- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- N-261-900-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00568-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gegužės 17 d. R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gegužės 17 d., apie 21.05 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą, iškart nesustojo, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir nepasilikęs įvykio vietoje iš jos pasišalino. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. nutarimu R. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, R. S. galutinai paskyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, M. J. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis ir paties R. S. paaiškinimais. Pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelio ženklas buvo pasviręs bei subraižytas, t. y. apgadintas. Atkreipė dėmesį, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra nurodyta, kokio masto apgadinimas turi būti padarytas kitų asmenų turtui, todėl net kelio ženklo stulpo apibraižymas eismo įvykio metu kvalifikuotinas pagal minėtą straipsnį. Taip pat pabrėžė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl aplinkybė, jog įvykio metu įvykio vietoje buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio savininkas, jokios reikšmės neturi. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, jog nespėjo susirasti advokato bei surinkti bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir iškviesti liudytojus, tačiau teismas asmens prašymo netenkino. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas R. S. korespondenciją siuntė klaidingu adresu, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nežinojo, jog buvo panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. S. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo buvo nutraukta. Be to, pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas nei įvykyje dalyvavęs M. J., nei Institucijos pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą, o pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik rašytiniais duomenimis. Taip pat nurodo, jog neneigia, kad 2010 m. gegužės 17 d., apie 21.05 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio bei kliudė kelio ženklą, tačiau teigia, jog žala kelio ženklui nebuvo padaryta, nes jo stovas nebuvo sulenktas ar subraižytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S., be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino teismo posėdžio metu jo pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apklaustas nei tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavęs M. J., nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Institucijos pareigūnas ar kiti bylai reikšmingas aplinkybes nurodyti galėję asmenys. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-3061/2010).
Įvertinus minėtus procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, konstatuotina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.