Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, L.B.,

atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Zarasų skyriaus, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui V. Č. (V. Č.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Zarasų skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. N., D. V., R. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. G. ir L. A. dėl sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – Prokuroras), prašymu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. N.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo M. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,57 ha vandens telkinio ežero Baltys dalį (vertė - 720 Lt) vandens ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vandens telkiniai, esančiame Utenos apskrities Zarasų rajono Degučių seniūnijos Juozapavos kaime; 2) pripažinti negaliojančiu Ignalinos rajono notarų biuro notarės L. A. 2015 m. sausio 19 d. patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. paveldėjo M. N. turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone, 3) pripažinti negaliojančia Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G. 2015 m. kovo 5 d. patvirtintą pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. N. pardavė, o D. V. nupirko bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise 57/2030 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone 4) taikyti restituciją natūra, įpareigojant D. V. ir R. V. grąžinti valstybei 57/2030 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei atlyginant turto įsigijimo išlaidas pagal sutartį - 300 Eur.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. N.“, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir teisinių pasekmių pripažinimo neteisėtomis. Prokuroras nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2010 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu įregistruota 19,40 ha dydžio dalis vandens telkinio, ežero Baltys, bendrame 20,30 ha plote, vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone. Utenos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 23 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada) buvo patvirtinta M. N. teisė atkurti nuosavybės teises į 2,30 ha vandens telkinį, priskirtą valstybės išperkamam vandens telkiniui (vertė - 2615 Lt). Pagal Ignalinos rajono notarų biuro notarės L. A. 2002-03-14 ir 2015-01-19 patvirtintus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus M. N. turtą paveldėjo jos sūnus R. N. Ignalinos rajono notarų biuro notarė L. A. 2008 m. balandžio 15 d. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G. 2013 m. balandžio 17 d. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais R. N. įgaliojo A. D. atstovauti jam privačiose ir valstybinėse įmonėse dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. N. vardu, valdyti, tvarkyti bei pilnai disponuoti šiuo turtu. Įgaliotas asmuo A. D. 2008 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į Zarasų rajono Degučių seniūniją. 2008 m. gruodžio 1 d. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriuje gautas A.D. prašymas suteikti lygiavertį vandens telkinį, dalį Balčio ežero, esančio Degučių kadastro vietovėje. Prokuroras prašyme nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 42VĮ- 9 14.42.2)- (duomenys neskelbtini) 1029 buvo patvirtintas Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, suprojektuoti žemės plotai, patvirtintas pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, kurio devintoje pretendentų eilėje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta M. N. Jai suprojektuotas 0,57 ha ploto žemės sklypas- vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. N. atkūrė nuosavybės teisę į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,63 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę 0,57 ha vandens telkinio, ežero Baltys, dalį (vertė- 720 Lt), esančią 20,30 ha ploto vandens ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone, valdomame bendrosios nuosavybės teise su E. Ž., V. V., J. S., M. U., J. R., D. V., J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublika. Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G. 2015 m. kovo 5 d. patvirtino pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią R. N., atstovaujamas A.D., pardavė D. V. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise 57/20130 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone. Sandorio vertė - 300 Eur. Prokuroras nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų departamento 1937 metų patvirtinto Zarasų miškų urėdijos valstybinių ežerų, paskirstytų eigulių priežiūrai, sąrašo eil. Nr. 66 įrašytas ežeras Baltys buvo Zarasų miškų urėdijos žinioje, t.y. nuosavybės teise priklausė valstybei. Prokuroras, remdamasis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigė, kad Nacionalinės žemės tarnyba, 2014 m. lapkričio 24 d. priimdama ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo atkurtos M. N. nuosavybės teisės į dalį vandens telkinio - ežero Baltys, atitinkantį Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą kriterijų, t. y. iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusį valstybei, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 9 punkte įtvirtintos imperatyvios nuostatos. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas pažeidė aukščiau išdėstytas imperatyvias įstatymų nuostatas ir dėl šių pažeidimų, kuriais vandens telkiniai, buvo perduoti privačion nuosavybėn, turėtų būti ginamas viešasis interesas. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms, Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes yra neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. O panaikinus Sprendimą, turėtų būti pripažinti negaliojančiais jo pagrindu išduotas 2015 m. sausio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia 2015 m. kovo 5 d. pirkimo pardavimo sutartį, 57/2030 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone, turi būti grąžintos valstybės nuosavybėn, atsakovams D. ir R. V. atlyginant šio turto įsigijimo išlaidas.

Teismo posėdyje Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, L. Burbienė, iš esmės pakartodama skunde nurodytus argumentus bei remdamasi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisės normų bei teisminės praktikos aiškinimu, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad, Lietuvos Respublikos miškų departamento 1937 metų patvirtinto Zarasų miškų urėdijos valstybinių ežerų, paskirstytų eigulių priežiūrai, sąraše Degučių seniūnijoje įrašyti du ežerai tuo pačiu pavadinimu Baltys, eil. Nr. 66, ir eil. Nr. 177, kaip valstybiniai ežerai, t.y. nuosavybės teise priklausantys valstybei. Ežeras Baltys, esantis Balčių kaime, yra įrašytas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu. Ginčo ežeras Baltys yra Juozapavos kaime, iš archyvinio Vencavos ir Juozapavos dvaro plano matyti, kad šis ežeras įrašytas kaip Baltas, tačiau lyginant duomenis su dabartiniais žemėlapiais, matyti, kad tai tas pats ežeras Baltys, esantis šalia kelio Degučiai- Vencavai, netoli Vencevos ežero ir Krakynės miško. Nurodė, kad būtent į šio ežero Baltys dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės M. N. Nurodė, kad D. ir R. V. pateikė preliminarią pirkimo- pardavimo sutartį, kurioje yra nurodyta didesnė turto įsigijimo kaina, tačiau ji mano, kad pritaikius restituciją natūra ir valstybei grąžinus ginčo ežero dalį, V. turėtų būti atlyginta galutinėje 2015 m. kovo 5 d. pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo įsigijimo kaina- 300 Eur.

Atsakovas R. N. į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. R. N. 2015-12-08 teismo posėdyje su prokuroro prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovai D. ir R. V. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2016-02-01 buvo gautas atsakovų nepasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas R.V. serga. Atsakovai jokių dokumentų, patvirtinančių, kad R.V. serga, prie prašymo nepateikė. Todėl teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad atsakovai buvo teismo išklausyti (jie 2015-12-08 teismo posėdyje teikė paaiškinimus) nutarė bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant. Teismui baigus bylą nagrinėti iš esmės ir išėjus rašyti sprendimo, 2016-02-03 buvo gautas atsakovų pasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir prie jo pridėta informacija apie tai, kad atsakovas R.V. serga, jam nuo 2016-01-18 iki 2016-02-05 yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. G. ir L. A. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

L. A. atsiliepime (b.l.51) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus. Nurodė, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas įpėdinio R. N. vardu buvo išduotas pagal viešo registro duomenis ir pagal viešame registre įregistruotą 2014 m. lapkričio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. N.“. Šie dokumentai ir duomenys viešame registre jokių abejonių dėl jų teisėtumo nekėlė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 23 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (b.l. 13-14) buvo patvirtinta M. N. teisė atkurti nuosavybės teises į 2,30 ha vandens telkinį, priskirtą valstybės išperkamam vandens telkiniui (vertė - 2615 Lt). Pagal Ignalinos rajono notarų biuro notarės L. A. 2002-03-14 ir 2015-01-19 patvirtintus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus (b.l. 16, 39-41) M. N. turtą paveldėjo jos sūnus R. N. Ignalinos rajono notarų biuro notarė L. A. 2008 m. balandžio 15 d. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.17) ir Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G. 2013m. balandžio 17 d. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), kuriais R. N. įgaliojo A. D. atstovauti jam privačiose ir valstybinėse įmonėse dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. N. vardu, valdyti, tvarkyti bei pilnai disponuoti šiuo turtu. Įgaliotas asmuo A. D. 2008 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į Zarasų rajono Degučių seniūniją (b.l.19). 2008 m. gruodžio 1 d. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriuje gautas A.D. prašymas suteikti lygiavertį vandens telkinį, dalį Balčio ežero, esančio Degučių kadastro vietovėje pagal Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2010 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu buvo įregistruota 19,40 ha dydžio dalis vandens telkinio, ežero Baltys, bendrame 20,30 ha plote, vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, suprojektuoti žemės plotai, patvirtintas pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, kurio, devintoje pretendentų eilėje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta M. N. Jai suprojektuotas 0,57 ha ploto žemės sklypas- vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkiniai ( b.l. 21-25). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. N. atkūrė nuosavybės teisę į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,63 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,57 ha vandens telkinio, ežero Baltys, dalį (vertė - 720 Lt) , esančią 20,30 ha ploto vandens ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone, valdomame bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais (b.l.27). Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G. 2015m. kovo 5 d. patvirtino pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią R. N., atstovaujamas A. D., pardavė už 300 Eur D. V. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise 57/20130 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone (b. l. 42-47). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į vandens ūkio naudojimo paskirties daiktą - 57/2030 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone, yra pagal 2015-03-05 pirkimo- pardavimo sutartį įregistravę D. V. ir R. V. Sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise su E. Ž., V.V., J. S., M. U., J. R., D. V., J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublika ( b.l. 28-30 ).

Byloje nagrinėjamas ginčas, kurį iškėlė prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl įstatymų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13). Nagrinėjamoje byloje viešuoju interesu pripažintinas išimtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės į vandens telkinius, kaip ypatingus nuosavybės teisės objektus, užtikrinimas. Pagal Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Dėl šių priežasčių miškų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas pripažįstamas viešuoju interesu, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Tokį viešojo intereso aiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo priimtuose nutarimuose (20005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, pagal kurį, įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas, ar teisėtai atkurtos nuosavybės teisės atkūrimo į valstybinės reikšmės vidaus vandenis, kurie pagal Konstituciją, yra išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Teismo vertinimu, valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu.

Siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai Sprendimu atkuriant nuosavybės teises, M. N. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam vandens telkinys – ežero Baltys dalis. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad M. N. (mirusi (duomenys neskelbtini)) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį, o vandens telkinys, į kurį ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkamas. Tą patvirtina Utenos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 23 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (b.l. 13-14) bei kiti byloje surinkti duomenys.

Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004-02-21) nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų - ir valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsniu, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. VIII-1757 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.) nustatė, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos valstybei išimtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis, minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra pažymėjęs, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585-05; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūra apie viešąjį interesą pažeidžiančių aktų priėmimą sužinojo 2015 m. rugsėjo 15 d., gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015-09-11 pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. N.“ ( b.l. 9) Prokuroras prašymą Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. spalio 6 d. (b.l. 2-8 ). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo į administracinį teismą kreipėsi, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.

Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio, nustatančio pagrindinių šio įstatymo sąvokų reikšmę, 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o šio straipsnio 18 dalyje paviršinis vandens telkinys apibrėžiamas kaip identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, nustatyti Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28 d.). Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami paviršiniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vieną iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytąjį kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Byloje esantis archyvinis dokumentas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų miškų urėdijos Miškų departamento Durp. ir vandenų skyriui 1937 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1115 siųstas Zarasų miškų urėdijos valstybinių ežerų, paskirstytų eigulių priežiūrai, sąrašas (b.l. 101-107) patvirtina, kad Degučių girininkijoje esantys du ežerai tuo pačiu pavadinimu Baltys, sąrašo eil. Nr. 66 ir 117, iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl jie pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą priskirtini valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šie duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti.

Siekdamas identifikuoti, į kurį iš minėtų dviejų ežerų tuo pačiu pavadinimu Baltys, buvo atkurtos nuosavybės teisės M. N., teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad ežeras Baltys, esantis Balčių kaime, planinėje medžiagoje pažymėtas pietinėje pusėje ir įrašytas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu, nėra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje (b.l. 65-81). 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu nuosavybės teisės M. N. buvo atkurtos į dalį ežero Baltys, kuris planinėje medžiagoje pažymėtas šiaurinėje pusėje. Iš archyvinio Vencavos ir Juozapavos dvaro su vienkiemiais Antalieptės val. Ežerėnų apsk. 1927 m. plano su gretimųjų žemių aprašymu ištraukos kopijos (b.l. 98) matyti, kad šis ežeras įrašytas kaip Baltas, tačiau sulyginus minėtą planą su Balčio ežero dislokacijos interneto tinklalapio www.Regia.lt Zarasų rajono savivaldybės teritorijos plano ištraukomis (b.l. 135-136) bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 38) matyti, kad tai tas pats ežeras Baltys, esantis Juozapavos kaime, šalia kelio Degučiai- Vencavai, netoli Vencevos ežero, Krakynės miške. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, ežeras Baltys, indentifikavimo kodas 12230559, įregistruotas kadastre 2003-03-21 ( b.l. 37).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. jau galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną. Teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad ežeras Baltys, esantis Juozapavos kaime, Degučių seniūnijos, Zarasų rajone, Sprendimo priėmimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintą Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, jo priskirtinumą valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams Sprendimo priėmimo dieną nustatė aukštesnės galios teisės aktas, t. y. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į formuojamą teisminę praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad tam, jog atitinkamas vandens telkinys būtų priskirtas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, pakanka vieno iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014).

Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ežeras Baltys, kurio dalis, kaip lygiavertė turėtajam vandens telkiniui, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn, ginčijamu Sprendimu atkuriant nuosavybės teises M. N., Sprendimo priėmimo dienai turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 92 straipsnis, kuris nustato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė materialines teisines pasekmes, jo pagrindu Ignalinos rajono notarų biuro notarė L. A. 2015-01-19 patvirtino paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. paveldėjo M. N. turtą- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone (b.l. 39-41), o Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G. patvirtino 2015m. kovo 5 d pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. N. pardavė, o D. V. nupirko bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise 57/20130 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone (b.l. 42-47). Minėti asmenys įgijo nuosavybės teises į ginčo vandens telkinio – Balčio ežero – dalį teisės aktams prieštaraujančio administracinio akto pagrindu. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. sausio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. kovo 5 d pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas išvestiniais reikalavimais iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl patenkinus Prokuroro prašymo pagrindinį reikalavimą, tenkinami ir išvestiniai reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2015-01-19 patvirtintą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. kovo 5 d pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas restitucijos taikymą civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra nurodęs, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 dalis sako, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šioje byloje išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma, nenustatyta.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad R. N. paveldėtą 0,57 ha vandens telkinio ežero Baltys dalį vandens ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos jo motinai M. N., pirkimo-pardavimo sutartimi perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai, R. N. restitucija netaikytina - jis neįpareigojamas grąžinti turto įgijėjams pagal sandorį gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas pripažintinas baigtu, priešingu atveju šio asmens padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Tokiu būdu, šiuo atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams D. V. ir R. V. (pirkėja D. V. pirko daiktą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas. D. ir R.V. pateikė į bylą 2015-02-10 preliminarią žemės pirkimo sutartį, , kurioje nurodyta žemės sklypo kaina 1800 eurų. Tačiau teismas, spręsdamas atsakovų patirtų turto įsigijimo išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi galutine 2015m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta daikto kaina – 300 Eur (b.l.89, t.1), kuri neviršijo sandorio sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos ( žr. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą b.l. 53-56 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d. 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. N.“, kuriuo M. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,57 ha vandens telkinio ežero Baltys dalį (vertė - 720 Lt) vandens ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vandens telkiniai, esančiame Utenos apskrities Zarasų rajono Degučių seniūnijos Juozapavos kaime.

Pripažinti negaliojančiu Ignalinos rajono notarų biuro notarės L. A. 2015 m. sausio 19 d. patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. paveldėjo M. N. turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juozapavos kaime, Degučių seniūnijos, Zarasų rajone.

Pripažinti negaliojančia Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G. 2015m. kovo 5 d. patvirtintą pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. N. pardavė, o D. V. nupirko bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise 57/2030 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone.

Taikyti restituciją, įpareigoti pirkėją D. V. kartu su sutuoktiniu R. V. grąžinti valstybei 57/2030 dalis vandens ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esančias Juozapavos kaime Degučių seniūnijoje Zarasų rajone.

Priteisti iš Lietuvos valstybės pirkėjai D.V. kartu su sutuoktiniu R. V. (iš kurių vandens ūkio paskirties žemės sklypas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, natūra grąžintinas valstybei) patirtas šio turto įsigijimo išlaidas – 300 Eur (tris šimtus eurų).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.