- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-2039-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08838-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė D. P. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas M. P. pateiktu skundu dėl antstolės D. P. veiksmų prašė panaikinti 2014-02-07 patvarkymus Nr. SD-384 vykdomosiose bylose Nr. 0068/13/00230/1, Nr. 0068/13/00229/1, Nr. 0068/13/00228/1, Nr. 0068/13/00227/1, Nr. 0068/13/00226/1, Nr. 0068/13/00225/1 bei priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su antstolės patvarkymu atsisakyti nutraukti vykdomąsias bylas. Pareiškėjo manymu, antstolė neturi pagrindo priskaičiuoti ir gauti būtinų bei papildomų vykdymo išlaidų, kadangi skolininkas su išieškotoju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriumi atsiskaitė dar iki antstolės pranešimo gavimo, t. y. dar nežinodamas apie pradėtas vykdomąsias bylas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiška situacija buvo nagrinėjama civilinėje byloje Nr. 2-33-731/2010, kurioje teismas atsisakė antstoliui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 3K-3-72/2011). Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad visi VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai buvo priimti vykdyti 2013-12-03, todėl, nėra aišku, kodėl visi šie vykdomieji dokumentai vykdomi atskirose vykdomosiose bylose, o ne vienoje vykdomojoje byloje. Tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams, tačiau atitinka antstolės interesus, kadangi vykdymo išlaidos yra skaičiuojamos kiekvienoje byloje. Pareiškėjo nuomone, tokie antstolės veiksmai vertintini, kaip piktnaudžiavimas teise. Pareiškėjas nesutiko ir su vykdymo išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad jis yra aiškiai nepagrįstas.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. P. 2014-03-10 patvarkymu atmetė pareiškėjo M. P. skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad vykdo išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus skolininko M. P. atžvilgiu išduotus šešis vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0068/13/00230/1, Nr. 0068/13/00229/1, Nr. 0068/13/00228/1, Nr. 0068/13/00227/1, Nr. 0068/13/00226/1, Nr. 0068/13/00225/1. Sprendimai vykdyti antstolės kontoroje gauti 2013-11-29. 2013-12-02 patvarkymais, kurių pareiškėjas neginčijo, vykdomieji dokumentai priimti vykdyti, ir užvestos šešios vykdomosios bylos. CPK 651 str. įtvirtinta, kad dėl kiekvieno vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis priima patvarkymą, taip išspręsdamas jo priėmimo vykdyti teisėtumą. Tai reiškia, jog dėl kiekvieno vykdomojo dokumento užvedama atskira vykdomoji byla. Todėl pareiškėjo argumentas, kad visi sprendimai turi būti sujungti į vieną bylą, yra nepagrįstas. Antstolė nurodė, kad raginimai įvykdyti sprendimus skolininkui buvo siunčiami kelis kartus, nes sprendimuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei VSDFV duomenų bazėje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininko rasti nepavyko. 2014-01-27 su skolininku susisiekus telefonu, pastarasis nurodė jam skirtą korespondenciją siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad skolininkas, 2014-01-27 telefonu iš jos padėjėjos sužinojęs apie tai, jog antstolės kontoroje gauti vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, tą pačią dieną tiesiogiai išieškotojui sumokėjo skolą. Taigi, skolininkas teigdamas, kad skolos sumokėjimo metu apie pradėtas vykdomąsias bylas jis nežinojo, yra nesąžiningas. Antstolės nuomone, skolininko argumentas, kad jis neturi mokėti vykdymo išlaidų todėl, jog skolą sumokėjo iki raginimų įvykdyti sprendimus gavimo dienos, nepagrįstas, nes raginimo įvykdyti sprendimą gavimo momentas turi reikšmės, sprendžiant antstolio atlygio klausimą, o šiuo atveju skolininkui nėra siūloma sumokėti antstolei atlygį. Antstolė pažymėjo, kad antstolio patirtų vykdymo išlaidų atsiradimą nulemia vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumas. Kadangi vykdomųjų dokumentų priėmimo metu skola dar nebuvo sumokėta, tai antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad situacija pareiškėjo nurodytoje byloje Nr. 2-33-731/2010 nėra analogiška, kadangi šioje byloje teismas, spręsdamas vykdymo išlaidų išieškojimo teisėtumo klausimą, pripažino, jog buvo pažeistas CPK 651 str., t. y. priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus apskritai nebuvo galima.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino antstolės D. P. 2014-02-07 Patvarkymą Nr. SD-384 vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00230/1, 2014-02-07 Patvarkymą Nr. SD-384 vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00229/1, 2014-02-07 Patvarkymą Nr. SD-384 vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00228/1, 2014-02-07 Patvarkymą Nr. SD-384 vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00227/1, 2014-02-07 Patvarkymą Nr. SD-384 vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00226/1, 2014-02-07 Patvarkymą Nr. SD-384 vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00225/1 dalyje dėl įpareigojimo skolininkui M. P. sumokėti 2013-12-03 vykdymo išlaidų apskaičiavimuose nurodytas vykdymo išlaidas; įpareigojo antstolę D. P. perskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0068/13/00230/1, Nr. 0068/13/00229/1, Nr. 0068/13/00228/1, Nr. 0068/13/00227/1, Nr. 0068/13/00226/1, Nr. 0068/13/00225/1; likusios skundo dalies netenkino.
Teismas, nesutikdamas su skolininko argumentu, kad antstolė neturi pagrindo priskaičiuoti ir gauti būtinų ir papildomų vykdymo išlaidų, kadangi skolininkas su išieškotoju atsiskaitė dar iki pranešimo (raginimo) iš antstolės gavimo, t. y. dar nežinodamas apie pradėtas vykdomąsias bylas, nurodė, kad vykdymo procesas yra pradedamas, kai antstolis priima vykdyti kreditoriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą. Taigi raginimo įteikimas nėra sietinas su vykdymo proceso pradžia, jo įteikimas/neįteikimas savaime nesuponuoja to, kad, pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą, patirtos vykdymo išlaidos nėra skaičiuojamos ir vėliau negali būti išieškomos iš skolininko. Raginimo įvykdyti sprendimą esmė yra ta, kad skolininkas informuojamas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir galimybę jį įvykdyti geruoju, tokiu būdu išvengiant priverstinio vykdymo veiksmų ir atitinkamai didesnių vykdymo išlaidų, įskaitant ir atlygio antstoliui, atsiradimo. Atsižvelgdamas į vykdomosiose bylose esančius įrodymus, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog apie vykdomąsias bylas bei apie ketinimą įteikti raginimus įvykdyti sprendimus skolininkas sužinojo 2014-01-27 iš antstolės padėjėjos skambučio ir vykdomuosius dokumentus įvykdė tą pačią dieną, dar nespėjęs gauti raginimų juos įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas vykdymo procese aktyviai veikti pradėjo (išieškotojui sumokėjo skolą) tik 2014-01-27, t. y. po to, kai, nepavykus skolininkui įteikti procesinių dokumentų žinomais jo adresais, su skolininku buvo susisiekta telefonu. Todėl teismas sprendė, kad, nors raginimai skolininkui asmeniškai ir buvo įteikti 2014-01-29, tačiau apie juos jam buvo pranešta anksčiau (2014-01-27), ir tokiu būdu buvo įgyvendinta viena iš raginimo įteikimo funkcijų – informavimas apie vykdomųjų dokumentų pateikimą antstolei vykdyti ir galimybę skolininkui juos įvykdyti geruoju iki priverstinio vykdymo (išieškojimo) proceso pradžios. Teismas nesutiko su tuo, kad civilinė byla Nr. 3K-3-72/2011 yra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje vykdomųjų išlaidų priteisimas apskritai nebuvo galimas, nes paties vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti buvo pripažintas neteisėtu (CPK 651 str.), o šioje byloje ginčo dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti teisėtumo nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, nors skolininkas vykdomuosius dokumentus ir įvykdė geruoju, tačiau tai padarė vykdymo procesui jau prasidėjus, todėl turi atlyginti Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas.
Pasisakydamas dėl vykdymo išlaidų dydžio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, kai juos tuo pačiu metu vykdyti pateikia tas pats išieškotojas dėl to paties skolininko, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atskirų vykdomųjų bylų pradėjimas nesąlygoja to, kad kiekvienoje vykdomojoje byloje, netgi atliekant tapačius veiksmus, turi būti iš naujo skaičiuojamos ir vėliau išieškomos tapačios vykdymo išlaidos. Teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl vykdymo išlaidų dydžio spręsti, siekdamas tiek skolininko, tiek išieškotojo, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Teismas nustatė, kad visus sprendimus, pagal kuriuos bendra išieškotina suma – 735,64 Lt, išieškotojas antstoliui pateikė vykdyti tą pačią dieną, t. y. 2013-11-29. Pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus antstolė užvedė 6 vykdomąsias bylas, atitinkamai visose paskaičiavo ir vykdymo išlaidas. Iš 2013-12-03 vykdymo išlaidų apskaičiavimų matyti, kad vykdymo išlaidų suma visose 6 bylose yra po 88,16 Lt. Šią sumą sudaro: 1) būtinos vykdymo išlaidos - 50 Lt, 2) papildomos vykdymo išlaidos: 2013-12-03 raginimas (1 vnt.) – 5 Lt, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas (1 vnt.) – 5 Lt (indeksavus šias išlaidas, taikant 1,382 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą papildomai – 22,92 Lt), registruotas laiškas (1 vnt.) – 3,03 Lt, neregistruotas laiškas (1 vnt.) – 1,21 Lt, bankiniai pavedimai – 1 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad vykdomieji dokumentai antstolei buvo pateikti vykdyti vienu metu, to paties išieškotojo, tam pačiam skolininkui, dėl pakankamai nedidelių sumų (90 Lt, 105,64 Lt, 180 Lt) išieškojimo, kai kiekvienoje byloje vykdymo išlaidos sudaro 88,16 Lt, teismas sprendė, kad antstolės kiekvienoje byloje paskaičiuotos 50 Lt būtinos vykdymo išlaidos, nors formaliai ir atitinkančios Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus jų dydžius, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl turėtų būti mažinamos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bendrą išieškotiną skolos sumą (735,64 Lt), šiuo atveju būtinų vykdymo išlaidų suma neturėtų viršyti 60 Lt (išieškotina suma nuo 200 iki 1 000 Lt – 60 Lt būtinos vykdymo išlaidos) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 4 punktas). Teismas pažymėjo, kad, nors antstolė kiekvienoje byloje priėmė atskirus raginimus įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau, kaip matyti iš registruotos siuntos įteikimo pranešimų, originalus šio siuntos įteikimo pranešimo egzempliorius yra tik vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00225/1, kitose vykdomosiose bylose - šių įteikimo pranešimų kopijos, todėl darytina išvada, jog nurodyti raginimai, nors ir priimti atskirose bylose, tačiau skolininkui buvo išsiųsti viena pašto siunta, todėl ir 3,03 Lt pašto išlaidų, susijusių su registruotų laiškų siuntimu, paskaičiavimas kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai yra nepagrįstas, nes antstolė kiekvienoje vykdomojoje byloje realiai šių išlaidų pakartotinai nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gali būti išieškomos tik faktiškai patirtos vykdymo išlaidos. Antstolė neturi teisinio pagrindo nurodyti kitas galimas išlaidas (galimų patvarkymų, pašto, banko pavedimų), kurias numatoma patirti ateityje. Kitų faktinių išlaidų dydžio nuspėti ir suplanuoti iš anksto neįmanoma, kadangi, skolininkui įvykdžius vykdomuosius dokumentus ir sumokėjus išieškotojui skolą (kaip ir šiuo atveju), antstolei netektų išieškotų lėšų pervesti į išieškotojo sąskaitą, todėl antstolės paskaičiuotos išlaidos už bankinius pavedimus ir pan. taptų nepagrįstos. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, esant šioms išlaidoms, pagrįstai būtų sprendžiamas klausimas ir dėl jų tikslingumo atskirai jas skaičiuoti kiekvienoje byloje (jeigu bendra suma būtų pervedama vienu bankiniu pavedimu, ar kiti procesiniai dokumentai siunčiami, kaip ir raginimų atveju, viena neregistruota pašto siunta). Nustatyta, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kurie pagrįstų nurodytų išlaidų buvimą.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. P. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį dalyje dėl 2014-02-07 patvarkymo Nr. SD-384 vykdomosiose bylose Nr. 0068/13/00230/1, Nr. 0068/13/00229/1, Nr. 0068/13/00228/1, Nr. 0068/13/00227/1, Nr. 0068/13/00226/1, Nr. 0068/13/00225/1 dalyje dėl įpareigojimo skolininkui M. P. sumokėti 2013-12-03 vykdymo išlaidų apskaičiavimuose nurodytas vykdymo išlaidas panaikinimo ir vykdymo išlaidų perskaičiavimo panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantė skunde nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 p. numatyta, jog pagal bendrą išieškotinos skolos sumą, vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal kelias vykdomąsias bylas, skaičiuojamas tik atlygis antstoliui, o administravimo išlaidos (būtinosios ir papildomos) kiekvienoje vykdomojoje byloje išieškomos atskirai. Teismas sutiko, kad pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą turėjo būti užvesta atskira vykdomoji byla ir priimti pirminiai procesiniai dokumentai (patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą). Taigi, akivaizdu, kad kiekvienoje vykdomojoje byloje antstolis patiria Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 p. išvardintas būtinąsias vykdymo išlaidas: patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo. Jei būtinosios vykdymo išlaidos šiuo atveju būtų skaičiuojamos, atsižvelgiant į bendrą išieškotiną skolos sumą, ir sudarytų tik 60 Lt, tai kitose penkiose vykdomosiose bylose, veiksmus, kuriems atlikti reikiamos išlaidos priskiriamos prie būtinųjų, antstolis turėtų atlikti savo sąskaita. O tokia situacija neatitiktų antstolio teisėtų interesų ir lūkesčių principo. Skolininkas, būdamas teisininku, galėjo ir turėjo įvertinti riziką, kad asmuo (VSDFV), kurio naudai jis nevykdo sprendimo, gali prašyti antstolio įvykdyti sprendimą priverstinai, kas sukels skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių. Dėl išlaidų dydžio, antstolė nurodė, kad raginimai skolininkui registruotu paštu buvo siunčiami keturis kartus, du kartus teismui registruotu paštu buvo siunčiamos vykdomosios bylos. Todėl nurodyta mokėtina registruoto pašto išlaidų suma realiai atitinka antstolio patirtas išlaidas (3,03 x 6). Teismas turėjo tai įvertinti. Apeliantė skunde akcentavo, kad tarp faktinių išlaidų gali būti nurodytos ir išlaidos, kurios dar nepatirtos, tačiau neišvengiamai būtinos išieškojimo užbaigimui (išieškotų lėšų paskirstymas, bankinių pavedimų išlaidos, vykdomųjų dokumentų grąžinimo po įvykdymo pašto išlaidos). Skolininkui sumokėjus skolą tiesiogiai išieškotojui ar dokumentus siunčiant viena pašto siunta, realiai patirtų vykdymo išlaidų dydį antstolis išsprendžia, atlikdamas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, grąžindamas skolininkui susidariusią permoką. Sutikdama su teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju faktinių vykdymo išlaidų suma perskaičiuotina, antstolė atkreipė dėmesį į tai, jog skolininkas siekia apskritai išvengti vykdymo išlaidų sumokėjimo, nes skunde nedetalizuoja ir nekalba apie faktines vykdymo išlaidas, neprašo tiesiogiai antstolio jas perskaičiuoti, neatvyksta susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Be to, apskaičiavimuose ir raginimuose nurodytos vykdymo išlaidos iš skolininko nėra išieškotos, ir antstolis realiai nepatirtų išlaidų nepagrįstai neišieškojo.
Pareiškėjas M. P. atsiliepimu su antstolės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo manymu, ginčijama teismo nutartis yra pagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl labai sunku argumentuotai į juos atsikirsti. Nors antstolė pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija visa apimtimi, tačiau keliose atskirojo skundo vietose su nutartimi lyg ir sutinka.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į antstolės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolę perskaičiuoti atskirose šešiose vykdomose bylose suskaičiuotas vykdymo išlaidas, kai vykdomieji dokumentai antstolei buvo pateikti vykdyti vienu metu, to paties išieškotojo, tam pačiam skolininkui.
Byloje nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo: 1) VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-06 Sprendimą Nr. (7.5)7-10-33498 dėl 90 Lt skolos (vykd. b. Nr. 0068/13/00228/1), 2) VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-06-06 Sprendimą Nr. (7.5)7-10-41880 dėl 90 Lt skolos (vykd. b. Nr. 0068/13/00227/1), 3) VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-07 Sprendimą Nr. (7.5)7-10-69064 dėl 180 Lt skolos (vykd. b. Nr. 0068/13/00225/1), 4) VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-08-06 Sprendimą Nr. (7.5)7-10-55551 dėl 180 Lt skolos (vykd. b. Nr. 0068-13/00226/1), 5) VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-03-15 Sprendimą Nr. (7.5)7-10-19558 dėl 105,64 Lt skolos (vykd. b. Nr. 0068/13/00230/1), 6) VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-08 Sprendimą Nr. (7.5)7-10-25402 dėl 90 Lt skolos (vykd. b. Nr. 0068/13/00229/1) išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 651 str. 1 d., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad dėl kiekvieno vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis priima patvarkymą, tokiu būdu išspręsdamas jo priėmimo vykdyti teisėtumo klausimą, ir užveda vykdomąją bylą, atitinkamai skaičiuoja vykdymo išlaidas (CPK 609 str.). Tačiau atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, jog kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl vykdymo išlaidų dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek išieškotojo, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai antstolei buvo pateikti vykdyti vienu metu, to paties išieškotojo, tam pačiam skolininkui, dėl pakankamai nedidelių sumų išieškojimo, konstatuotina, jog atskirų vykdomųjų bylų pradėjimas nesąlygoja to, kad kiekvienoje vykdomojoje byloje, netgi atliekant tapačius veiksmus, turi būti iš naujo skaičiuojamos ir vėliau išieškomos tapačios vykdymo išlaidos, ir antstolė privalo skaičiuoti vykdymo išlaidas, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes.
Nors apeliantė ir ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nurodydama, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 p. numatyta, jog pagal bendrą išieškotinos skolos sumą, vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal kelias vykdomąsias bylas, skaičiuojamas tik atlygis antstoliui, o administravimo išlaidos (būtinosios ir papildomos) kiekvienoje vykdomojoje byloje išieškomos atskirai, kad nurodyta mokėtina registruoto pašto išlaidų suma realiai atitinka antstolio patirtas išlaidas, nes raginimai skolininkui registruotu paštu buvo siunčiami keturis kartus, du kartus teismui registruotu paštu buvo siunčiamos vykdomosios bylos, tačiau antstolė atskiruoju skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog faktinių vykdymo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra netiksli ir perskaičiuotina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas antstolę perskaičiuoti vykdymo išlaidas įpareigojo pagrįstai. Todėl antstolės atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.
Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Pareiškėjas M. P. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, kadangi nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atmetus suinteresuoto asmens antstolės D. P. atskirąjį skundą, pareiškėjui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Antstolės D. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.