Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei S. I. dėl kompensacijos ir palūkanų priteisimo.

2023 m. rugpjūčio 18 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus ir 2023 m. rugsėjo 21 d. posėdžio metu žodžiu atsisakiusi dalies ieškinio, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 387,50 Eur kompensacijos ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas O. F. (O. F.), kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su atsakove. Ieškovės tėvui 2019 m. vasario 27 d. buvo diagnozuotas smegenų vėžys, atlikta operacija, o po 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliktos antros operacijos jis dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo tvarkyti savo finansų; 2021 m. sausio mėnesį O. F. jau negalėjo bendrauti su pas jį atvykusia motina. Ieškovė pažymėjo, kad esant sunkiai jos tėvo sveikatos būklei ir jam nesugebant suvokti veiksmų, atsakovė, turėdama elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 27 d. iš ieškovės tėvo sąskaitos be jokio teisinio pagrindo pervedė į savo ir savo motinos banko sąskaitas iš viso 21 850 Eur sumą. Ieškovės teigimu, nurodyta suma turėtų būti pripažinta kaip asmeninės O. F. lėšos (pinigai, gauti pardavus O. F. du asmeninius automobilius ir Sodros bei darbo pajamos), kurių 1/4 dalį turi teisę paveldėti atsakovė, o 3/4 dalis (16 387,50 Eur) ieškovė. Ieškovė sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ginčo lėšos yra įtrauktos į O. F. palikimą sudarantį turtą.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, O. F. ginčo laikotarpiu nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu; jo sveikatos būklė buvo sunkesnė tik po atliktos antros operacijos, tačiau ir tuo metu jis buvo sąmoningas. Atsakovė pažymėjo, kad O. F. motina pas jį lankėsi 2021 m. vasario pradžioje, o ne sausio mėnesį, kaip teigė ieškovė. Tik paskutines dvi savaites prieš mirtį O. F. sveikatos būklė buvo sunki, paskutinę savaitę jis buvo hospitalizuotas. Atsakovė nurodė, kad santuokos sudarymo metu O. F. banko sąskaitoje buvo 123,42 Eur, todėl visoms vėliau į sąskaitą patekusioms lėšoms taikytina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Be to, atsakovės turėti O. F. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys nereiškia, kad ji vienasmeniškai naudojosi sąskaitoje buvusiais pinigais. Dalis ginčo pavedimų atlikta O. F. sveikatos priežiūrai, o kita dalis grąžinant paskolas atsakovei ir jos motinai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai neapima 2020 m. liepos mėnesį atlikto pavedimo už O. F. parduotą automobilį Mitsubishi, kurį O. F. buvo įsigijęs dar iki santuokos sudarymo, be to, šis automobilis buvo prižiūrimas-remontuojamas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl negali būti laikomas asmenine O. F. nuosavybe, juolab kad ieškovė neįrodė, jog O. F. už šį automobilį gautus pinigus vertino kaip savo asmenine nuosavybę. Atsakovės teigimu, 2021 m. sausio 26 d. į jos motinos sąskaitą buvo pervesta-grąžinta 8000 Eur suma, kurią atsakovė 2017 m. lapkričio 9, 13 ir 17 dienomis buvo paskolinusi O. F. Atsakovė pabrėžė, kad O. F. mirties dieną jos banko sąskaitose buvo 12 116,93 Eur suma (10 317,66 + 1799,27) ir šių sąskaitų išrašų pažymos buvo pateiktos notarei tam, kad lėšos būtų įtraukiamos į paveldėtiną turtą. Taigi šios lėšos ir toliau išliko bendroji jungtinė nuosavybė, tik ne O. F., o atsakovės banko sąskaitoje. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos išieškant atsakovės naudai.

Iš pateiktų registrų duomenų matyti, kad ieškovė yra O. F., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, o atsakovė buvo jo sutuoktinė. O. F. ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 22 d. priėmė O. F. palikimą.

2023 m. rugpjūčio 18 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė ginčija (tik) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 27 d. iš O. F. banko sąskaitos atliktų pavedimų į atsakovės ir (arba) jos motinos V. I. sąskaitas teisėtumą-pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nurodytos Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatos teikia pagrindą sutikti su atsakovės atsikirtimais, kad visos po atsakovės ir O. F. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) O. F. gautos lėšos buvo ne asmeninė O. F., bet bendroji jungtinė atsakovės ir O. F. nuosavybė. Viena vertus, Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Kita vertus, iš pateiktų O. F. banko sąskaitos išrašų matyti, kad jau nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio iš O. F. banko sąskaitos buvo reguliariai mokami mokesčiai už ryšio-komunikacijos paslaugas, komunaliniai mokesčiai ir pan. Ši aplinkybė, kad iš O. F. banko sąskaitos nuo pat atsakovės ir O. F. santuokos sudarymo buvo reguliariai apmokamos sutuoktinių bendros išlaidos (įvairūs pirkiniai, ryšio bei komunaliniai mokesčiai), teismo vertinimu, patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad pats O. F. savo sąskaitoje buvusias lėšas nepriklausomai nuo šių lėšų kilmės – darbo pajamos, Sodros išmokos ar lėšos gautos realizavus iki santuokos sudarymo įgytą turtą (automobilį) – vertino kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, o ne kaip asmeninę nuosavybę (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, jog būtent šią prezumpciją siekiančiai paneigti ieškovei teko įrodinėjimo našta pateikti pakankamai įrodymų, paneigiančių tokią prezumpciją. Teismas vertina kaip akivaizdžiai nepakankamus ieškovės argumentus, subjektyvius samprotavimus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis ieškovė tik kelia abejones dėl O. F. banko sąskaitoje buvusių lėšų kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Remdamasis šiais motyvais, teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovė nepaneigė įstatyme įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Priešingai, atsakovės atsikirtimai ir nurodomos aplinkybės (banko sąskaitų išrašai, sutuoktinių veiksmai bendrai tvarkant jiems priklausančias lėšas, be kita ko, ilgą laiką bendrai naudojantis O. F. banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis) šią prezumpciją patvirtina (nors atsakovei ir neteko įrodinėjimo pareiga įrodinėti tokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą yra preziumuojamos). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad O. F. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis atsakovė būtų sužinojusi ir ilgą laiką naudojosi neteisėtai. Tai, kad O. F., žinodamas, jog jo sutuoktinė turi jo elektroninės bankininkystės prisijungimo-naudojimosi duomenis, nesiėmė šių duomenų (slaptažodžių) keisti, teismo vertinimu, tik patvirtina atsakovės argumentus, kad pats O. F. jo sąskaitoje buvusius pinigus vertino kaip bendrus šeimos pinigus, kuriais turi teisę naudotis ir atsakovė.

Viena vertus, teismo posėdžių metu atsakovė paaiškino, kad ieškovės nurodomus konkrečius ginčo pavedimus iš O. F. banko sąskaitos į atsakovės ir jos motinos V. I. banko sąskaitas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 27 d. atliko būtent atsakovė, o ne O. F. Kita vertus, ieškovės pateiktuose O. F. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad tokie simptomai, kaip sutrikusi kalba, motorika, pykinimas, O. F. atsirado 2021 m. sausio 26 d., o pagerėjo sausio 27 d.; 2021 m. sausio 29 d. vėl negali atsikelti, nekalba. Nors 2021 m. sausio 29 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime iš pradžių nurodoma, kad O. F. orientacija sutrikusi, atsako pavieniais žodžiais, tačiau vėliau tame pačiame išraše (jo antrame lape) jau nurodoma, kad orientacija nesutrikusi. Po skirto gydymo 2021 m. sausio 29 d. O. F. buvo tolimesniam gydymui išrašytas į namus. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose už ankstesnius laikotarpius nėra įrašų apie O. F. sutrikusią orientaciją, apsunkintą kontaktą-bendravimą su juo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus atsakovės atsikirtimus, kad O. F. sveikatos būklė esmingai pablogėjo (ir jo bendravimo galimybės tapo apsunkintos) tik nuo 2021 m. vasario pradžios. Šiuo aspektu nors ieškovė ir teigė, kad O. F. motina negalėjo su juo bendrauti jau 2021 m. sausio mėnesį, tačiau šiai aplinkybei įrodyti prašymo apklausti kaip liudytoją O. F. motiną O. F. ieškovė nepareiškė ir aptariamos faktinės aplinkybės (O. F. sunkios sveikatos būklės, dėl kurios jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti arba dėl kurios būtų esmingai apsunkintos O. F. bendravimo galimybės) nepatvirtina jokie kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu vien tik ieškovės subjektyvių samprotavimų, teismo vertinimu, akivaizdžiai nepakanka tam, kad būtų patvirtinta dar iki 2021 m. vasario pradžios neva egzistavusi O. F. sunki (ir ilgalaikio-nuolatinio pobūdžio) sveikatos būklė, juolab kad ieškovė neneigė atsakovės atsikirtimų, kad aptariamu ginčo laikotarpiu pati ieškovė iš esmės nesilankė pas tėvą, su juo nebendravo, t. y. galėjo ir nežinoti jo tikrosios sveikatos būklės.

Atmetant kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į neva dar iki 2021 m. vasario pradžios jau egzistavusią sunkią O. F. sveikatos būklę, konstatuotina ir tai, kad O. F. galėjo ir turėjo būti žinoma apie iki 2021 m. sausio pabaigos atliktus mokėjimus iš jo banko sąskaitos, įskaitant tiek 2020 m. liepos 23 d. gautą 11 500 Eur sumą (už parduotą automobilį Mitsubishi 3000 GT), tiek ir 2020 m. liepos 24 d. atliktą 6000 Eur pavedimą į atsakovės motinos V. I. sąskaitą. Nesant duomenų apie O. F. prieštaravimus iš jo banko sąskaitos atliekamiems pavedimams iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos ir neturint duomenų-įrodymų apie O. F. sunkią sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nėra pagrindo konstatuoti, kad iš O. F. banko sąskaitos atlikinėti mokėjimai-pavedimai (bent jau laikotarpiu iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos) neatitiko O. F. valios. Taigi, net jeigu tam tikrus mokėjimų pavedimus aptariamu laikotarpiu atliko atsakovė, o ne pats O. F., tai tokių atsakovės veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų (kaip atliktų neturint O. F. sutikimo-pritarimo).

Tiek atsakovės paaiškinimai, tiek liudytojos V. I. (atsakovės motinos) parodymai patvirtina, kad atsakovės motina neretai skolindavo atsakovei ir (arba) jos šeimai (atsakovės sutuoktiniui O. F.) pinigų įvairioms reikmėms. Tokius žodinius įrodymus patvirtina ir O. F. banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 21 d. V. I. pervedė į O. F. sąskaitą 6000 Eur (1000 + 5000). Teismo vertinimu, pakankamai įprasta-suprantama, kad motinos suteikiamos paskolos dukrai ir (arba) dukters šeimai, juolab dažnos paskolos palyginti nedidelėmis sumomis (tiek banko pavedimais, tiek grynaisiais pinigais), esant dideliam tarpusavio pasitikėjimui, paprastai neforminamos rašytinėmis ar juolab notarinėmis sutartimis. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytas (vien tik atsakovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais patvirtinamas) faktines aplinkybes, kad atsakovės motina V. I. ilgainiui buvo suteikusi atsakovei ir (arba) jos šeimai (sutuoktiniui O. F.) tam tikrų paskolų, kurios nebuvo įformintos raštu ar juolab notarine forma. (Anot liudytojos V. I., bendra tokių paskolų suma galėjo siekti 20 000 Eur). Dėl to nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovės ginčijamais 2021 m. sausio 26 d. ir vasario 16 d. pavedimais į atsakovės motinos sąskaitą buvo grąžintos jos anksčiau suteiktos paskolos ir (arba) pačios atsakovės suteiktos paskolos O. F.

Padarius išvadą, kad O. F. banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo bendroji jungtinė, o ne asmeninė O. F. nuosavybė, darytina ir išvada, kad atsakovė turėjo teisę šias bendras lėšas persivesti ir į savo banko sąskaitą, kurioje šias bendras lėšas atsakovei būtų patogiau tvarkyti, jomis naudotis (atsakovės elektroninė bankininkystė naudojama su mobiliuoju parašu, o O. F. bankininkystė – su kodų generatorius, t. y. palyginti sudėtingiau). Be to, ieškovė neneigė ir neginčijo atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės, kad ginčijama į atsakovės sąskaitą pervesta lėšų suma buvo traktuojama kaip O. F. palikimo dalis, t. y. vis dar kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas konstatuoja, kad ne tik ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, bet ir atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių ieškinio reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškinys atmetamas kaip neįrodytas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3875,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš ieškovės priteisiama 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Nors ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo reikalavimus ieškovė grindė subjektyviu tiek faktinių aplinkybių (kurios dėl šių aplinkybių asmeninio pobūdžio, susijusio su ieškovės tėvo O. F. ir atsakovės šeiminio gyvenimo privatumu, ieškovei negalėjo būti gerai-aiškiai žinomos), tiek atitinkamų Civilinio kodekso nuostatų interpretavimu, kuris teismo nevertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar juolab kaip piktnaudžiavimas teise. Remdamasis šiais motyvais, teismas netenkina atsakovės procesinio prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. I., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3875,51 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.