Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1538-929/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
1-1538-929/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14399-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1538-929/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14399-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.; 1.2.23.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant 3 mėn. laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

2. 2013 m. gegužės 8 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2016 m. kovo 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 13.00 val., Romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens įgijo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, ir neteisėtai ją laikė iki 2016 m. kovo 27 d., 13.00 val., kol policijos pareigūnai šalia pastato, esančio Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 16 , apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Č. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis 2016 m. kovo 27 d., dienos metu su pažįstamais V. K. ir A. L. automobiliu „Audi A4“ (mėlynos spalvos) nuvažiavo į Vilniaus romų taborą, esantį Dariaus ir Girėno g. 185, tikslu įsigyti narkotinės medžiagos – heroino. Ten iš nepažįstamo vyro, kurio jis atpažinti negali, nes neprisimena jo veido bruožų, už 6 eurus nusipirko vieną lankstinuką su čekiu, tabore (vietoje), automobilyje jis dalį lankstinuke esančio heroino suvartojo, o dalį pasiliko vėlesniam suvartojimui ir jį įsidėjo į striukės kišenę. Po to visi važiavo į Naujininkų rajoną, pavalgyti. Kai V. Naujininkuose sustojo ir išlipo iš automobilio, iš karto prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie liepė išlipti visiems iš automobilio. Kai jis pats išlipo iš automobilio, norėjo išmesti tą folijos lankstinuką, bet pareigūnas apžiūros metu jį surado. Jis labai gailisi, bet heroiną turėjo sau – savo reikmėms ir tikslo platinti neturėjo. (b. l. 22, 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu, 2016 m. kovo 27 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu A. S., apie 13.00 val. gavo pranešimą iš budėtojo, jog Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatve, nuo Vilniaus oro uosto pusės link Naujininkų rajono važiuoja lengvasis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamai yra neblaivus. Minėtą automobilį jie sustabdė sankryžoje, esančioje Vilnius, Dariaus ir Girėno g. - Šaltkalvių g. Paaiškėjo, jog jį vairuoja A. L., kuris neturi teisės vairuoti minėto automobilio, o kartu su juo važiavo dar du keleiviai, kaip vėliau nustatė, tai buvo V. K. ir A. Č.. Visi trys minėti vyrai akivaizdžiai atrodė apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes sunkiai orientavosi aplinkoje, matėsi jų mieguistumas ir judesiai buvo nekoordinuoti. Visi jie prisipažino, jog vartojo narkotines medžiagas, o būtent – heroiną. Paprašius keleivius išlipti iš automobilio, vienas iš jų, t. y. būtent A. Č., kairėje rankoje laikytą folijos lankstinuką su neaiškios kilmės milteliais norėjo numesti ant sėdynės, bet buvo pastebėtas. (b. l. 7). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno D. M. 2016 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1532)-IS1-1795 nurodoma, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, kurį 2016 m. kovo 27 d. pareigūnų akivaizdoje išmetė A. Č., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,016 g. (b. l. 10-11).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 259 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 str. 1 d., yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis tabore už 6 eurus nusipirko vieną lankstinuką su čekiu, jis dalį lankstinuke esančio heroino suvartojo, o dalį pasiliko vėlesniam suvartojimui ir jį įsidėjo į striukės kišenę, heroiną turėjo sau – savo reikmėms ir tikslo platinti neturėjo. Tokias kaltinamojo nurodomas aplinkybes tam tikra apimtimi patvirtina ir liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas. Be to, 2016 m. kovo 30 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1532)-IS1-1795 patvirtina, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, kurį 2016 m. kovo 27 d. pareigūnų akivaizdoje išmetė A. Č., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,016 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje šis narkotinės medžiagos – heroino kiekis neviršija 0,02 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad A. Č. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis apklausų metu nurodė, jog jis sau pirko, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį (0,016 g narkotinės medžiagos – heroino), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog A. Č. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 str. 2 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su bausmės rūšimi, tačiau prašo teismo baudos dydį sumažinti ir leisti ją sumokėti, išdėstant laikotarpiui per 1 metus. (b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, taip pat atsižvelgiama į įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekį. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Č. – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 57), Vilniaus priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada: narkotinis apsvaigimas (morfinu) (b. l. 59), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 58). Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei prokuroro nurodytas pareiškime.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam A. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kaltinamojo A. Č. prašymo mokėti baudą dalimis per vienerius metus, teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į A. Č. turtinę padėtį ir baudos dydį, sprendžia, kad jam paskirtos bausmės sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą gali būtų gana didelė finansinė našta, todėl jam nustatytinas ilgesnis nei BVK 22 str. 2 d. numatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32, 33), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) – vokas su objektais ir pakuotėmis, atiduoti saugoti pagal 2016 m. balandžio 4 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK001868 į Vilniaus AVPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, sunaikintini (b. l. 12, 13).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti A. Č. keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Kaltinamajam A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus voką su objektais ir pakuotėmis, atiduotus saugoti pagal 2016 m. balandžio 4 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK001868 į Vilniaus AVPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.

Išaiškinti A. Č., kad:

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per keturis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 6801.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras