.00 val. išsivežė fiskaras. Liudytojas apie tai informavo statybvietėje darbus vykdančios įmonės direktorių R. B., kuris išsiaiškino, kad pavogtos medžiagos yra prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kur nuvykęs liudytojas ir rado minėtas medžiagas. Įvykio aplinkybes patvirtina ir tarnybinis parnešimas, iš kurio matoma, kad vykdomą vagystę, kaip į sunkvežimį buvo kraunama mediena, pastebėjo liudytojas J. S., kuris pateikė ir tai įrodančią vaizdo medžiagą. Kaltinamojo mobilaus telefono išrašai įrodo, kad kaltinamasis J. B. dėl fiskarų nuomos vagystės dieną ieškojo vairuotojo, iš kurių vienas ir pervežė vogtas prekes į prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esantį sklypą, taip pat patvirtina ir liudytojo bei paties kaltinamojo duotus parodymus, kad jis 2022 m. liepos 11 d. vakare skambino R. J., siūlydamas pirkti statybines medžiagas. J. B. telefono galerijoje rasta ir jo vagystę patvirtinanti vogtų medžiagų nuotrauka, kuri daryta kitą dieną po to, kai prekės buvo pavogtos – 2022 m. liepos 12 d. Iš 2022 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto pareiškimo matyti, kad kadangi kaltinamojo pavogtos medžiagos buvo rastos ir grąžintos į statybvietę, įmonė žalą patyrė tik už transportavimo išlaidas – 181,50 eurų, tačiau žala atlyginta, todėl civilinio ieškinio įmonė kaltinamajam nereikš.

Kaltinamasis J. B. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad paėmė ne jam priklausantį turtą – statybines medžiagas, jis neturėjo jokios teisės daiktų užvaldyti, todėl suvokė, kad juos paimdamas ir užvaldydamas elgiasi neteisėtai, t. y. vykdo vagystę. J. B. suvokė, kad tokiu būdu bus padaryta žala turto savininkui ir tokių pasekmių norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydį ir nesiekia 250 MGL dydžio. Tai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymį – dalyką.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo J. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji vagystės požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas, todėl abejoti J. B. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi, atlygino žalą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui – 1 metai laisvės apribojimo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 15 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda ir J. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų ir 15 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ­– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 15 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda ir J. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų ir 15 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.