- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- 1S-314-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Linas Šiukšta, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- A. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas už tai, kad: veikdamas organizuota grupe kartu su M. K. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal jo parengtą planą ir paskirstytus vaidmenis, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt bei dėl savanaudiškų paskatų nužudyti R. B., 2000 m. balandžio 11 d., apie 10.00 val., parinkę raktus, įsibrovė į R. ir S. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, siekdami sužinoti pinigų ir vertingų daiktų saugojimo vietas, A. S. ir M. K. nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tame tarpe ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, t. y. A. S. guma aptrauktu metaliniu strypu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. B. į pakaušio sritį bei kartu su M. K. mušė R. B. rankomis suduodami jai šešis smūgius į veido sritį, vieną smūgį į kairį klubą, tuo padarydami jai muštinę žaizdą viršutinės lupos gleivinėje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, viršutinės lupos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lupos gleivinėje, nubrozdinimą kaktoje, dešiniame skruoste, nosies dešinėje, smakre, pasmakrėje, kairio klubo išorėje. Tęsdami nusikalstamą veiką, lipnia juosta surišo R. B. blauzdas, rankas, užklijavo burną, taip atimdami jai galimybę priešintis, bei, kai A. S. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bute ieškojo tikėtųsi rasti pinigų – 50 000 Lt ir į krepšius krovėsi kitus rastus daiktus, M. K., apsukęs nukentėjusiosios galvą ir kūną medžiagine antklode, ranka bei rankos alkūne užspaudė R. B. kvėpavimo takus ir laikė iki ji mirė nuo mechaninės asfikcijos, kartu bendromis pastangomis pagrobė R. B. ir S. B. šeimos asmeninį bendros 13 150 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt.
3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su M. K., Š. J. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, itin žiauriai nužudė žmogų – R. K., o būtent:
3.1. asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, manydamas, kad R. K. gali imtis keršto veiksmų jo ir V. M. atžvilgiu dėl 1994 m. vasario 17 d. padaryto R. K. žmonos užpuolimo ir turto pagrobimo, sumanė nužudyti R. K.. 2000 metais, laikotarpyje nuo gegužės 18 d. iki birželio 15 d., pastarasis, šiam nusikaltimui padaryti, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo, kaip vadovo, M. K., Š. J. ir A. S., surinko reikiamą informaciją, ją tikslino ir tikrino, nurodydamas M. K. ir Š. J., 2000 metais, laikotarpiu nuo birželio 8 d. iki birželio 15 d., stebėti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) namo kieme, kurioje R. K. laikė automobilį, pastarąjį sekti, fiksuojant jo judėjimą, įpročius ir kontaktus, parengė nusikalstamos veiklos planą, parinkdamas Š. J. kaip asmenį, kuris į nukentėjusįjį atliks šūvius, parūpino nusikaltimo darymui šaunamuosius ginklus, parinko nusikaltimo padarymo laiką ir vietą.
3.2. 2000 m. birželio 16 d., ryte, A. S., M. K., Š. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti R. K., nuvyko link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir, pagal iš anksto aptartą veiksmų planą, išsidėstė prie minėtos automobilių stovėjimo aikštelės.
3.3. 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, stebint aplinką (duomenys neskelbtini) namu ir sutartu kepurės pasukimu įspėjus M. K. apie nukentėjusiojo atvykimą, o M. K. sutartu galvos palenkimu apie tai įspėjus Š. J., A. S., būnant šalia Š. J., stebint aplinką ir pasirengus tyrimo metu nenustatytu ginklu šalinti galimas kliūtis bei padėti Š. J. įveikti galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą, R. K. pasodinus į automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, galinę sėdynę dukrą bei nuėjus prie vairuotojo durelių ir rengiantis sėsti už vairo, Š. J. iš tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro ginklo, šaudančio 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šoviniais, mažametės dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, iššovė du kartus R. K. į galvą, padarydamas jam dvi šautines kulkines kiaurines galvos žaizdas su kaukolės kaulų lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu, ir taip jį itin žiauriai, t. y. jo mažametės dukros akivaizdoje, bendrais veiksmais nužudė, sukeldami pastarajai dideles dvasines kančias.
4. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2000 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.30 val., Šiaulių mieste, V. M., A. S., M. K. ir Š. J. veikdami iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą ir vieningą tiesioginę tyčią nužudyti A. Z., tyčią užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami bendrai S. S. suburtoje organizuotoje grupėje, S. S. iš anksto surinkus nusikaltimų padarymui reikalingą informaciją, parengus nusikalstamos veiklos planą, parinkus nusikaltimų laiką ir vietą, parūpinus nusikaltimo padarymui nenustatytą 7,65 mm kalibro šaunamąjį ginklą – pistoletą su garso ir liepsnos slopintuvu bei šiam ginklui pritaikytus 7,65 mm kalibro „Browning“ šaudmenis, transporto ir ryšio priemones, paskirsčius vaidmenis bendrininkams, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z., bei panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei šaunamąjį ginklą, ją apiplėšė, užvaldydami jos turto už ne mažesnę kaip už 7 300 Lt sumą, o būtent:
4.1. S. S. šiems nusikaltimams padaryti subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš S. S., A. S., V. M., M. K. ir Š. J., bei jai vadovavo. Taip pat surinko reikiamą nusikaltimų padarymui informaciją, parengė veiklos planą, parinkdamas nusikaltimų padarymo laiką ir vietą, parūpino nusikaltimo padarymui tinkamą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, transporto ir ryšio priemones, paskirstė vaidmenis bendrininkų ir kartu su kitais bendrininkais tiesiogiai dalyvavo nusikaltimų padaryme, atlikdamas sau priskirtą funkciją.
4.2. 2000 m. rugpjūčio 18 d., laikotarpiu tarp 16 ir 16.30 val., nusikaltimo bendrininkai atvyko prie A. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur S. S. pasilikus prie laiptinės stebėti aplinką, saugoti ir informuoti kitus bendrininkus apie A. Z. parėjimą, V. M., M. K., A. S. ir Š. J. liftu pakilo prie 9-ame aukšte esančio A. Z. buto ir išsigrupavo laiptinėje, laukdami sugrįžtančios A. Z..
4.3. Apie 16.30 val., gavę S. S. mobilaus ryšio telefonu perduotą pranešimą, jog A. Z. įėjo į laiptinę ir kyla liftu, veikdami pagal aptartą planą, bendrais, iš anksto suderintais veiksmais, turėdami vieningą tiesioginę tyčią nužudyti ir apiplėšti, užpuolė iš lifto kabinos išėjusią A. Z., smogę (M. K. veiksmai) jai smūgį per galvą nenustatytu kietu buku daiktu, taip pat nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ir padarę muštinę žaizdą dešinėje pakaušio pusėje, poodines kraujosruvas kairėje nugaros pusėje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje nugaros pusėje, apsvaiginę nukentėjusiąją, pastarajai parkritus, paėmė iš nukentėjusiosios (Š. J. ir A. S. veiksmai) jos buto raktus, atrakino duris ir už kojų ištempę iš lifto kabinos įtempė nukentėjusiąją į butą (visų laiptinėje buvusių nuteistųjų veiksmai), kur, vykdydami nusikaltimo planą – nužudyti – buto koridoriuje ir svetainėje trimis šūviais į krūtinę ir galvą iš nenustatytos markės pistoleto su garso ir liepsnos slopintuvu (M. K. veiksmai), S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z..
4.4. Po to S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J., tęsdami nusikalstamą veiką bei slėpdami įvykdyto nusikaltimo pėdsakus (V. M. veiksmai), surinko įvykio vietoje trijų iššautų šovinių tūteles ir vieną kulką, bei tęsdami sumanytą nusikalstamą veiką – nužudyti ir apiplėšti, visi bendrai veikdami, iš viso pagrobė iš A. Z. buto turto ne mažiau kaip už 7 300 Lt.
5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. gruodžio 18 d.
6. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
7. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Žemesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo A. S. elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, konstatavo, jog nuteistojo daroma pažanga bausmės atlikimo metu šiuo metu nesudaro pagrindo A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
8. Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl jam (A. S.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
8.1. Skunde nurodoma, kad ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. A. S. teigia, kad šiuo metu jau yra atlikęs 20 metų bausmės, taip pat nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dirba, dalyvauja įvairiose pataisos įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose, mokosi, 24 kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, neturi diskriminacinių nuostatų, kritiškai vertina savo elgesį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi jokių įsiskolinimų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Anot nuteistojo, bausmės atlikimo įstaiga jį charakterizuoja tik teigiamai. Pagal OASys metodiką jam (A. S.) yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji mažėja. Be to, teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad pakeitus bausmę iki gyvos galvos terminuota laisvės atėmimo bausme A. S. turės gyvenamąją vietą bei darbą, kuris leis jam išgyventi ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pateikti duomenys apie A. S. motinos sveikatos būklę.
8.2. Nuteistasis teigia, kad net ir tenkinus teikimą, jam įkalinimo įstaigoje reikėtų atlikti dar bent 5 metų bausmę, kurios metu taip pat būtų vertinamas skundo autoriaus elgesys ir pokytis. Taip pat net ir tokiu atveju jo elgesį po bausmės atlikimo prižiūrėtų Lietuvos Respublikos Probacijos departamento pareigūnai.
8.3. Skundo autoriaus manymu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo A. S. neigiamai charakterizuojančius duomenis – pažeidimus bei skirtas nuobaudas, tačiau nuobaudos skirtos ankstyvajame bausmės atlikimo periode, kai jis negalėjo susitaikyti su bausmės dydžiu ir bandė maištauti, tačiau vėliau susitaikė su paskirta bausme, priėmė ją, pradėjo dirbti, mokytis, dalyvauti varžybose bei kituose užsiėmimuose, kas rodo teigiamą pokytį.
8.4. A. S. teigia, kad smurtinė elgesio istorija, problemų sprendimo būdų stoka yra susijusi su nuteistojo padarytais nusikaltimais prieš daugiau nei 20 metų. Kaip matyti iš pataisos įstaigos pateiktų dokumentų, nuteistasis per visą bausmės laikotarpį savo problemų nesprendė smurtaudamas, o atvirkščiai dirba, užsiima veikla, mokosi. Be to, netoleruoja subkultūros. Anot nuteistojo, šiuo metu yra įgijęs gyvenimiškos patirties, suradęs save, turintis tikslų, todėl toliau spręsti problemų naudojant smurtą ar pažeidinėjant teisės aktus nuteistasis neplanuoja.
8.5. Nuteistasis A. S. skunde nesutinka, kad iki galo nėra padengęs civilinių ieškinių, kadangi visus ieškinius nurodo atlyginęs ir jokių skolų niekam neturi, todėl nesupranta, kodėl skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis yra skolingas 3 808,50 Eur (13 150 Lt) ir 14 481 Eur (50 000 Lt) pagal civilinius ieškinius, nors pagal juos jokie išieškojimai nuteistojo atžvilgiu nėra pradėti.
8.6. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad savo nusikaltimus įvykdė prieš daugiau nei 20 metų, kai Lietuvoje buvo kitokia situacija, kitoks visuomenės supratimas bei suvokimas ir vertybės, tačiau kaip keitėsi visuomenė bei jos vertybės ir suvokimas, keitėsi ir jo paties prioritetai bei vertybės. Šiuo metu A. S. teigia savo atliktus veiksmus vertinantis neigiamai, juos smerkia ir dėl jų gailisi, todėl ir posėdžio metu dar kartą nurodė, kad kritiškai vertina tai, ką padarė.
8.7. Nuteistasis nurodo, kad nuolat palaikė socialinį ryšį su artimaisiais, kurie nepraleido nei vieno susitikimo su juo per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Artimieji, bendraudami ir palaikydami jį, leido išgyventi sunkias akimirkas bei susitvarkyti su užplūdusiomis neigiamomis emocijomis. Kontaktas su artimaisiais bei jų rūpestis leidžia tikėtis, kad jis sulauks dienos, kai su artimaisiais galės bendrauti ne bausmės atlikimo įstaigoje, o kitoje aplinkoje. Be to, artimieji, su kuriais teigia palaikantis artimą ryšį, jeigu būtų tenkintas teikimas ir būtų pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pasirūpintų jo gyvenamąja vieta bei darbu.
8.8. Teigiama, kad skundžiamos teismo nutarties dėstomojoje dalyje nėra nurodyti, aptarti bei motyvuotai atmesti nuteistojo A. S. gynėjo bei nuteistojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai bei argumentai, susiję su teikimo tenkinimu. Anot A. S., nebuvo pateikti ir prokuroro argumentai. Nuteistojo manymu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai ignoravo tiek jo argumentus, tiek byloje pateiktą medžiagą, kurią pateikė pataisos namai, gynėjas, bei į gynėjo išsakytus argumentus posėdyje. Teigiama, kad priimant skundžiamą nutartį buvo formaliai vertinami įrodymai, dėl to galėjo būti priimta neigiama nutartis.
8.9. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra sulaukęs vidutinio amžiaus, darbingas, turintis galimybę susirasti darbą ir pradėti gyvenimą iš naujo bei prisitaikyti pasikeitusioje visuomenėje. Be to, turės gyvenamąją vietą, darbą, todėl turės galimybę save išlaikyti. Šios aplinkybės, A. S. teigimu, užtikrina, kad bus pasiekti bausmės tikslai, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo manymu, jam praleidus įkalinimo įstaigoje 25 arba 30 metų atliekant bausmę galima laikyti, kad asmuo, praleidęs didelę dalį savo gyvenimo, yra pakankamai nubaustas ir bausmės tikslai yra pasiekti.
8.10. A. S. taip pat pažymi, kad analizuojant pastarųjų metų teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose teisiami asmenys už panašias nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas ir A. S., teismai dažniausiai apsiriboja skirdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, jeigu jis būtų teisiamas šiuo metu, yra didelė tikimybė, kad nuteistajam už jo nusikalstamas veikas būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.
9. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtinta imperatyvi teismo pareiga) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo A. S. skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo A. S. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, taip pat paties A. S. Kauno apygardos teismo posėdyje duoti paaiškinimai šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotos laisvės atėmimo bausme.
12. Nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d.). Visgi vien formaliojo kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tam tikro dydžio atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
13. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, pirmiausiai, 2022 m. liepos 8 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3508 (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 95–100) matyti, kad per individualaus plano vykdymo laikotarpį nuteistasis laisvu nuo darbo laiku dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja šachmatų būrelyje, įvairiose viktorinose, sporto varžybose. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d. dalyvavo bendravimo įgūdžių lavinimo grupėje, išklausė 8 užsiėmimų ciklą, skirtą savęs pažinimui, savianalizės įgūdžių, komunikacinių, bendravimo bei kitų sugebėjimų lavinimui. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime Vilniaus mokymo centre A. S. baigė 12 klasių ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Už gerus mokymosi rezultatus ir aukštą mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų išlaikymą įteiktas padėkos raštas. Nuteistasis yra įgijęs dvi – dailidės ir elektrinių krautuvų operatoriaus, profesijas. Šiuo metu A. S. studijuoja (duomenys neskelbtini) I – ame kurse (studijas baigs 2025 m.). Pravieniškių pataisos namuose 2020 m. kovo 12 d. A. S. įsidarbino į VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininko pareigose (pagal produkcijos poreikį), darbine veikla užsiima iki šiol. Už nuoširdų ir stropų darbą užimamose pareigose nuteistajam įteiktos padėkos (2021 m. ir 2022 m.). Patikrinus Sodros duomenis, nuteistasis nuo 2022 m. balandžio 27 d. vykdo oficialią individualią veiklą. Skunde nurodytas aplinkybes apie jo (A. S.) išsilavinimą, aktyvų dalyvavimą įvairiose veiklose ir programose patvirtina ir Kauno apygardos teisme teikimo nagrinėjimo metu pateikti dokumentai (teikimo nagrinėjimo bylos l. 22-86). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. S. įsitraukia į siūlomas resocializacijos programas ir nėra joms abejingas, noriai dalyvauja visuose pozityvaus užimtumo renginiuose. Išanalizavęs teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad A. S. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi, tačiau taip pat nurodė, kad nuteistojo pažanga nėra pakankamai įtikinanti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, pažymi, kad aptartoms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pasiektus (arba nepasiektus) bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam apibūdinančių aplinkybių.
14. Išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat nėra laikomos tokios nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kaip tai, kad A. S. šiuo metu jau yra atlikęs 20 metų bausmės, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, neturi galiojančių nuobaudų, neturi diskriminacinių nuostatų, kritiškai vertina savo elgesį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi jokių įsiskolinimų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kad atlikęs bausmę turės gyvenamąją vietą bei darbą, taip pat A. S. motinos sveikatos būklė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties 11 punkto, Kauno apygardos teismas, priešingai nei teigia A. S., įvertino nuteistojo teismui pateiktus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis – pažymėjimus, raštus apie A. S. lankytus kursus ir užsiėmimus, mokslo pasiekimus, nuteistojo motinos E. S. medicininių dokumentų kopijas, patvirtinančias apie A. S. motinos sveikatos būklę. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šios ir kitos aplinkybės rodo, jog A. S. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi, tačiau aptariamos aplinkybės turi būti vertinamos kitų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių kontekste. Pagrindo išvadai, jog A. S. paskirtos bausmės atlikimo metu jau buvo pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ar tokie tikslai bus pasiekti pakeitus laisvės atėmimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą, šiuo metu dar nėra.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
16. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant A. S. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados, pirmasis nusikalstamos elgesio rizikos įvertinimas A. S. atliktas 2016 m. lapkričio mėnesį, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 63 balais (vidutinė rizika). Pakartotinių vertinimų metu, kurie atitinkamai atlikti 2021 m. sausio 26 d. ir 2022 m. birželio 6 d., buvo fiksuota nuteistojo daroma pažanga: 2021 m. sausio 26 d. išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 balais (vidutinė rizika), paskutiniojoje, 2022 m. birželio 6 d., išvadoje rizikos įvertinimas balais nenurodytas, tačiau pažymėta, jog atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Kaip matyti iš asmens byloje esančios teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys anketos, A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. birželio 6 d. buvo įvertinta 50 balų. 2022 m. liepos 8 d. socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo A. S. kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą arba nestabilią darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas ar pavojingas elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus arba kontroliuojantis elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, priežiūros ar apribojimų pažeidimai. Taigi, nepaisant fiksuojamos nuteistojo A. S. daromos pažangos, šiuo metu nuteistojo pakartotinio elgesio rizika vis dar priskiriama vidutinei, o visa eilė išskiriamų kriminogeninių veiksnių rodo pakankamai aukštą nuteistojo A. S. pavojingumą. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį kol kas neskyrė pakankamai pastangų siekiant sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką, ypač šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami tyrimo išvadoje kaip dinaminiai ir kuriuos galima (ir netgi būtina) pašalinti (pvz. savo impulsyvų elgesį, empatijos stoką, agresyvumą).
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės paskirties įgyvendinimo (arba neįgyvendinimo) nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. A. S. iš viso teistas penkis kartus:
17.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį;
17.2. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;
17.3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį;
17.4. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimą, veikiant organizuota grupe.
17.5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už du nužudymus, kurios padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais, tyčia, vieną jų dėl savanaudiškų paskatų, kitą itin žiauriai.
18. Kaip matyti, visi A. S. teistumai, pradedant antruoju, yra susiję su smurtinėmis nusikalstamomis veikomis. Įvertinusi padarytų nusikaltimų pobūdį ir skaičių socialinės tyrimo išvados nurodytų aplinkybių kontekste (jog nuteistajam būdingas rizikingas, impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, empatijos stoka), teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs pakankamai, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – šiuo metu nėra pasiekti. Pastebėtinas ir nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas – A. S. nepripažįsta savo kaltės dėl įvykdytų trijų žmonių nužudymų, nesigaili dėl šių labai sunkių ir itin pavojingų nusikaltimų padarymo.
19. Nuteistojo A. S. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijos matomos ir iš asmens byloje esančių nuteistojo charakteristikų bei išvadų. 2002 m. vasario 27 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus parengtoje charakteristikoje nurodoma, kad A. S. elgesiui būdingas impulsyvumas, greita nuotaikų kaita, konfliktinėje situacijoje nuteistasis linkęs kaltinti ne save, bet kitus asmenis, nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. 2004 m. kovo 5 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų charakteristikoje teigiama, kad A. S. laikosi neformalių nuteistųjų tradicijų. 2006 m. kovo 6 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis įstaigoje adaptavosi nesunkiai, yra taktiškas su kitais nuteistaisiais, su administracijos darbuotojais stengiasi būti mandagus, tačiau nedirba, nes tai daryti kategoriškai atsisakė laikydamasis neformaliųjų nuteistųjų tradicijų, nuteistojo charakteris apibūdinamas kaip konfliktiškas, priteisto civilinio ieškinio atlyginti nesistengia, kaltę neigia, mano esąs nubaustas nekaltai. 2006 m. vasario 28 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad A. S. neformaliosios nuteistųjų elgesio taisyklės yra sąlyginai svarbios. Nuteistasis pradedamas teigiamai charakterizuoti tik 2011, 2012, 2013 metų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos metinėse charakteristikose (asmens bylos II dalis, 8 t., b. l. 154; 9 t., b. l. 105, 200, 10 t., b. l. 1), tačiau ir šiais atvejais su tam tikromis išlygomis Pavyzdžiui, 2012 m. birželio 22 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos metinėje charakteristikoje atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, bendraudamas su administracija, yra linkęs laikytis savo nuomonės. Nors 2017 m. liepos 21 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikoje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (asmens bylos 11 t., b. l. 105), netrukus po to, 2017 m. liepos 27 d., Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Psichologinės tarnybos išvadoje (asmens bylos 11 t., b. l. 104) nurodoma, kad, remiantis specialistų charakterizuojančiais įrašais, nuteistasis linkęs racionalizuoti, intelektualizuoti, vyrauja ekstrapunityvios reakcijos (kaltė suverčiama kitiems žmonėms, susidariusioms aplinkybėms), rezervuotumas bendravime.
20. A. S. per visą bausmės atlikimo laiką 37 kartus pažeidė nustatytus bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, 18 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog daugelis vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų buvo padaryti ankstyvuoju A. S. bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. 2001 – 2008 metais. Nepaisant to, pabrėžtina, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti atsižvelgiama ne vien į skundo autoriaus elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet įvertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuo 2009 m. pradedamas matyti pokytis nuteistojo elgesyje – A. S. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą valstybės įmonėje skirti 24 paskatinimai. Aktyviausiai paskatinimai pradėti skirti nuo 2020 m., t. y. artėjant A. S. atliekamos neterminuoto laisvės atėmimo bausmės dvidešimtmečiui, kuris yra laikomas formaliuoju kriterijumi svarstyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuotu laisvės atėmimu. 2020 m. ir 2021 m. nuteistajam skirta po 4 paskatinimus, šiais metais nuteistajam yra skirti 2 paskatinimai. Nepaisant nuteistajam A. S. skirtų paskatinimų, pažymėtina, kad paskutiniai du A. S. vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti 2018 ir 2019 m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. S. pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, privalo būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo (A. S.) elgesį, jog būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama. Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, bet ir netinkamo bei neteisėto elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo, pašalinimu. Nors laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. spalio 1 d. nefiksuota nuteistojo netinkamo elgesio, susijusio su vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu ir rėžimo reikalavimų nesilaikymu, 2018 ir 2019 m. padaryti pažeidimai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pažanga yra ilgalaikė ir nuolatinė. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbi nuteistojo A. S. iniciatyva tolesnei pažangai aktyviai dalyvaujant su nuteistojo resocializacija ir elgesio keitimu susijusiose programose, pozityviai koreguojant savo elgesį.
21. Pastebėtina ir tai, kad atlikdamas bausmę A. S. ilgą laiką nedirbo ir už atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą 2003 m. gruodžio 5 d. buvo gavęs drausminę nuobaudą (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 95–100). Tik 2013 m. gegužės 8 d. A. S. charakteristikoje pažymėta, jog nuteistasis išreiškė norą dirbti (asmens bylos II dalis, 9 t., b. l. 200; 11 t., b. l. 1), dirbti VĮ „Mūsų amatai“ pradėjo tik nuo 2020 m. kovo 12 d. (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 28). Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistųjų darbas yra svarbus ne tik siekiant atlyginti skolinius įsipareigojimus, įskaitant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos žalos atlyginimą, bet taip pat yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas, padedantis keisti tokių asmenų vertybinį požiūrį, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis A. S. profesiniu išsilavinimu ir aukštuoju koleginiu išsilavinimu susidomėjo tik artėjant galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (elektrinio krautuvo operatoriaus ir dailidės profesijos įgytos 2021 m., šiuo metu nuteistasis studijuoja (duomenys neskelbtini) I – ame kurse). Nors šie pokyčiai vertintini teigiamai, jų susiformavimo laikas šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. S. yra iš tiesų suinteresuotas įgyti darbinių įgūdžių ir panaudoti juos resocializacijos procese.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo skunde teigiama, neva nutartį priėmęs teismas skundžiamos nutarties dėstomojoje dalyje tiesiogiai neaptarė nuteistojo, jo gynėjo ir prokuroro posėdžio metu pateiktų paaiškinimų bei argumentų, išanalizavus Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolą, matyti, kad aptariami proceso dalyviai posėdžio metu nepateikė naujos esminės informacijos, kurios anksčiau nebuvo asmens ar teikimo nagrinėjimo byloje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsižvelgė į visus nuteistojo A. S., jo gynėjo, taip pat prokuroro teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, susijusius su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimu į terminuotą laisvės atėmimą, bei pateikė šių argumentų motyvuotą įvertinimą.
23. Nesutiktina ir su skundo argumentais, neva teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė aplinkybę, jog A. S. yra skolingas 3 808,50 Eur (13 150 Lt) ir 14 481 Eur (50 000 Lt) pagal civilinius ieškinius. Pažymėtina, jog aplinkybės, neva nuteistasis yra skolingas pagal civilinius ieškinius, apygardos teismas apskritai nenurodė – skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, jog iš A. S. buvo priteisti tokio dydžio civiliniai ieškiniai, o nuteistasis nurodo juos atlyginęs. Toliau argumentuodamas savo sprendimą teismas pažymėjo, jog byloje buvo gautas vykdomasis dokumentas dėl 239,47 Eur išieškojimo, tačiau šis išieškojimas buvo nutrauktas. Šias aplinkybes teismas vertino teigiamai, tačiau pripažino, jog neatlygintų civilinių ieškinių nebuvimas nėra pakankama sąlyga keičiant laisvės atėmimo iki galvos bausmę į švelnesnę.
24. Nuteistasis A. S. skunde taip pat pažymi, kad analizuojant pastarųjų metų teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose teisiami asmenys už panašias nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas ir A. S., teismai dažniausiai apsiriboja skirdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, jeigu jis būtų teisiamas šiuo metu, yra didelė tikimybė, kad skundo autoriui už jo padarytas nusikalstamas veikas būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimo, kaip ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo (ar nepakeitimo) terminuota laisvės atėmimo bausme, klausimai yra individualaus pobūdžio, todėl kiekvienu atveju yra įvertinama tik konkretaus nuteistojo asmenybė ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visuma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo skunde pateikti pasvarstymai (nenurodant nei vieno aktualios teismų praktikos pavyzdžio), jog šiuo metu teismui nagrinėjant skundo autoriaus baudžiamąją bylą, už padarytas nusikalstamas veikas jam galimai būtų skiriama ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, o terminuotas laisvės atėmimas, neturi reikšmės sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą.
25. Pagal EŽTT jurisprudenciją, įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra ir nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu suderinimas tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog esant nustatytai A. S. vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kitoms šioje nutartyje aptartoms ir įvertintoms aplinkybėms, šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme dar per anksti. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (padaryti gerai organizuoti, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (A. S. ilgą laiką sistemingai nesilaikė bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių ir atliko režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos jam būdavo skiriamos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, net ir įvertinus teigiamus asmenybės pokyčius, šiuo metu išlieka vidutinė, visa eilė kriminogeninių veiksnių, rodo vis dar pakankamai aukštą nuteistojo pavojingumą. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad bausmę pakeitus terminuotu laisvės atėmimu A. S., būdamas laisvėje, nekels grėsmės visuomenei. Nepaisant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nuteistojo pažanga, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nuolatinė ir ilgalaikė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.