Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2021-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-483-999/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e1-483-999/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22077-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-483-999/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22077-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,

susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas:

- 2019 m. spalio 2 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. V. kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 4 d., apie 15 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), E. V. priklausančios gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia smaugė patėvį J. V., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

2. Baudžiamoji atsakomybė už šią M. V. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamojoje sodyboje. Toje pačioje gyvenamojoje sodyboje gyvena jo mama su patėviu J. V.. Jis su patėviu J. sutaria gerai. Patėvis tikrai yra geras. Tačiau kai jis išgeria, kartais su patėviu pykstasi, konfliktuoja. Kodėl išgėręs konfliktuoja su patėviu, pats nežino. 2021 m. liepos 4 d., sekmadienį, (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą gėrė degtinę ir sidrą. Asmeniškai išgėrė apie vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės ir 2-3 skardines 0,33 litro talpos, sidro. Nuo išgertos degtinės ir sidro, jautėsi gerokai apgirtęs. Parėjęs į namus, tada galėjo būti, kaip įtarime nurodyta, apie 15 val. 40 min., pamatė sodybos kieme stovintį patėvį J. V.. Priėjęs prie patėvio J., viena ranka, sulenkta per alkūnę, apglėbė jo kaklą ir pradėjo smaugti. Kodėl taip pasielgė, pats nežino. Gali pasakyti tik tiek, jog blaivus, jis niekada taip nebūtų pasielgęs. Jis taip pasielgė tik todėl, kad buvo girtas. Patėvis J. bandė išsilaisvinti, kad jo nebesmaugtų. Jis priešinosi, muistėsi. Ar tuo metu, abu nugriuvo ant žemės, neprisimena. Tik prisimena, jog vėliau atvyko policija, jis buvo sulaikytas. Tuo metu, kai jis smaugė patėvį J., kieme buvo sesė I. su vyru A. A.. Ar A. A. padėjo patėviui J. išsilaisvinti iš jo, jis neprisimena. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė su patėviu J., kad sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 67-70, 87-89).

4. Kaltinamojo M. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

4.1. 2021 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje (b. l. 25-31).

4.2. specialisto išvada Nr. G 876/2021(03), kuria nustatyta, kad J. V. nustatytas odos nubrozdinimai kairės alkūnės ir abiejų blauzdų srityse, dėl ko jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35).

4.3. alkoholio matuoklio parodymų knygos kopijos matyti, kad M. V. 2021 m. liepos 4 d. 16.29 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas (b. l. 54-55).

4.4. Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2021 m. liepos 4 d., apie 15 val. 40 min., jam parėjus iš ganyklos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kieme prie jo priėjo girtas posūnis M. V., kuris nieko nesakęs apkabino alkūne aplink jo kaklą ir pradėjo smaugti. Jis norėdamas išsilaisvinti, pradėjo blaškytis, todėl abu nugriuvo ant žemės. Dėl to jis nusibrozdino kairės rankos alkūnę, abu kelėnus ir patyrė fizinį skausmą. Smaugimo metu jam išsilaisvinti padėjo žentas A. A., kuris matė įvykį. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 1-7).

4.5. Liudytojas A. A. parodė, kad 2021 m. liepos 4 d., apie 14 val., atvyko pas L. ir J. V., gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini). Apie 15 val., jam, žmonai ir žmonos tėvams būnant lauke, prie tvenkinio esančios pavėsinės, netoli pagrindinio kelio, ties įvažiavimu į sodybą, sustojo vyšninės spalvos automobilis, iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus žmonos brolis M. V.. Tik išlipęs iš automobilio, jis iškarto pradėjo eiti link jų. Kadangi nenorėjo su neblaiviu M. V. bendrauti, todėl nuėjo kiek toliau nuo jo. Žmonos tėvai, L. ir J. V., nuėjo į kiemo pusę, link savo ūkio. Kai tik J. nuėjo, jam iš paskos nuėjo M. V.. Jis su žmona liko prie tvenkinio. M. ir J. būnant kieme, girdėjo kaip M. keikia J. įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasina sumušimu. Apie 15 val. 40 min., vis dar būnant prie tvenkinio, išgirdo kieme šaukiantį moterišką balsą, galimai uošvienės L., kuri prašė pagalbos. Atbėgęs į kiemą pamatė kaip M. guli ant nugaros ir ant savęs pasiguldęs laiko J. ir dešine ranka, sulenkta per alkūne, J. smaugia. Tuo metu, J. veidas buvo į M. krūtinę. Supratęs, kad M. gali J. uždusinti, užsmaugti, nedelsdamas pribėgo ir rankomis atplėšė M. V. ranką, kuria buvo užsmaugęs per kaklą J.. Atplėšus J. nuo M., J. iškart atsistojo. Tada pamatė, kad J. rankos ir kojos yra nubrozdintos. J. papasakojo, kad M. jį pradėjo smaugti stovint ir po to abu kartu nuvirto ant žemės. Apie šį įvykį jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijos pareigūnams ir jiems M. bevedant link tarnybinio automobilio, M. pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) k. pusės. Jis kartu su vienu iš policijos pareigūnų, M. prisivijo netoli kelio, prie daržo. Jį sugriebė už rankos, parvertė ant žemės. Tada iš karto pribėgo policijos pareigūnas, M. uždėjo antrankius ir įsodino į policijos tarnybinį automobilį (b. l. 39-42).

5. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

7. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš patėvį, t. y. konflikto metu tyčia smaugė patėvį J. V., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės,. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 96-106), dirbantis.

9. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtina švelniausia iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – viešieji darbai. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam M. V..

11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

12. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi analizuojamu atveju kaltinamasis M. V. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, bei siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, mano, kad yra pagrindas kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2021 m. liepos 4 d. 16.30 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 15.50 val. (b. l. 61-62, 71-72), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

14. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 76-78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. V. paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d., 2 p. b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 5 d., vieną parą, keičiant santykiu 1 arešto para lygi 6 viešųjų darbo valandoms, viso įskaityti 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daina Dyburienė