Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau ir pradinis kreditorius) 2017 m. gegužės 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 300 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties plane nurodytas eilines įmokas, sumokėti palūkanas. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, kredito įmokų nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo, todėl pradinis kreditorius 2018 m. balandžio 16 d. pranešimu vienašališkai nutraukė kredito sutartį. 2017 m. spalio 31 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės pasirašytas Susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pradinis kreditorius 2018 m. balandžio 17 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę ieškovui, tarp ieškovo ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovas įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 1 358,14 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų, 122,23 Eur delspinigių.

Ieškovė prašo priteisti 1 480,10 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47-54 punktus).

Atsižvelgiant į teismo išaiškinimą, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, dėl to tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 480,10 Eur nuostolių.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 67,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S. 1 358,14 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir keturiolikos centų) skolos, 1 480,10 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir dešimt centų) nuostolius, 122,23 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir dvidešimt trijų centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 960,47 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties eurų ir keturiasdešimt septynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 67,00 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.