Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-200-288/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-04
Bylos Nr.
II-200-288/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01416-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-200-288/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01416-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.8; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant E. U.,dalyvaujant skundą padavusiam I. K. (I. K.), vertėjai V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-06-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-06-14 nutarimu I. K. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta 300 Eur bauda.

Šalies argumentai

I. K. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017-06-14 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Skunde nurodė, kad jis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nesutinka su kelių policijos sprendimu dėl vairavimo be vairuotojo pažymėjimo ir 300 eurų bauda. Jį sustabdė 2016 metais ir kelių policijos reikalavimu pateikė jiems savo seno pavyzdžio Ukrainos vairuotojo pažymėjimą. Jam pasakė, kad būtina turėti europinio standarto kortelę ir išrašė kvietimą į teismą. Teisme niekas neišklausė jo ir paskyrė baudą. Mano, jog negalima buvo taip elgtis, pirma turėjo įspėti ir informuoti jį, kad pasikeisti pažymėjimą, išsiaiškinti. Kitą dieną jis nuvyko į Ukrainą ir pakeitė savo senas teisės į europinio standarto kortelę. Važinėjo su ja Lietuvoje apie metus. Kelis kartus jį stabdė policijos pareigūnai ir niekas nieko nesakė dėl to, kad ji netinka ar negalioja. Šiais metais, birželio mėnesį jo žmona gavo pranešimą dėl greičio viršijimo. Kai jis su žmona nuėjo į kelių policijos komisariatą, jų paklausė, kas vairavo automobilį. Jis pasakė, kad jis vairavo, žmona negalėjo vairuoti, nuotraukoje aiškiai nesimatė, kas vairuoja. Bet vėliau policijos pareigūnė, kuri surašinėjo jam protokolą, pasakė, kad jis neturėjo teisės vairuoti, nes jo pažymėjimas negalioja ir sprendimu buvo paskirta 300 eurų dydžio bauda. Šiuo atveju jis nesutinka, ar vairavo jis, ar galėjo vairuoti bet kuris iš jo draugų, nes jis neprisimena šios dienos. Mano, jog visais atvejais pažeidžiamos jo teisės, pirma, dėl to, kad jo šalį Ukrainą vadina trečia šalimi, antra, niekas ir niekur jo neperspėjo dėl to, kad jis privalo Ukrainos vairuotojo pažymėjimą pakeisti į tokį patį lietuviško pavyzdžio pažymėjimą, nes jis Vienos konvencijoje nurodyto standarto.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad su I. K. skundo argumentais nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Nustatyta, kad pareiškėjas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2002-04-17, šiuo metu deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl konstatuojama, kad I. K. atitinka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, jo Ukrainos Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nėra savaime galiojantis. Atkreipia dėmesį, kad 2016-07-24 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. 2016-08-10 Kauno apylinkės teisme, dalyvaudamas posėdyje, I. K. kaltu dėl padaryto pažeidimo pripažino. Paaiškino, kad turi vairuotojo pažymėjimą išduotą Ukrainos Respublikos, Lietuvoje turi teisę gyventi, dirbti, gyvena kartu su šeima, todėl buvo konstatuota, kad jis 2016-07-24 transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta 289 Eur bauda, kurią 2016-08-17 sumokėjo, todėl skunde pateiktą teiginį, kad niekas ir niekur jo neperspėjo dėl to, kad privalėjo Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą pakeisti į tokį patį lietuviško pavyzdžio pažymėjimą vertiname kritiškai, kaip apelianto bandymą išvengti administracinės nuobaudos ir jo atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad nuobauda pareiškėjui dėl šio ANK straipsnių nuostatų pažeidimo individualizuota tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas surašytas bei nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, teismo prašo I. K. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

I. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

I. K. prašė panaikinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad jis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, visada važinėjo automobiliu su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu. Po 2016-07-24 jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to paties pažeidimo, jis 2016-07-26 nuvykęs į Ukrainą pakeitė savo seną vairuotojo pažymėjimą į europinio standarto kortelę (b. l. 20). Važinėjo su ja Lietuvoje apie metus. Kelis kartus jį stabdė policijos pareigūnai ir niekas nieko nesakė dėl to, kad ji netinka ar negalioja, todėl nesutinka, kad jis vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti. Ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, nėra.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. vairavo transporto priemonę 2017-04-18, neturėdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nors I. K. policijos pareigūnams pateikė Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, Saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Bylos duomenys patvirtina, kad I. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2002-04-17 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad I. K. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, Ukrainoje išduotas vairuotojo asmens pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. Dėl šios priežasties I. K. privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Transporto priemonės vairavimas su kitos šalies (ne Europos Sąjungos) nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu, prilyginamas transporto priemonių vairavimui neturint teisės jų vairuoti.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad I. K. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo ir sustabdę policijos pareigūnai tinkamai nepaaiškino, jog deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi asmenims, turintiems tarptautinį ir savo šalies nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepašalina jo administracinės atsakomybės. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis I. K. 2016-08-10 buvo nubaustas už analogišką pažeidimą, apeliacine tvarka neskundė, baudą sumokėjo.

Spręstinas klausimas dėl I. K. paskirtos pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį administracinės nuobaudos proporcingumo.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pirmiau nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnyje nustatyta, jog skiriant nuobaudą ne vien turi būti atsižvelgta tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet turi būti atsižvelgta ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nors I. K. priimant skundžiamą nutarimą turėjo galiojančią nuobaudą už analogišką pažeidimą, pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau Institucija nelaikė sunkinančia aplinkybe, todėl I. K. padėtis negali būti bloginama, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei atsižvelgus į tai, kad jis turėjo kitos valstybės vairuotojo pažymėjimą, kad nors jis ir nežinojo įstatymo reikalavimų, tačiau dėjo pastangas kuo greičiau panaikinti pažeidimo pasekmes, todėl pripažintina, kad nebus pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai skiriant jam mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali (ANK 424 str. 2 d.). Atsižvelgiant į I. K. pasikeitusią administracinę nuobaudą, iš naujo spręstinas jam paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo klausimas ir galutinė administracinė nuobauda I. K. skirtina vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, I. K. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-06-14 nutarimas keičiamas, paskiriant I. K. švelnesnę administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

I. K. skundą tenkinti iš dalies.

P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-06-14 nutarimą ir I. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti I. K. galutinę administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė