- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-2135-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03292-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Vilniaus pedagoginio universiteto
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. liepos 19 d. nutarties, kuria buvo atmesti ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „1 baltė“ 2 949,33 Lt dydžio įsiskolinimą už ilgalaikio turto nuomą, 166,58 Lt skolos už komunalines paslaugas ir su turtu susijusius kitus mokesčius, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2011-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinį ir priimtu sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 3 115,91 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovo naudai.
Šalies argumentai
2011-07-08 ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 488,30 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-19 nutartimi ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 98 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai pamokėti negali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju, ieškovas prašymą dėl išlaidų priteisimo pareiškė ieškinyje, nurodydamas, kad prašo priteisti žyminį mokestį, o patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos eigoje. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, priteisė ieškovui 93 Lt žyminio mokesčio, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo priteistos, nes iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Taigi bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo turėtų advokato pagalbos išlaidų priteisimas priimant papildomą teismo sprendimą po bylos išnagrinėjimo pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu neatitiktų papildomo sprendimo instituto tikslų, nes papildomo teismo sprendimo esmė yra ištaisyti priimto sprendimo klaidas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad LR CPK 277 str. 1 d. 3 p. papildomo sprendimo priėmimo institutas CPK numatytas tam, kad teismui neišsprendus klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, atitinkamą klausimą būtų galima išspręsti šaliai pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde pažymima, kad byla buvo nagrinėjama pagal bendrąsias teisenos taisykles, dėl ko ieškovas negalėjo numatyti, kad civilinė byla bus išspręsta teismui priimant sprendimą už akių. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad byloje bus paskirtas teismo posėdis, kurio metu ar iki jo bus galima pateikti teismui ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dėl šių aplinkybių šie dokumentai nebuvo pateikti anksčiau, iki sprendimo už akių priėmimo. Pasak ieškovo, teismas, priimdamas sprendimą už akių, neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo, dėl ko šių išlaidų klausimas turėjo būti išspręstas priimant papildomą sprendimą. Pažymi, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis – 1 488,30 Lt yra protingas, adekvatus civilinės bylos nagrinėjimo trukmei ir parengtų procesinių dokumentų kiekiui, todėl teismas, atsisakydamas priimti papildomą sprendimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Taip pat skunde pažymima, kad teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai interpretuoja papildomo sprendimo instituto paskirtį, nurodant, kad papildomo teismo sprendimo esmė yra ištaisyti priimto teismo sprendimo klaidas. Pasak apelianto, teismo sprendimo klaidos yra taisomos ne CPK 277 str., bet CPK 276 str. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei papildomo sprendimo priėmimą, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikus vėliau. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.).
Ieškinyje ieškovas išreiškė bendro pobūdžio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. 47 Lt dydžio žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos eigoje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu už akių išsprendė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, t.y. iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 93 Lt. žyminio mokesčio, kurį patvirtina ieškovo pateikti įrodymai – bankiniai mokėjimų nurodymai (b.l. 6, 22). Taip pat teismas pažymėjo, kad kitų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė. Dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad sprendimas už akių buvo su trūkumu, šalintinu papildomo sprendimo pagalba, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė tik ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas pateiktais įrodymais.
Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantas negalėjo numatyti, kad byla bus išspręsta priimant sprendimą už akių, bet tikėjosi, kad byloje bus paskirtas teismo posėdis, kurio metu arba iki jo jis galės pateikti visus turimus dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas sutiko dėl sprendimo už akių priėmimo, be to, jį atstovavo advokatas, todėl darytina išvada, kad galimą sprendimo už akių priėmimą ieškovas ir jo atstovas turėjo numatyti ir pasirūpinti, jog visi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai būtų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. šiuo atveju - iki 2011-06-21 sprendimo už akių. Pažymėtina, kad apie sprendimo už akių priėmimo laiką nei viena bylos šalis nėra informuojama atskiru pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė (CPK 133 str. 3 d., 142 str. 4 d.). Apie galimybę teismui priimti sprendimą už akių, šaliai neatlikus procesinės pareigos, šalys žino iš jų procesinių dokumentų (CPK 135 str. 1 d. 5 p.). Tuo tarpu ieškovas, pateiktu procesiniu dokumentu sutikdamas su šioje byloje galimybe priimti sprendimą už akių, 1 488,30 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius įrodymus teismui pateikė jau išnagrinėjus bylą (b. l. 51-55), t.y. jau byloje priėmus sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą priimti papildomą sprendimą už akių, priteisiant ieškovui jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ieškovas turėjo galimybę visas jo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikti dar iki bylos išsprendimo iš esmės, tačiau nei ieškovas nei jo atstovas šių dokumentų laiku nepateikė, todėl būtent ieškovui ir tenka tokio pasyvaus elgesio neigiamos pasekmės.
Atskirajame skunde apeliantas, teigdamas, kad papildomai turi būti priteistos jo prašomos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, remiasi LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. nuostatomis. LR CPK 93 str. nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. bylinėjimosi išlaidų dalis, kurios atlyginimą reglamentuoja specialioji norma (lex specialis) – CPK 98 straipsnis, todėl, sprendžiant jame reglamentuojamus klausimus, bendroji norma – CPK 93 straipsnis (lex generalis) – netaikoma. Kaip jau buvo minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimas susietas su prašymo dėl jų priteisimo ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą pateikus vėliau. Kadangi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis imperatyvia įstatymo nuostata, pagrįstai atsisakė jas priteisti. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. E. K.; bylos Nr. 3K-3-447/2007; 2008 m. liepos mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-365/2008 ir kt.).
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 277 str. nuostatas. Pažymėtina, kad tiek CPK 276 str., tiek ir CPK 277 str. numatyti atvejai priimto galutinio teismo procesinio sprendimo klaidoms bei trūkumams ištaisyti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo procesine pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo įstatymo nustatytų sąlygų bei pagrindų papildomam sprendimui priimti, teismas šį klausimą išsprendė tinkamai, todėl nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, o atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.