- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- A5.-2938-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02665-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Raimundas Jurka
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. J., jos atstovui – advokatui Raimundui Jurkai,
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atstovui Giedriui Kriūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini)., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07:23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11:10 val. būdama darbdaviu – fiziniu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, vykdydama individualią veiklą pagal jai išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, nelegaliai įdarbino ir leido savo naudai dirbti L. K., o būtent: nesudariusi su L. K. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie L. K. priėmimą į darbą, leido jai 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuo 07:23 val. iki 13:58 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07:44 iki VDI inspektorių 11:10 val. atlikto patikrinimo, (duomenys neskelbtini) turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti pardavėjos darbines funkcijas (pardavinėti R. J. priklausančius sodinukus, prižiūrėti ir tvarkyti prekybos vietą). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Nuomoja kioskus (duomenys neskelbtini) turgavietėje, visada prekiauja pati arba vyras. L. K. pažįsta iš seniau, ji dirbo gretimame kioskelyje. L. K. užeidavo pas juos, sakydavo, kad norėtų pasiimti vietą, prekiauti turguje augalais. Kaip tik artėjo sezonas, rugsėjis ir rugpjūčio galas. Ji norėjo prieš leidžiant vaikus į mokyklą pasiimti atostogų, nes dirba be atostogų. Pasiūlė L. K., ar nenorėtų eiti į jos kioskelį, pasiūlė sudaryti sutartį mėnesiui pabandyti, tada galėsianti kreiptis dėl tos vietos, jeigu norėsianti. L. K. sutiko. Padarė sutartį subnuomos ir išnuomojo L. K. kioskelį mėnesiui laiko. Ji pati kioskus nuomojasi iš turgavietės, nuomos sutartyje nurodyta, kad subnuomoti negalima, tačiau ji vis tiek subnuomojo. Dėl sutarties su L. K. pradėjo tartis gal savaitė iki jos surašymo, surašė 2020 m. rugpjūčio 7 d., L. K. prekiauti pradėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. Rugpjūčio 7 d. suskaičiavo kioskelyje likusias prekes – augalus, sudarė sąrašą, jį pasirašė su L. K.. Šiuos augalus pardavinėjimui ji pardavė L. K., kuri turėjo už juos grąžinti pinigus. Sąrašas maždaug apie 1 lapas, likusių augalų buvo daug įvairių – obelų, kriaušių, šilauogių, šiuo metu tiksliai negalinti pasakyti kiek, bet augalų vertė sąraše apie 2000 Eur., tai jų savikaina, vieno sodinuko savikaina apie 5 eurus. Turguje parduodamo sodinuko kaina apie 10-15 eurų. L. K. jai už juos nesumokėjo, turėjo sumokėti tada, kai parduos. Augalai kioskelyje buvo jos, R. J.. Nuomos mokestį L. K. turėjo mokėti turgui, o ne jai. L. K. žadėjo išsiimti verslo liudijimą, tą padaryti galima internetu tą pačią dieną. Už parduotus augalus L. K. jai nesumokėjo, mano, kad už tuos, kuriuos L. K. pardavė per tas kelias dienas, turi jai sumokėti. Po patikrinimo L. K. nebeprekiavo. Apie patikrinimą kaimyniniuose kioskeliuose prekeiviai pasakojo, kad L. K. išsigando, kad jai inspektorius grasino policiją iškviesti. Mano, kad L. K. išsigandusi pamelavo. Paskui L. K. paskambino ir pasakė, kad tikrina, kad nežino, ką jai daryti, tik tada pasakė, kad nepasiėmė verslo liudijimo. Kitą dieną atėjo pareigūnas, kai ji (R. J.) buvo kioskelyje, jis net neprisistatė, paprašė jos pasirašyti turguje kioskelyje pasiaiškinimą. Paskui buvo ją pakvietęs į darbo inspekciją.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad visi veiksmai buvo atlikti kolegos A. B.. Apklausiant asmenis jis nedalyvavo. Jie atėjo tikrinti pagal anoniminį pranešimą. Jie atėjo, apsižiūrėjo, jis nuėjo į pirmą kioską, ten ir pasiliko, o kolega A. B. kitur nuėjo. Vienas kioskas nuo kito per 10 metrų. Jis praeidamas matė ponią L. K. dirbančią, po to kolega atėjo ir nurodė aplinkybes. L. K. nieko neminėjo apie jokią sutartį, buvo apklausta, įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Reikia vertinti pirminius duotus paaiškinimus, o ne duotus po 10 dienų. Mano, kad subnuomos sutartis – gynybinė versija. Paaiškinimas imtas rugpjūčio 21d., R. J. paaiškino aplinkybes, jie įvertino duomenis ir buvo priimtas sprendimas surašyti protokolą.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji išnuomojo kioską, norėjo dirbti pati sau, savarankiškai. Norėjo dar ankščiau išnuomoti, bet nebūdavo vietos. Su R. J. jos senai pažįstamos, ji ankščiau dirbo turguje. Ji atvažiavo į turgų, jos susitiko, pakalbėjo, ji sakė norinti išnuomoti kioską, nori padirbti sau. R. J. pasakė, kaip tik norinti mėnesiui išeiti atostogauti, turinti daug reikalų. Pasiūlė sudaryti sutartį ir mėnesį ji galėsianti pabandyti padirbti, pasiūlė parduoti savo prekes. Jos sudarė sutartį rugpjūčio 7 d., kad ji dirbs nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 8 d. R. J. jai duoda prekes už savikainą – kriaušes, šilauoges – po 5 eurų už vienetą, o ji įsipareigojo sumokėti R. J. 380 Eur už kioską, kadangi R. J. mokės turgui už kioską. Jos sudarė sąrašą, kiek yra sodinukų, ji sumokėjo R. J. už sodinukus, už kiekvieną po 5 eurus, bendra suma gal 50 eurų. Jokio kvito neėmė, nes R. J. pasitiki, sumokėjo grynais pinigais. Savo sodinukų ten neturėjo. R. J. sakė, kad reikia paimti patentą, bet ji jo paimti nespėjo. Ji dėl to yra kalta. Internetu naudotis nelabai moka, šiuo metu kai yra „corona“ virusas, jai pasakė, kad reikia iš anksto užregistruoti, taip ir neišėjo. Prekiavo ji nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 12 d., neatsimena, ar ką nors pardavė. Tada atėjo darbo inspektorius, išgąsdino, grasino iškviesti policiją. Ji išsigando ir rašė bet ką, kas šovė į galva ėjo, ką jai sakė rašyti, neteisybė ten buvo. Išsigando atsakomybės. Kalta, kad patento neišsiėmė, gailisi dėl to.
Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad atliko patikrinimą rugpjūčio 12 d. pagal gautą informaciją apie nelegaliai dirbančius asmenis dviejuose paviljonuose, (duomenys neskelbtini) turguje. Atvykę užėjo į turgų. Prie vieno paviljono užfiksavome nelegalią darbuotoją, tada kolega pasiliko ten, o jis priėjo prie kito paviljono. Priėjo iš priekinės pusės, paviljone buvo, kaip vėliau paaiškėjo, L. K.. Jam po kaklo buvo vaizdo registratorius ir apačioje tarnautojo pažymėjimas. Priėjo, parodė pažymėjimą, paklausė, kas šeimininkas, moteris pasakė, kad ji šeimininkė. Tada paklausė, kokiais pagrindais dirba, moteris pasakė, kad šeimininkė paprašė pabudėti, pasaugoti gėles, prižiūrėti. Užėjo į paviljono vidų, jis paprašė dokumento, moteris dokumento neturėjo. Jis per telefoną patikrino duomenų bazėse. Pamatė, kad verslo liudijimo Sodroje nėra, tada paprašė pateikti paaiškinimą. Užduodavo klausimus, o L. K. rašė paaiškinimus. Jis klausė, kokiais pagrindais dirba, ar ją samdė, kieno prekės, ar jai buvo mokama ir pan., kad asmuo žinotų, kokio turinio pasiaiškinimą rašyti. Pradžioje rašė, kad paprašė šeimininkė pabudėti, už pusvalandžio ateis. Surašė paaiškinimą, tada jis pasakė, kad eis paimti vaizdo kamerų įrašus iš (duomenys neskelbtini) turgavietės administracijos. Tada moteris pasakė, kad šiek tiek ne taip parašė ir paprašė papildyti. Pildė paaiškinimus, buvo užduodami klausimai. Paaiškėjo, kad R. J. kartais pasamdydavo L. K. prekiauti sodinukais, ne nuolat, kartais visą dieną, kartais tik kelias valandas. Nurodymus dėl darbų duodavo R. J.. L. K. nežymėdavo, kiek parduota, R. J. žinojo prekes, atvažiavusi suskaičiuodavo ir išmokėdavo pinigus už atliktą darbą. Prekių kainą L. K. žinojo, kai buvo pasakytos prekių kainos. Surašė paaiškinimą, jis pasiėmė, po to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) turgaus administraciją, gavo pateiktus vaizdo įrašus, surinko visą medžiagą, surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą. Vaizdo registratorių naudoja pagal Nelegalaus darbo tyrimo tvarką, jiems privaloma naudoti vaizdo registratorius. Valstybinė darbo inspekcija taip pat gali surašyti protokolus dėl atsakomybės už darbą be patento, bet šiuo atveju tai nebuvo padaryta, nes L. K. paaiškino, kad dirbo darbdaviui, nelegalaus darbo atveju nelegalus darbuotojas nebaudžiamas. L. K. laisvai bendravo lietuvių kalba.
2020 m. rugpjūčio 21 d. R. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog L. K. buvo jos patalpose, nes su ja yra susitarusios, kad ji išsinuomos jos kioskelį mėnesiui ir dirbs su verslo liudijimu. Daugiau informacijos negali suteikti nes buvo atostogose (b. l. 11).
Šalies argumentai
L. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog prekybos paviljonas priklauso R. J., ji čia prekiauja sodinukais. Ją pažįsta iš anksčiau. Vakar paprašė, paskambino telefonu, pabudėti šiandien kioske porai valandų. Ji (L. K.) atvyko 10:00 val. ir stovi ir budi. Dėl apmokėjimo nesitarė, iki 12:00 val. pabūti prašė. Jeigu ateis klientai, ji turi sakyti, kad šeimininkė ateis vėliau. Ji apie prekybą nieko nežino, stovi darbo biržoj 2 metus. Nori patikslinti, kad ji kartais padeda dirbti šiame paviljone, priklausančiame R. J.. Padeda prekiauti. Kartais dieną, kartais pora valandų. Nuo 8:00 val. iki 14:00 val. Paskutinį kartą vakar pardavė tris krūmus, šiandien nieko dar nepardavė. Atsiskaito už darbą su ja kiekvieną dieną po darbo pabaigos. Sumoka būna 10-20 Eur, priklausomai nuo prekybos. Paskutinį kartą dirbo 2020 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 8).
Patalpų subnuomos sutartis, sudaryta 2020 m. rugpjūčio 7 d., pagal kurią L. K. iš R. J. vieno mėnesio laikotarpiui nuomojasi patalpas ((duomenys neskelbtini) Turgavietės kioskus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nuomos terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., kioksai nuomojami komercinei veiklai vykdyti. Sutartį pasirašė nuomotoja R. J. ir nuomininkė L. K. (b. l. 13-15).
Vaizdo įrašuose užfiksuota patikrinimo eiga, taip pat duomenys apie L. K. veiksmus paviljone 2020 m. rugpjūčio 11-12 d. (prisegti prie bylos viršelio).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti rašytinė, DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo.
Teismas šią poziciją vertina kaip gynybinę, pateikiamą siekiant išvengti atsakomybės, ir atmetą kaip prieštaringą ir neatitinkančią kitų bylos duomenų.
R. J. ir L. K. parodymai teismo posėdyje nesutampa dėl kelių esminių aplinkybių. Visų pirma, R. J. parodė, kad sodinukus, likusius kioske, pardavė L. K. už savikainą, visų likusių sodinukų kaina buvo apie 2000 eurų. L. K. gi parodė, kad sodinukų, kuriuos jai pardavė R. J., vertė buvo apie 50 eurų. Skirtumas tarp 50 ir 2000 eurų yra akivaizdus. L. K. nurodė mokėjusi grynais pinigais, o R. J. parodė, kad jos sudarė rašytinį sąrašą parduodamų prekių ir jų kainos, 2000 eurų sumą teisme apklausiama nurodė netgi du kartus. Taigi apsirikti, suklysti tarp 50 ir 2000 eurų neįmanoma.
Antra, R. J. parodė, kad L. K. už sodinukus neatsiskaitė, žadėjo sumokėti baigusi prekiauti. L. K. gi nurodė, kad už sodinukus atsiskaitė iškart, R. J. sumokėjo grynais. Trečia, R. J. parodė, kad L. K. turėjo 380 eurų (kiosko nuomos kaina) sumokėti turgavietei, o L. K. parodė, kad 380 eurų ji turėjo sumokėti R. J..
Įvertinus tokius parodymų skirtumus, akivaizdu, kad teismui pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, yra melaginga ir pateikiama siekiant išvengti atsakomybės. R. J. ir L. K. neneigė, kad yra seniai pažįstamos, be to. L. K. dirba R. J., taigi yra suinteresuota duoti savo darbdavei naudingus parodymus.
Be to, ši įvykių versija neatitinka ir kitų byloje surinktų duomenų. R. J. nurodė kioską subnuomojusi, tačiau pati patvirtino, kad jos su turgaviete sudaryta nuomos sutartis pernuomoti kiosko neleidžia. Taip pat pažymėtina, kad R. J. teismo posėdyje parodė, kad sodinukai, kuriais prekiavo L. K., buvo jos, t. y. R. J.. Tai neatitinka jos pačios paaiškinimo, kad sodinukus pardavė L. K., nes jei būtų pardavusi sodinukus, šie būtų ne jos, o L. K..
L. K. ir R. J. teigė, kad inspektorius grasino L. K. policija, dėl to ši išsigando ir patikrinimo metu nurodė neteisybę. Byloje esantys vaizdo įrašai tai paneigia. Sutiktina, kad inspektorius vieną kartą nurodo kviesiantis policiją, tačiau jis tą pasako pačioje įrašo pradžioje, kai L. K. atsisako jam prisistatyti, kai dar nėra kalbama apie galimai nelegalų darbą. Tokio pranešimo teismas nelaiko grasinimu. Matyti, kad L. K. yra pasimetusi (tai akivaizdu, nes ji supranta, kad dirba nelegaliai), tačiau teigti, kad ji išsigandusi grasinimų, nėra pagrindo. Daugiau jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti grasinimais, spaudimu, vaizdo įrašuose neužfiksuota. L. K. dar teigė, kad rašė, ką jai sakė inspektorius. Tačiau vaizdo įrašuose matyti, kad inspektorius užduoda konkrečius klausimus, bet nenurodo atsakymų, nediktuoja, taigi negalima teigti, kad paaiškinime surašyti ne pačios L. K. teiginiai.
L. K. taip pat teigė, kad ji neteisingai paaiškino inspektoriui situaciją, nes pati bijojo atsakomybės, kadangi dirbo be patento. Tačiau iš vaizdo įrašų taip pat matyti, kad patikrinimo metu apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl to, ar L. K. dirba be verslo liudijimo, ir dėl atsakomybės už tokius veiksmus.
Sutiktina, kad L. K. rašytiniame paaiškinime pateikiama prieštaringa informacija – pradžioje nurodoma, kad ji atėjo pabudėti šeimininkės (R. J.) prašymu, o vėliau – kad ji padeda R. J. prekiauti, jai už tai mokama. Tačiau tai visiškai paaiškina liudytojo A. B. paaiškinimai ir vaizdo įrašai. Iš jų matyti, kad L. K. patikrinimo metu iš pradžių nurodo, kad tik atėjo pabudėti. Matyti, kad inspektorius užduoda konkrečius klausimus, į kuriuos L. K. neturi iš anksto paruoštų atsakymų, negali logiškai paaiškinti (pvz., kodėl atėjusi tik pabudėti, ji nukėlė tvorą ir pan.). Ir tik po to inspektoriui paaiškinus, kad jis paims vaizdo įrašus iš turgavietės administracijos, L. K. supranta, kad juose ji bus užfiksuota prekiaujanti, be to, prekiaujanti ne tik patikrinimo dieną, bet ir anksčiau. Ir tada, suprasdama, kad sugretinus duomenis bus matyti, kad pirminė versija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, L. K. duoda naujus paaiškinimus. Šie paaiškinimai jau pakankamai konkretūs – kad ji padeda prekiauti R. J., kaip dažnai ir kiek laiko ji būna kioske, kada ir kiek jai R. J. sumoka. Kaip jau minėta, iš vaizdo įrašų matyti, kad inspektorius, atlikęs patikrinimą, spaudimo nedaro, negrasina ir ką rašyti paaiškinime, nediktuoja. Šiuos L. K. paaiškinimus visiškai patvirtina (duomenys neskelbtini) turgavietės administracijos vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad L. K. prekiauja. Teismas sprendžia, kad būtent šie L. K. paaiškinimai atitinka tikrovę.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad R. J. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą.
Sutiktina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo padaryti kai kurie procesiniai pažeidimai, tačiau jų teismas nelaiko esminiais. Pvz., R. J. pirminiame paaiškinime nurodyta, kad ji įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, nors ji yra atsakomybėn traukiamas asmuo, kuriam tokia atsakomybė netaikoma. Tačiau tai nėra esminis pažeidimas, nes R. J. pirminis paaiškinimas visiškai analogiškas jos teisme duotiems parodymams (kur jai jau buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų). Taip pat sutiktina, kad inspektoriui apklausiant L. K. patikrinimo metu, jai nebuvo išaiškinta teisė į vertėją. Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad L. K. pakankamai gerai kalba lietuvių kalba, supranta inspektoriaus jai užduodamus klausimus, ir net nekyla abejonė, ar jai reikalingas vertėjas.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumą – nelegaliai įdarbintas vienas asmuo, dirbo ne mažiau kaip dvi dienas. Atsižvelgiama į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. J. dirba pagal verslo liudijimą, teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie jos ankstesnius baustumus administracine tvarka, ji nėra teista. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas skiria R. J. didesnę nei minimalią (1000 eurų), tačiau mažesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytas vidurkis (3000 eurų), dydžio piniginę baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
R. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2000 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.