Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 15 d. A. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. lapkričio 5 d. buvo nustatyta, jog jam, būnant uždarosios akcinės bendrovės „Audores“ (toliau – ir UAB „Audores“) direktoriumi ir būnant atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, minėta įmonė, vykdanti veiklą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo įsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvadą, 2010 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importavo bei vidaus rinkai pateikė elektros ir elektroninę įrangą, neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade bei neturėdama dokumento, įrodančio, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, netvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei nedalyvavo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto, 34⁶ straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimosi taisyklių 5 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁸ straipsnio 7, 9 ir 11 dalyse.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 51¹⁸ straipsnio 7, 9 ir 11 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 51¹⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad elektros ir elektroninės įrangos pagaminimas arba importas į Lietuvos Respubliką neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade užtraukia baudą pareigūnams nuo 2 500 Lt iki 5 000 Lt. ATPK 51¹⁸ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektros ir elektroninės įrangos išleidimas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką neturint dokumento, įrodančio, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, užtraukia baudą pareigūnams nuo 2 500 Lt iki 5 000 Lt. Tuo tarpu ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų netvarkymas ir nedalyvavimas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje užtraukia baudą pareigūnams nuo 25 000 Lt iki 50 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. T. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo ir tik apeliacinio skundo papildyme ėmė teigti, kad jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kadangi iš UAB „Ateities ekologija“ sužinojo, jog UAB „Audores“ importuojama ir Lietuvos Respublikos rinkai tiekiama įranga nepriklauso nei vienai iš elektros ir elektroninės įrangos kategorijų, todėl šiai įmonei neturėtų būti taikomi elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir (ar) importuotojams taikomi reikalavimai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Audores“ būtų kreipusis į UAB „Ateities ekologija“ ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl importuojamos ir Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamos įrangos priskyrimo atitinkamoms elektros ir elektroninės įrangos kategorijoms, o Institucijos 2010 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte (b. l. 6-7) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „Audores“ 2010 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importavo ir vidaus rinkai pateikė 2,468 t stambių namų apyvokos prietaisų kategorijai priskiriamos elektros ir elektroninės įrangos. Apelianto pateikti UAB „Ateities ekologija“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštai (b. l. 21-24) asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus taip pat nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, kadangi jie yra abstraktūs ir susiję su visiškai kita įmone, be to, neaišku, apie kokią konkrečiai įrangą juose kalbama (nedetalizuojamos raštuose minimos įrangos savybės, jos naudojimo pobūdis ir pan.).

Pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl skundžiamu nutarimu asmeniui paskyrė mažesnę baudą, nei sankcijoje už padarytus pažeidimus numatyta minimali. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau sušvelninti asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą. Pabrėžtina, jog tai, kad A. T. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teisme skiriant asmeniui administracinę nuobaudą. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (UAB „Audores“ turi nedaug apyvartinių lėšų, prekių judėjimas labai mažas, įmonė baigia susitvarkyti visus reikiamus dokumentus) taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir dar labiau sušvelninti asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą. Juolab kad apeliantas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Be to, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymima, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog A. T. už ATPK 51¹⁸ straipsnio 7 ir 9 dalyse numatytų pažeidimų padarymą skirtinos 25 000 Lt baudos, nors ATPK 51¹⁸ straipsnio 7 ir 9 dalyse numatytos baudos nuo 2 500 Lt iki 5 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš ginčijamo nutarimo turinio aiškiai matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už ATPK 51¹⁸ straipsnio 7 ir 9 dalyse numatytų pažeidimų padarymą buvo skirtos minimalios administracinės nuobaudos (b. l. 12-13, 14), t. y. 2 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyti baudų dydžiai laikytini rašymo apsirikimu. Juolab kad, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, A. T. už ATPK 51¹⁸ straipsnio 7, 9 ir 11 dalyse numatytų pažeidimų padarymą galutinai buvo paskirta 5 000 Lt bauda.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.