Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant nukentėjusiajam J. S., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui, kaltinamojo V. Ž. gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirb. UAB „R.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. P., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirb. Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje, komisijos nare, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant V. Ž. tuo, kad jis būdamas laikraščio „Miesto laikraštis“ redaktoriumi, 2007 m. lapkričio 9 d. visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje „Miesto laikraštis“ Nr. 18, kurio steigėjas UAB „R.“, bendrovės vadovas ir redaktorius V. Ž. išspausdintame anoniminiame straipsnyje „ Už kieno pinigus- tvarka ir teisingumas?“ paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją – „Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius J. S., besistatantis namą .. . kvartale, (duomenys neskelbtini) ką tik savo sklype įsirengė paviršinių (lietaus) ir kanalizacijos nuotekų tinklus ... nuotekų tinklų suprojektavimas ir įrengimas kainavo apie 130 000 litų, bet viską pagal sutartį apmokėjo savivaldybė“, t.y. jį tyčia apšmeižė.

D. P. buvo kaltinama tuo, kad ji, eidama mero patarėjos pareigas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. DV -554 bei Finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. DV-19, nuostatas (nebuvo pasirašiusi nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo, t.y. neturėjo pirkimų organizatoriaus įgaliojimų), 2007 metų pabaigoje vykdė Alytaus miesto savivaldybės informacinės medžiagos spausdinimo "Miesto laikraštyje" paslaugos pirkimą ir, būdama atsakinga už Alytaus miesto savivaldybės informacijos viešinimą spaudoje, perdavė UAB "R." informaciją neva tai Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius J. S. statosi namą kvartale (duomenys neskelbtini), įsirengė apie 130 000 Lt vertės paviršinių (lietaus) ir kanalizacijos nuotekų tinklus, už kuriuos apmokėjo savivaldybė, kuri ir buvo išspausdinta 2007 m. lapkričio 9 d. laikraščio "Miesto laikraštis" Nr. 18 straipsnyje "Už kieno pinigus-tvarka ir teisingumas ?", t.y. jį tyčia apšmeižė.

Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad straipsnis „Už kieno pinigus – tvarka ir teisingumas?“ buvo viena iš pirminių detalių norint jį atleisti iš administracijos direktoriaus pareigų. D. P. eidama mero patarėjos pareigas, iniciavo šį straipsnį ir apmokėjo už šio straipsnio išspausdinimą. Tame straipsnyje jis buvo kaltintas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kad į savo namus įsivedė kanalizaciją, o iš kanalizacijos įvedimą buvo apmokėta savivaldybės biudžeto lėšomis. Jis buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Žmonės paskaitę šį straipsnį, apie jį galvojo kaip apie vagį. Jo sąžiningumu pradėjo abejoti ir tarybos nariai. Po straipsnio pablogėjo jo sveikata, ligoninėje gydėsi tris mėnesius. Per tą laikotarpį buvo sėkmingai atleistas iš administracijos direktoriaus pareigų. Jis nevykdė tuometinio mero Č. D. nusikalstamos veiklos užduočių, todėl viskas buvo surežisuota, o jis buvo atleistas iš užimamų pareigų. Straipsnis laikraštyje buvo išspausdintas 2007-11-09, o jis iš pareigų buvo atleistas 2007-11-29. Jis (duomenys neskelbtini) gatvėje turto neturi, todėl ir negalėjo įsivesti lietaus kanalizacijos. Kanalizacijos tinklai į tą rajoną buvo įvesti po dviejų metų vykdant Europos Sąjungos programą. Lietaus kanalizacijos tinklai buvo nuvesti per jo sūnaus sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietaus nuotekų nuvedimas pablogino sūnaus sklypo komercinę kainą. Dėl straispnio patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Visus metus negalėjo niekur įsidarbinti, todėl buvo registruotas darbo biržoje ir gavo bedarbio pašalpą. Tris mėnesius buvo nedarbingas, po straipsnio labai pablogėjo sveikata, jis buvo operuotas. Buvo nepatogu aiškintis prieš pažįstamus, visi galvojo, kad jis vagis. Nemalonu buvo ir jo anūkams, kurie mokėsi mokykloje. Mano, kad straipsnį parašė ne pats V. Ž., straipsnis buvo užsakytas ir laikraštyje buvo tai patvirtinanti atžyma. Mano, kad straipsnį užsakė D. P. ir tai patvirtina surinkti dokumentai ir įvykių eiga. Kad už straipsnį buvo apmokėta savivaldybės lėšomis patvirtino tuo metu už viešuosius ryšius buvusi atsakinga K.. Šiame straipsnyje jį žeidžia būtent tie teiginiai, kurie yra ištraukti iš konteksto ir nurodyti jo skunde, nes jis kaltinamas vagyste ir valdiškų pinigų pasisavinimu. Mano, kad redaktorius spausdindamas šmeižikiškus straipsnius apie bet kokį asmenį, visų pirma turi patikrinti ar informacija atitinka tikrovę. Mano, kad V. Ž. gerai žinojo, kas minėtą straipsnį užsakė ir kuo tuo straipsniu buvo siekiama. Iš abiejų kaltinamųjų solidariai prašo 96 000 Lt. Per nedarbo laikotarpį esa gavęs nedarbingumo ir bedarbio pašalpas, tačiau ne mano, kad gauta suma turėtų būti mažinamas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jeigu nebūtų buvę straipsnio, jam nebūtų reikėję gultis į ligoninę.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad į redakciją atėjo žmonės ir atsinešė laišką, adresuotą savivaldybės merui. Žmonės atėjo po susitikimo su meru. Jis pasitikrino ar tikrai susirinkime buvo kalbėta žmonių nurodyta tema ir išspausdino rašinėlį. Kadangi tuo metu Alytuje laikraštis tik buvo pradėtas leisti, nusprendė uždėti ženkliuką, jog straispnis užsakytas, o ne parengtas redakcijos. P. straipsnio neužsakė, jis paruoštas pagal žmonių atneštą laiką. Pono S. nepažinojo ir jokių kontaktų su juo neturėjo. Pirmą kartą su juo susitiko teisme. Su skundu nesutinka. Nuo straipsnio išspausdinimo laikraštyje praėjo keturi metai, todėl laiškas neišsaugotas. „Miesto laikraštyje“ buvo spausdinama Alytaus rajono savivaldybės informacija ir sąskaita 5095 Lt sumai išrašyta tikrai ne už J. S. nurodomą straipsnį. Konkrečiai už kokią informaciją sumokėta nurodyta suma, negali pasakyti. Vėliau savivaldybėje teiravosi ar išspausdinta informacija yra teisinga. Gavo D. P. pasirašytą atsakymą, jog informacija yra teisinga. Tai patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui. Nepripažįsta civilinio ieškinio nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamoji D. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad kategoriškai nesutinka su pateiktais kaltinimais. Ji dirbdama mero patarėja negalėjo disponuoti tokia informacija, tos informacijos neperdavė V. Ž., neperdavė jokių žinių ir neapšmeižė J. S., nes tam neturėjo jokio motyvo ir priežasties. Su J. S. Alytaus miesto savivaldybėje dirbo vos kelis mėnesius. Mano, kad J. S. skundas yra žinomai melagingas ir jis atsirado po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kurios narė ji esa, priėmė nepalankų sprendimą pono J. S. politinei karjerai. Ji yra įsitikinusi, kad J. S. per ją bando daryti spaudimą visai komisijai, siekdamas, kad būtų panaikintas 2011 m. kovo 22 d. sprendimas. Nurodė neigianti tai, jog ji organizavo straipsnio pirkimą, tą straipsnį pirmą kartą perskaitė per tarybos posėdį. Minėtas straipsnis per tarybos posėdį garsiai skaitomas nebuvo, ji straipsnį perskaitė asmeniškai. Mano, kad nei jai, nei V. Ž. pateiktuose kaltinimuose nėra nusikaltimo sudėties. Teismas teisia ir savivaldybės taryba atleidžia ne pagal straipsnį, turi būti atliekamas institucinis tyrimas, priimamos atitinkamos išvados ir tik tada priimami sprendimai. Jai yra žinoma, kad J. S. iš darbo atleistas ne dėl straipsnio ar tariamo šmeižto. Visų instancijų teismai pripažino, kad jis iš užimamų pareigų atleistas teisėtai. Be to, tame straipsnyje nėra konkretaus teiginio, kuris neatitiktų tikrovės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą yra aiškiai atskiriama kas yra teiginiai, kurie neatitinka tikrovės ir kas yra žmonių nuomonė. Šiuo atveju straipsnyje paskelbta žmonių nuomonė, vieši klausimai į kuriuos J. S. turėjo galimybę teikti paaiškinimus, paneigimą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Tuo pačiu metu J. S. kritikavo ir apie jo atleidimą rašė ir kiti leidiniai bei interneto portalai. A. J. kaip laikinai einančio savivaldybės kontrolieriaus pareigas rašte nurodoma, kad ji pažeidė viešųjų pirkimų vykdymo tvarką. Tai yra melagingas liudijimas, laikinai einantis kontrolieriaus pareigas neatliko jokio tyrimo. Ji J. S. įsakymu buvo paskirta viešųjų pirkimų komisijos pirmininke radijo ir televizijos paslaugoms pirkti. Pateikta sąskaita ir teiginys, jog tai yra apmokėjimas už J. S. nurodytą straipsnį yra tik bandymas ją ir V. Ž. susieti su tariamai padarytu nusikaltimu. Visas sąskaitas tvarko savivaldybės administracija, o ne mero patarėja. Gavusi kaltinimą, susirado senas užrašų knygas ir atrado, kad 2007 m. pabaigoje ir 2008 m. pradžioje miesto laikraštyje buvo skelbiama informacija, kuri buvo aktuali buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad visi liudijimai yra pateikti tuo metu, kai ponas J. S. buvo administracijos direktoriumi antrą kartą. Visi asmenys, pasirašę pažymas buvo tiesiogiai pavaldūs J. S.. 2008 m. vasario mėn. į mero elektroninį paštą atėjo V. Ž. paklausimas dėl minimo straipsnio. Meras jai liepė paruošti atsakymą ir nurodyti, kad į jį kreipėsi Alytaus gyventojai, kiek gyventojų kreipėsi jai nebuvo žinoma. Su meru suderintame atsakyme V. Ž. buvo nurodyta, kad lietaus kanalizacijos sistema buvo įrengta, nesuderinus su meru ir savivaldybės taryba kaip to reikalauja reglamentas. Taip pat yra netiesa, kad ginčo laikotarpiu visa informacija buvo skelbiama tik „Alytaus naujienose“, informacija buvo skelbiama ir kituose laikraščiuose.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad sąskaitą Nr. 510 jai atnešė tuometinė mero patarėja D. P.. Buvo pasakyta, kad sąskaita už savivaldybės informacijos viešinimą. Tuo metu savivaldybėje nebuvo viešųjų ryšių specialisto, todėl viskas buvo derinama su mero patarėja D. P.. Sąskaita Nr. 510 buvo vienintelė sąskaita, gauta už informacijos viešinimą „Miesto laikraštyje“, kuriame buvo išspausdintas tik vienintelis straipsnis apie J. S.. Sąskaitas išrašydavo ir jas apmokėdavo per 30 d. nuo informacijos išspausdinimo laikraštyje, nes taip numatyta sutartyje. Sąskaita Nr. 510 išrašyta 2008-01-14, o buvo apmokėta 2008 m. sausio 30 d. mano, jog tai negali būti apmokėjimas už 2007-11-09 straipsnį, nes sąskaita išrašyta ir apmokėta praėjus daugiau nei 30 d. nuo informacijos išspausdinimo. Š.m. kovo mėn. J. S. buvo savivaldybės administratoriumi, o ji buvo jo pavaldinė ir jai buvo pasakyta kokią pažymą reikia parašyti. J. S. pasakė straipsnio pavadinimą – „Už kieno pinigus tvarka ir teisingumas?“. Ji laikraščio svetainėje pasitikrino ar tikrai toks straipsnis buvo spausdinamas ir parašė J. S. reikalingą pažymą. Ar buvo spausdinama kitokia informacija netikrino, tačiau dabar jau žino ir pripažįsta, kad „Miesto laikraštyje“ buvo spausdinama daug Alytaus savivaldybės pateikiamos informacijos.

Liudytojas Linas J. P. parodė, kad pasirašydamas teismui pateiktą raštą tik konstatavo patį faktą. Raštą pasirašė todėl, kad J. S. tuo metu dirbo administratoriumi ir pats negalėjo pasirašyti. Jis galvoja, kad mero patarėja D. P. nedisponavo informacija apie inžinierinių tinklų tiesimą ar naujas statybas, nes tai buvo ne jos sritis.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2010 m. vasaros viduryje buvo gautas skundas, jog per mažai informacijos skelbiama kituose laikraščiuose. Jis atliko tyrimą ir nustatė, kad mero patarėja D. P. dažnai duodavo nurodymus kitiems administracijos darbuotojams, pažeisdama vidaus tvarką. Surinktos medžiagos merui neperdavė. Pastebėjęs, kad panašiai elgiasi ir dabartinė mero patarėja, jis savo iniciatyva merui paruošė informaciją. Informaciją paruošė iš pokalbių su valstybės tarnautojais geriant kavą. Dokumento, patvirtinančio, kad už straipsnį apie J. S. „Miesto laikraščiui“ apmokėta iš savivaldybės pinigų, nėra, tai yra tik jo prielaida.

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. l, b.l. 9-11) matyti, kad 2007-11-21, gavus J. S. pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008-04-07 nutarimu, išaiškinant J. S. teisę savo pažeistas teises ginti privataus kaltinimo tvarka.

2007-11-30 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-231 patvirtina, kad J. S. 2007-11-30 atleistas iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 7 p. kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtą įstaigos vadovą, praradusį į pareigas jį priėmusios kolegialios savivaldybės institucijos - Alytaus miesto savivaldybės tarybos - pasitikėjimą. (t.1,b.l. 13).

2007-11-09 „Miesto laikraščio“ Nr. 18 kopija patvirtina, kad tos dienos laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Už kieno pinigus – tvarka ir teisingumas?“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 52-1-01384-07, .l.7).

VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažyma patvirtina, kad J. S. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) neturi.(t.l, b.l.18).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso M. S. ir V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. (t. l, b.l.44,45-46).

2009-12-07 UAB „Dzūkijos vandenys“ raštas patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų Alytaus miesto Panemunės gyvenamųjų namų kvartalo Saulėnų gatvėje statyba buvo vykdoma pagal UAB „Patvanka“ 2007 metais parengtą „Vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų plėtra Panemunės gyvenamųjų namų kvartale Alytuje“ techninį projektą ir buvo finansuojama savivaldybės pagal atitinkamą projektą. (t. l, b.l.19).

Alytaus miesto savivaldybės atsakymas į elektroninį laišką, gautą mero elektroniniu adresu patvirtina, kad atsakymą „Miesto laikraščio“ redaktoriui V. Ž. paruošė Alytaus miesto savivaldybės mero patarėja D. P. (t. l, b.l.61).

2007-12-06 el. laiškas patvirtina, kad „Miesto laikraščio“ redaktorius kreipėsi į Alytaus miesto merą su paklausimu. (t. l, b.l.62).

2007-11-20 Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pažyma patvirtina, kad UAB „Nivelsta“ suprojektavo ir įgyvendino paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų techninio projekto parengimo ir nuotekų tinklų įrengimą (duomenys neskelbtini) tačiau kanalizacijos nuotekų neprojektavo ir neįgyvendino. (t.l, b.l.74-75).

2011-03-23 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus Vedėjos pasirašytoje pažymoje nurodoma, kad 2008-01-14 UAB „Regionas“ PVM sąskaita-faktūra MML Nr. 510 buvo apmokėta už straipsnio „Už kieno pinigus tvarka ir teisingumas?“ spausdinimo paslaugas bei tai, kad UAB „Regionas“ leidžiamame laikraštyje „Miesto laikraštis“ daugiau informacijos nebuvo spausdinta, kadangi Alytaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. sausio 22 d. buvo sudariusi 2 metus galiojusią sutartį su UAB „Alytaus naujienos“ ir visą informaciją spausdino šios bendrovės leidžiamame dienraštyje. (t.l, b.l.87). Ši pažyma prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nelaikoma įrodymu. Apklausta liudytoja L. K. patvirtino, kad tokio turinio pažyma buvo parašyta tuometinio savivaldybės administratoriaus ir šios bylos pareiškėjo J. S. nurodymu.

Įrodymu nelaikoma ir pareiškėjo J. S. pateikta 2011-03-24 Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pažyma, pasirašyta l.e. savivaldybės kontrolieriaus pareigas A. J., nes pažyma, kaip nurodė A. J., parašyta ne vadovaujantis rašytiniais dokumentais, o kalbomis su valstybės tarnautojais geriant kavą. (t.l, b.l.85-86).

2008-01-14 sąskaita Nr. MML Nr. 510 patvirtina, kad „Miesto laikraštyje“ buvo skelbiama savivaldybės informacinė medžiaga, už kurią iki 2008-02-14 turėjo būti sumokėta 5883,48 Lt (t.l, b.l.160). Ši sąskaita apmokėta iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos lėšų 2008-01-30 (t.l, b.l.162). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sąskaita turi būti išrašoma ir apmokama per 30 d. nuo informacijos paskelbimo. Todėl teismas sprendžia, kad minėta sąskaita galėjo būti išrašyta už informaciją, paskelbtą laikraštyje „Miesto laikraštis“ ne vėliau kaip 2008 m. sausio 14 d.

Kad laikraštyje „Miesto laikraštis“ buvo skelbiama Alytaus miesto savivaldybės pateikiama informacija patvirtina šio laikraščio atskirų numerių kopijos (t. 2, b.l. 34-43,47,50,52) ir UAB „Regionas“ sąskaitos. (t.2, b.l.2-30).

2007-06-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus J. S. įsakymas Nr. DV-361 patvirtina, kad buvo sudaryta naujos sudėties radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimų komisija, kurios pirmininke pakirta mero patarėja D. P.. (t.2, b.l.7).

2007-06-15 D. P. pasirašė Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto nešališkumo deklaraciją ir Viešojo pirkimo komisijos, nario ar eksperto konfidencialumo pasižadėjimą (t.2, b.l.8,9).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų V. Ž. ir D. P. kaltę dėl J. S. šmeižimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 str. 1 ir 2 dalys). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konvencijoje, kuri, kaip ir ją aiškinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-EŽTT) praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Teisė skleisti ir gauti informaciją-vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovę atitinkančią informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas tarnauja pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų formavimui, be kurių demokratinė visuomenė neįmanoma. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informaciją (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę) bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą-hiperbolizavimą (EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Lingens prieš Austriją), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia teisę į saviraiškos laisvę bei žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.

Asmuo paskleisdamas informaciją, turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Apdorota informacija gali pasireikšti kaip nuomonė, t.y. subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10str.1d., LR Konstitucijos 25str.1d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str.1 ir 2d.).

Vadovaujantis aukščiau pateiktais faktais ir aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad „Miesto laikraštyje“ yra išreikšta gyventojų nuomonė, kuria nebuvo paskleista nauja informacija, o tik naudojami jau žinomi faktai, todėl šios viešomis priemonėmis išsakytos nuomonės negalima laikyti žinia, tad darytina išvada, kad tai subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris į tuos faktus. Ši nuomonė negali būti peržiūrima ar paneigiama ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais, o tokiais faktais ir buvo remtasi (lietaus kanalizacija nutiesta, už atliktus darbus sumokėjo Alytaus miesto savivaldybė, tuo metu pareiškėjas dirbo savivaldybės administratoriumi). Nors sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir nepriklauso pareiškėjui J. S. nuosavybės teise (registruotas jo sūnaus ir marčios vardu), tačiau J. S. šiuo adresu pastoviai gyvena, ją nurodo kaip savo gyvenamąją ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad panašiu laiku spaudoje ir įvairiuose internetiniuose portaluose buvo išspausdinta daug įvairių straipsnių, kritikuojančių J. S., todėl vien tik minėtas straipsnis negalėjo jam pakenkti, pakirsti pasitikėjimo juo ar kitaip jį pažeminti bei įžeisti.

Teismo nuomone, V. Ž. kaip UAB R.“ direktorius ir laikraščio „Miesto laikraštis“ redaktorius nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėjo J. S. paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, jis nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva J. S. padarė sunkų nusikaltimą, t.y. neapšmeižė J. S.. Todėl V. Ž. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamoji D. P. buvo kaltinama šmeižimu, t.y., kad ji pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-10 įsakymu Nr. DV-554 bei Finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-10 įsakymu Nr. DV-19, nuostatas, o būtent, tuo, jog nebuvo pasirašiusi nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo, t.y. neturėjo pirkimų organizatoriaus įgaliojimų bei būdama atsakinga už Alytaus miesto savivaldybės administracijos viešinimą spaudoje, perdavė UAB „R.“ informaciją, neatitinkančią tikrovės. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad D. P. priešingai, nei teigia J. S., turėjo pirkimų organizatoriaus teisę ir ši teisė jai buvo suteikta paties J. S. pasirašytu įsakymu tuo metu, kai jis dirbo administratoriumi. Nustatyta, kad D. P. buvo pasirašiusi ir nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą. Be to, liudytojas L.J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. P. kaip mero patarėjai, negalėjo būti žinoma informacija apie lietaus kanalizacijos tinklų įvedimą Saulėnų g. bei apmokėjimą už darbus. D. P. taip pat visą laiką neigė disponavusi tokia informacija.

Įvertinęs visus įrodymus, teismas sprendžia, kad D. P. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, galėjusios paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą J. S., be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva J. S. padarė sunkų nusikaltimą, t.y. neapšmeižė J. S.. Todėl D. P. išteisintina, kaip nepadariusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi V. Ž. ir D. P. išteisintini BPK 303str. 5 d. 1 p. pagrindu, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo J. S. pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK Lietuvos Respublikos 154 str. 2 d., išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo J. S. pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.