Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą byloje atstovui Edgarui Smaidžiūnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2019-03-04 priimto nutarimo pakeitimo administracinio nusižengimo byloje Nr.55-ANR_N-266-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjos 2019-03-04 nutarimu G. J. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

2019-03-25 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo gautas G. J. skundas dėl priimto nutarimo pakeitimo administracinio nusižengimo byloje, jo veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskirti tik piniginę baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

G. J. skunde dėl priimtio nutarimo nurodoma, kad jis buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 170 Eur dydžio bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

G. J. nuomone atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą, chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, tačiau ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Nesant nustatytų bent dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, veikos kvalifikacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta. Jis nurodo, kad 2019 m. vasario mėn. 3 d. 17 val. 00 min. vairuodamas automobilį Toyota Prius, v.nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas 50,00 km prisivijo automobilį ar kelis, kurie važiavo lėtesniu nei 30 km/h greičiu. Nusprendęs lenkti, pravažiavęs šalutinį kelią iš dešinės įsitikino, kad nėra draudžiamo ženklo lenkti, matomumas buvo geras, kelias buvo tiesus, nevyko jokie faktiniai kelio darbai, kelio dangos ženklinimas taip pat nedraudė atlikti lenkimo manevro, priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, kliūčių kitiems eismo dalyviams nesudarė, todėl pradėjo lenkimą. Atlikdamas lenkimo manevrą suprato, jog teks lenkti kelis automobilius, todėl dar kartą įsitikino, kad nėra priešinga eismo juosta atvažiuojančių automobilių ir nebus sudaryta kliūtis ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tik tuomet užbaigė lenkimą. Kadangi kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas važiavo pirmą kartą lenkimo manevrą atliko pravažiavęs šalutinį kelią iš dešinės po kurio draudžiamieji ženklai nebegalioja, tuo metu to nežinojo, kad priekyje šalutinis kelias iš dešinės, nėra ženklintas, todėl anksčiau esantis kelio ženklo Nr.325 (lenkti draudžiama) vis dar buvo galiojimo zonoje.

Policijos patrulio automobilis važiuodamas automobilių kolonos pačiame priekyje, baigiant lenkimo manevrą, buvo nutolęs priekyje per 3 sraute ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, todėl nematė ir neįvertino visos situacijos, negalėjo nustatyti visų faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Šio manevro atlikimo metu nebuvo sukelta grėsmė nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas ir kt., nebuvo pažeistas nei vienas iš pagrindinių Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytų, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Taipogi pareiškėjo nuomone kelio ženklo Nr.325 (lenkti draudžiama) galiojimo zona kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 50,00 km. yra ginčytina, kadangi tuo metu nevyko jokie kelio eismo tvarkymo darbai, nebuvo tvarkomas joks kelio asfalto pagrindas, kelio pagrindas buvo geras, nebuvo jokių padidinto kelio pavojingumo požymių, kelias buvo tiesus ir gerai matomas, kelio dangos ženklinimas taip pat nedraudė atlikti lenkimo manevro, todėl yra pagrindas inkriminuotą veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir už šį nusižengimą paskirti tik piniginę baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (12 straipsnio 1 dalis). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai).

2019-02-03 G. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis 2019-02-03 17.00 val., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 50 km, Varėnos rajono teritorijoje, vairuodamas automobilį Toyjota Prius, v.nr. (duomenys neskelbtini), lenkė automobilių koloną, kelio ženklo Nr.325 („Lenkti draudžiama“) galiojimo zonoje.

2019-03-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje, G. J. dėl to, kad 2019-02-03 17.00 val., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 50 km, Varėnos rajono teritorijoje, vairuodamas automobilį Toyjota Prius, v.nr. (duomenys neskelbtini), lenkė automobilių koloną, kelio ženklo Nr.325 („Lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 140 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę- specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Teismas, ruošdamasis nagrinėti skundą dėl priimto nutarimo, įpareigojo Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatą pateikti byloje papildomus įrodymus, t.y. pagal 2019-02-03 automobilio Toyota Prius (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį atlikti vietos apžiūrą, pateikti į bylą tarnybinio policijos automobilio telemetrinius duomenis apie greitį nurodytoje kelio atkarpoje bei teismo posėdyje liudytoju apklausė Alytaus AVPK KPS KPB vyriausiasis patrulis A. P., kuris nustatė kelių eismo taisyklių pažeidimus ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą, G. J. nurodė, kad vairuodamas automobilį lenkė automobilių koloną ir nespėjo grįžti po lenkimo iki ištisinės linijos, kelio ženklo draudžiančio lenkti nepastebėjo.

G. J. paduotame skunde nurodyta, kad 2019-02-03 vairuodamas automobilį ir važiuodamas keliu Vilnius-Varėna-Gardinas 50.00 km pasivijo automobilį ar kelis, kurie važiavo lėtesniu nei 30 km/h greičiu. Įsitikinęs, kad nėra draudžiančio ženklo lenkti, matomumas geras, kelias tiesus, nevyko jokie faktiniai kelio darbai, kelio dangos ženklinimas nedraudė atlikti lenkimo manevro, priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, pradėjo lenkimą. Lenkdamas suprato, kad teks lenkti kelis automobilius. Policijos patrulio automobilis važiavo automobilių kolonos pačiame priekyje ir buvo nutolęs per tris sraute ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2019-04-09 nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-25-648/2019).

Faktas, jog G. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę bei kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 50.00 km lenkė automobilių koloną kelio ženklo Nr.325 („Lenkti draudžiama“) galiojimo zonoje, pilnai įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o taip pat teismo papildomai surinktais bei ištirtais įrodymais.

Be paties pareiškėjo G. J. nurodytų aplinkybių, kad priimtame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, lenkė automobilių koloną, jo kaltė įrodyta ir kitais surinktais bei ištirtais įrodymais, o būtent:

2019-04-08 apžiūros protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta aplinkybės dėl magistralinio kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 50.00 km, 2019-02-03 G. J. automobilio važiavimo kryptimi. Nurodomu laiku nuo Valkininkų mstl., Varėnos r., link Vilniaus miesto, pervažiavus Merkio upės tiltą buvo pastatyti laikini kelio ženklai: Nr.106 „Darbai kelyje“, už šio ženklo įrengtas laikinas ženklas Nr.325 „Lenkti draudžiama“, kairėje kelio pusėje informacinis ženklas Nr.620 „Kilometrų ženklinimas“ su reikšme 85 žiūrint nuo Valkininkų mstl. pusės ir 50 žiūrint nuo Vilniaus pusės. Už kelio ženklo Nr.620 iš dešinės pusės lauko keliukas nepažymėtas kelio ženklais ir kiek toliau lauko keliukas iš kairės pusės, nepažymėtas kelio ženklais. Pravažiavus abu keliukus dešinėje kelio pusėje įrengtas stacionarus kelio ženklas Nr.114 „Vingis į kairę“, maždaug už 15 m kelias pažymėtas kelių horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas, Nr.1.1 „siaura ištisinė linija“) skirianti priešingų krypčių eismo srautus, toliau įrengtas kelio ženklas Nr.325 „Lenkti draudžiama“. Už draudžiamo ženklo dešinėje pusėje miško keliukas, nepažymėtas kelio ženklais;

teismo posėdyje liudytoju apklausto A. P., nustačiusio kelių eismo taisyklių pažeidimą ir surašiusio administracinio nusižengimo protokolą paaiškinimu, kad pravažiavus Valkininkų miestelį ir važiuojant Vilniaus kryptimi nurodomu laiku vyko kelio remonto darbai, todėl buvo dar pastatyti ir laikini kelio ženklai, informuojantys apie šiuo darbus, ribojantys greitį, įspėjantys, kad nebaigti tvarkyti kelkraščiai, aukšta briauna. Lenkimas vyko vietoje, kurioje stacionarus kelio ženklas draudžia lenkti kitas transporto priemones, buvo siaura ištisinė juosta. Pastebėjo, kad automobilis lenkia automobilių koloną;

automobilio Toyota Prius (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai užfiksuoti ir videoregistratoriais, įrengtais tarnybiniame policijos automobilyje. Pagal priekyje įrengtą videoregistratorių matyti, kaip policijos automobilis keliu pravažiuoja stacionarų kelio ženklą „Lenkti draudžiama“, kelio viduryje matyti siaura ištisinė linija skirianti priešingų krypčių transporto srautus. Pristabdžiusį automobilį aplenkia trys transporto priemonės, kurių paskutinė (trečia) automobilis Toyota Prius, v.nr. (duomenys neskelbtini). Pagal galinio vaizdo registratoriaus įrašą matyti, kad paskui policijos automobilį važiuoja kolona automobilių. Pravažiuoja kelio ženklą (trikampis ženklas iš galo), pravažiuojama kelio ženklas (apvalus iš galo). Matyti, kad priešinga eismo juosta automobilių koloną iki kelio ženklo (apvalus iš galo) ir už jo lenkia automobilis, kai eismo juostas skiria siaura ištisinė juosta. Sustabdžius automobilį Toyota Prius, v.nr. (duomenys neskelbtini), vienas paskui kitą iš karto pravažiuoja virš dešimties automobilių kolona;

tarnybinio policijos automobilio telemetriniais duomenimis, kuriuose nurodytas šios transporto priemonės judėjimo greitis 2019-02-03 16.55 – 17.01 val., nurodomas greitis nuo 73 km/h iki 60 km/h.

Skundą padavęs asmuo nurodo, kad jis nurodomu keliu važiavo pirmą kartą, tuo kartu nežinojo, kad šalutinis kelias iš dešinės nėra paženklintas po kurio draudžiamieji ženklai nebegalioja. Tokiu atveju pabrėžtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir t.t. ( KET 9 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas). Transporto priemonės vairuotojo pareiga imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti (KET 18 punktas), dėl to G. J. teigimas, kad pirmą kartą važiavo nurodomu keliu, nežinojo kur yra draudžiamojo ženklo galiojimo pabaiga, negali pateisinti jo atliktų veiksmų, priešingų saugaus eismo automobilių keliais įstatymui ir kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Tai, kad tiriamu laiku G. J. vairuojamas automobilis lenkė automobilių koloną kelio ženklas Nr.325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, neginčijamai įrodyta ne tik paties G. J. aiškinimu dėl situacijos, bet ir vietos apžiūros nustatytomis aplinkybėmis, liudytojo A. P. paaiškinimais, pateiktais videoįrašais.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, <...>. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

KET 3 priedo 1.1. papunktis numato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Pagal byloje surinktus įrodymus (videoįrašą, vietos apžiūros protokolo duomenis), G. J. vairuojamas automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta, kai siaura ištisinė linija skyrė priešingų krypčių transporto srautus, važiavo priešpriešine eismo juosta stacionaraus kelio ženklo Nr.325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje ir tik kirsdamas siaurą ištisinę liniją grįžo į savo eismo juostą po lenkimo, neprivažiavęs priekyje automobilių kolonos važiuojančio policijos tarnybinio automobilio.

KET ženklas Nr.325 „Lenkti draudžiama“ numato, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

Skundą padavusio asmens versija, kad jis lenkė transporto priemonę važiuojančią mažesniu, kaip 30 km/h greičiu paneigta surinktais įrodymais, o būtent ir policijos automobilio telemetriniais duomenimis apie greitį, kai nustatyta, kad automobilių kolonos priekyje važiavęs automobilis judėjo žymiai didesniu greičiu (60-70 km/h). Šiuo atveju pastebėtina, kad kelių eismo taisyklės numato išimtį tik dėl pavienės (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad buvo lenkiami junginiai, nes videoįraše aiškiai matyti, kad važiuoja atskiri lengvieji automobiliai.

G. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju nėra nustatyti reikalavimai, kad nurodytas pažeidimas gali būti padarytas tik transporto priemonės vairavimo vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, pavojingos situacijos sukėlimas (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) ir pan.

Pagal ANK 7 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos analizė leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesioginės tyčios nagrinėjamu atveju nereikalaujama. G. J. inkriminuotas pažeidimas galimas ir netiesioginei tyčiai ar esant neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai. Pagal G. J. aiškinimus galima suprasti, kad jis matė kelio ženklą, kuris draudžia lenkti kitas transporto priemones, tačiau jo reikalavimų nesilaikė neįsitikinęs, kad ženklo galiojimo zona pasibaigusi.Nėra jokio pagrindo G. J. padarytą veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį (įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudą – baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-640 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytos veikos padarymą, taip pat ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių ( pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį), laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

G. J. skunde nurodė, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo šiurkščiai pažeidęs KET, nėra piktybinis KET pažeidėjas, pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, todėl specialiosios teisės atėmimo taikymas būtų neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Be to teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinei veiklai (vykdo pavežėjo veiklą, teikia vestuvių fotografijos paslaugas), taip pat šeimos poreikiams tenkinti (privalo mokėti mėnesinę būsto paskolą, sutuoktinei buvo atlikta nugaros operacija, todėl privalo rūpintis ja, nuvežti automobiliu į gydymo įstaigas).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju tiek Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėja, priėmusi nutarimą, kuriuo G. J. pripažino kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė ginčijamą poveikio priemonę, tiek teismas nagrinėdamas skundą dėl priimto nutarimo, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindus taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

G. J. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas už administracinius nusižengimus ( pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį), todėl jo teiginiai, kad padarė atsitiktinį nusižengimą yra nepagrįsti. Vien tik per 2017-2018 m. jis yra padaręs šešis administracinius nusižengimus transporto srityje, o tai rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. G. J. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad netinkamai buvo taikomos ANK 34 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies taisyklės, paskiriant baudą ir taikant administracinio poveikio priemonę.

Asmens galimybė atlikti darbines funkcijas pareigas siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, teismų praktikoje, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir poveikio priemonė yra per griežta. Asmuo, darydamas administracinį nusižengimą, turi prisiimti ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, tiek sau, tiek savo šeimos narių atžvilgiu, todėl dėl administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos, priėmusios nutarimą pareigūnė, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai administracinio byloje priėmė nutarimą, o teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl priimto nutarimo, betarpiškai teismo posėdyje patikrino ir tyrė aplinkybes, kurios patvirtino priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Teismas nenustatė kitų priimto nutarimo negaliojimo pagrindų, todėl priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundo netenkinti ir 2019-03-04 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR-N_266-2019, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.