Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui D. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo nustatyti S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir C. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. N.; priteisti iš atsakovo D. M., gim. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus C. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters ir sūnaus pilnametystės, indeksuojant minėtą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. N. (toliau - ieškovė) ir D. M. (toliau – atsakovas) susituokę nebuvo, bet gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį Italijoje. Kartu gyvenant gimė vaikai – S., gim. (duomenys neskelbtini) ir C., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas džiaugėsi vaikų gimimu, jais rūpinosi, padėjo išlaikyti. Pablogėjus šalių tarpusavio santykiams, 2015 m. gegužės 15 d. ieškovė su vaikais S. ir C. išvyko gyventi į Lietuvą, kur iki 2015 m. gruodžio 3 d. dar buvo atvykęs ir atsakovas. Ieškovė bandė išsaugoti šeiminius santykius, bandė dar gyventi visi kartu Lietuvoje, tačiau šeimos išsaugoti nepavyko. Po to, dar apie 6-8 mėn. bendraudavo telefonu, ieškovė atsakovui telefonu papasakodavo apie vaikus, juos parodydavo. Vėliau, maždaug nuo 2016 m. pabaigos atsakovas visiškai nebesidomi savo nepilnamečiais vaikais, neprisideda prie jų išlaikymo. Ieškovė nepilnamečius vaikus S. ir C. išlaiko viena, jais rūpinasi, auklėja ir ugdo. Vaikai savo tėvo nėra matę maždaug nuo 2016 m. pabaigos, jie nuolat gyvena su ieškove, tarp ieškovės ir nepilnamečių vaikų S. ir C. yra susiklostę glaudūs emociniai ryšiai, jie yra vieni kitiems labai svarbūs, nuoširdžiai ir draugiškai bendrauja, vaikai yra labai prisirišę prie mamos, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama. Ieškovė dirba manikiūrininke pagal individualios veiklos pažymą, jos pajamos 2019 m. buvo 20 000 Eur. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, iš jo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį. Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas D. M. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo nepateikė. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su mama, atsakovas vaikais nesirūpina, nepilnamečių S. M. ir C. M. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti ne tik jų mama L. N., bet ir tėvas D. M. Atsakovai nevykdant pareigos išlaikyti dukrą ir sūnų, iš jo priteistinas išlaikymas, pagal įrodymus apie vaikų išlaikymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti ir kt.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovei ir atsakovui gimė du nepilnamečiai vaikai: S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir C. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 29 d. Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2019 m. gegužės 7 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad vaikai su ja gyvena, juos sieja artimas ir saugus emocinis ryšys, ieškovė rūpinasi vaiko kasdienių poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – nėra duomenų, kad atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui prieštarautų, vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama, o paskutiniu metu – nuo 2016 metų – vien tik su mama. Remiantis byloje pateikta Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, nepilnamečiai vaikai S. ir C. kartu su mama L. N. apie dvejus metus gyvena ieškovės sugyventiniui priklausančiame name, kuriame yra 5 kambariai. Kiekvienam vaikui skiriamas atskiras kambarys, kuriuose stovi vaikų lovos, spintos, yra vaikams skirtos ugdymo priemonės, žaislai. Ieškovė paaiškino, kad vaikais rūpintis, juos išlaikyti padeda sugyventinis, kurį vaikai vadina tėčiu. Atsakovas vaikais nesirūpina, sūnus C. jo neatsimena, duktė S. tėčiui skambino 2016 m. per Velykas, tačiau jis neatsiliepė ir po to laiko jokių ryšių vaikai ir atsakovas nepalaiko. Bendraujant su nepilnamečiais vaikais, šie paaiškino, kad tėčio neatsimena, su juo nebendrauja, kada gyveno Italijoje, neatsimena. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad S. M. ir C. M. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, taip bus užtikrinti vaikų poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti S. M. ir C. M. gyvenamąją vietą su ja tenkintinas.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis, ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra, ieškovė nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu (išvadoje nurodyta, kad duktė S. tėčiui skambino 2016 m. per Velykas, tačiau jis neatsiliepė), tačiau pats atsakovas tokios iniciatyvos nerodo (pvz. bendrauti socialinių tinklų pagalba), teismas sprendžia, jog konkreti bendravimo tvarka nenustatytina, ieškovei išaiškinama pareiga, esant galimybei vaikams bendrauti su tėvu, to nedrausti, bendravimą skatinti.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama atsakomybę tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisė vaikui gauti išlaikymą yra grindžiama prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, tačiau CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur. Ieškovės paskaičiavimais, per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur suma.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

S. M. yra 8 metų amžiaus, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus – muzikos mokyklą (apie 50 Eur per mėnesį) bei plaukimo klubą (49 Eur per mėnesį), ką patvirtina byloje pateiktos sutartys. C. M. yra 7 metų amžiaus, lanko mokyklą, mėgsta futbolą. Ieškovė pateikė kvitus apie sūnui ir dukrai pirktus rūbus, avalynę, mokymosi reikmenis. Vaikams reikalingi mobilūs telefonai, kompiuteriai, interneto ryšys. Atsižvelgiant į vaikų amžių, užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į šiuo metu nustatytą minimalios algos dydį (642 Eur), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. dar padidės iki 730 Eur, laikytina, kad 600 Eur suma per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui yra optimali ir pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ieškovė į vaikų poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Be to, S. M. ir C. M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda, juolab, jog bylos duomenimis atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja nuo 2016 metų (priešingų duomenų nėra) ir prie jų išlaikymo neprisideda ne tik pinigine, bet ir jokia kita forma (pvz. pasveikinimas su gimtadieniu, laisvalaikio praleidimas kartu, kišenpinigiai vaikui, atostogos ir kt.).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Ieškovė pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, iš kurios matyti, kad ieškovės deklaruota pajamų suma – 20 000 Eur. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi.

Duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį Italijoje bei turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, nėra. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, priešingų įrodymų nepateikta, tikėtina dirba. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo D. M. dukters S. ir sūnaus C. išlaikymui priteistina po 300 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė mama L. N. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė kreipiantis į teismą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 730 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 300 Eur vertimų išlaidų. Be to, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (162 Eur).

Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 162 Eur žyminio mokesčio bei 31,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir C. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus C. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 105 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. M., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 162 Eur žyminio mokesčio bei 31,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 193,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 75 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.