Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 245 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. be pagrįstos priežasties nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1971-933/2015, dalies dėl 5 825,42 Eur nepanaudoto avanso priteisimo iš jo D. B. ir A. B.. Šiais veiksmais D. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje.

Teisme apklaustas kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino, paaiškindamas, kad nemokėjo pinigų, nes norėjo aiškumo, laukė teismo sprendimo dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Nors teismo sprendimo dalies dėl priteisto avanso neginčijo, tačiau toks buvo jo sprendimas nemokėti priteisto avanso, kol nesulauks kito teismo sprendimo. Teigė, kad nenori mokėti iš užsispyrimo, tačiau nėra taip, kad teismo sprendimo nevykdo piktybiškai. Mano, kad nukentėjusieji nori iš jo pasipelnyti, nes antrą kartą reikalauja tą pačią pinigų sumą. Šiuo metu negrąžintas avanso likutis sudaro iš priteistos avanso sumos minusavus 200 Eur. Skolą sumokės prieš pat teismo posėdį, mokėdamas dalimis per mėnesį. Nurodė, kad gyvena iš padienių darbų, nes nuo 1999 m. jo įmonė neveikia (teisiškai jos nėra uždaręs). Pripažino, kad turi įsiskolinimų ir jo finansinė padėtis yra prasta. Iki konflikto neturėjo ir šiuo metu neturi registruoto turto, neturi lėšų kredito įstaigose, sąskaitų bankuose, tačiau turi pinigų grynaisiais. Su jį atstovavusia advokate atsiskaitė grynaisiais. Už buto nuomą per mėnesį moka apie 350 – 400 Eur, teikia išlaikymą ir savo vaikui. Posėdžio metu patvirtino, kad grynaisiais turi pinigų sumą, kurios užtektų atsiskaityti su nukentėjusiaisiais.

Teisme apklaustas nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad nors teismo sprendimas įsigaliojo, kaltinamasis jo nevykdo. Gavę vykdomąjį raštą, jį pateikė vykdyti antstolių kontorai. Antstolių kontora pateikė informaciją apie kaltinamojo įsipareigojimus vykdomosiose bylose. Kitose vykdomosiose bylose kaltinamasis turi virš 10 000 Eur įsipareigojimų. Po vykdomojo rašto gavimo su kaltinamuoju nebendravo ir iš kaltinamojo pusės nebuvo atlikti jokie mokėjimai, išskyrus 200 Eur, kurie buvo sumokėti prieš pat pirmą posėdį. Antstolis pasakė, kad galimybės išieškoti yra labai menkos, nes pas kaltinamąjį nėra turto, kredito įstaigose jis neturi pinigų, turi labai daug įsipareigojimų.

Teisme apklausta nukentėjusioji D. B. paaiškino, kad, jos nuomone, kaltinamasis neturi pinigų, nes juos panaudojo savo reikmėms. Jis žadėjo jiems atlyginti dar 2014 m. sausio mėn. Visgi geranoriškumo iš jo pusės nebuvo, nebuvo tartasi dėl dalinio mokėjimo. Jis nesistengia, nesiregistruoja darbo biržoje, neieško darbo. Jis elgiasi piktavališkai jų atžvilgiu. Patvirtino, kad po vykdomojo rašto išdavimo gavo iš kaltinamojo 200 Eur, tačiau po teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo su juo nebendravo. Anksčiau jam skambino, prašė grąžinti pinigus, tačiau jis nekeldavo ragelio, nekreipdavo dėmesio į jos žinutes. Iki vykdomojo rašto išdavimo žadėjo, kad sumokės.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1971-933/2015, D. B. ir A. B. iš D. S. buvo priteista 5 825,42 Eur nepanaudoto avanso, 9 562,70 Eur nuostolių, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir 1 068,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 46-58). D. S., pateikdamas 2015 m. balandžio 22 d. apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo, neginčijo teismo sprendimo dalies dėl priteisto 5 825,42 Eur nepanaudoto avanso (b. l. 105-115), todėl šioje (neapskųstoje teismo sprendimo dalyje) dalyje teismo sprendimas 2015 m. balandžio 23 d. įsiteisėjo (b. l. 33). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1971-933/2015, dėl 5 825,42 Eur nepanaudoto avanso priteisimo iš D. S. D. B. ir A. B. naudai (b. l. 33), tačiau iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir iki šiol įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis nėra įvykdyta. Byloje pateikto 2015 m. gruodžio 1 d. pinigų perlaidos kvito Nr. PP518909 duomenimis, 2015 m. gruodžio 1 d. D. S. sumokėjo D. B. pagal teismo sprendimą grąžinamo avanso dalį - 200 Eur (b. l. 119), todėl likusi nepadengta priteisto avanso suma sudaro 5 625,42 Eur. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0042/15/00998 ir Nr. 0042/15/00997 kopijų matyti, kad priverstine tvarka įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies įvykdyti nebuvo galimybės, nes D. S. neturi sąskaitų bankuose, neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta (b.l. 65-98).

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 str. 1 d.).

LR BK 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. LR BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Šio baudžiamojo nusižengimo esmė – teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tyčinis nevykdymas. Vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs kaltinamojo ir nukentėjusių paaiškinimų, daro išvadą, kad D. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, yra įrodyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1971-933/2015, dalis dėl 5 825,42 Eur nepanaudoto avanso priteisimo iš D. S. D. B. ir A. B. naudai įsiteisėjo 2015 m. balandžio 23 d., todėl nuo teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo dienos (2015 m. balandžio 23 d.) jis tapo privalomas ir vykdytinas (Teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Kadangi įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies kaltinamasis D. S. nevykdė geruoju, 2015 m. birželio 1 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Tiek apie įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1971-933/2015, dalį dėl 5 825,42 Eur avanso prisiteisimo, tiek dėl šioje teismo sprendimo dalyje išduoto vykdomojo rašto kaltinamajam D. S. buvo žinoma, o tai įrodo jo paaiškinimai, duoti posėdžio metu, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog jis neskundė teismo sprendimo dalies dėl priteisto avanso (civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei paduodant apeliacinį skundą D. S. atstovavo advokatė), bei tai, kad jam buvo įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą (b.l. 91).

Nors byloje pateiktos vykdomųjų bylų Nr. 0042/15/00998 ir Nr. 0042/15/00997 kopijos įrodo, kad priverstine tvarka išieškoti priteistos 5 825,42 Eur avanso sumos nepavyko, nes antstolis A. B. nerado D. S. vardu sąskaitų bankuose, nerado registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, kiti bylos duomeny įrodo ir tai, kad D. S. turi ir kitų pradelstų įsiskolinimų (b.l. 35-37), tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis D. S. įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies nevykdė dėl objektyvių priežasčių (to neišgalint finansiškai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam buvo paaiškinta, kad tai, ar kitoje dalyje nukentėjusiųjų pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, nuspręs jo skundą civilinėje byloje nagrinėjantis teismas, o kaltinamojo nesutikimas su apskųsta (neįsiteisėjusia) teismo sprendimo dalimi nesudaro pagrindo jam nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (jo dalies), tačiau kaltinamasis D. S. išreiškė kategorišką savo nusistatymą nevykdyti ir įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, kol jo skundas nebus išnagrinėtas apskųstoje teismo sprendimo dalyje. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad grynaisiais turi pinigų sumą, kurios užtektų atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, tačiau įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies nevykdo iš užsispyrimo, dėl savo principinio nusistatymo.

Be to, jog pats kaltinamasis pripažino, kad turi grynaisiais pinigų tiek, kad galėtų atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, kiti byloje esantys duomenys apie tai, kad kaltinamasis turėjo ir finansiškai išgalėjo atsiskaityti su jį pirmosios instancijos teisme atstovavusia advokate (1 044,81 Eur), sumokėti už apeliacinį skundą (165,16 Eur), posėdžio metu jo duoti paaiškinimai, jog išgali išlaikyti nuomojamą butą, kurio nuomos kaina apie 350-400 Eur per mėn., teikti išlaikymą vaikui (apie 86,89 Eur per mėn.), leidžia daryti išvadą, kad D. S. finansinė padėtis nėra tokia bloga. Tai, kad jis oficialiai nedirbdamas (paaiškino, kad verčiasi padieniais darbais), turi reikiamų pajamų ir disponuoja piniginėmis lėšomis, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis galimai verčiasi nelegaliu darbu bei sąmoningai slepia savo pajamas, savo vardu neatidarydamas jokių sąskaitų bankuose ir kredito įstaigose, o tokiu būdu siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo iš šių pajamų. Tokia situacija, jog nėra galimybės išieškoti iš D. S., susidarė dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų. Dėl to, kad kaltinamasis neturi savo vardu registruoto turto, piniginių lėšų nelaiko banko ar kredito įstaigose, nebuvo galimybės įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies įvykdyti priverstine tvarka, tuo apsunkinant nukentėjusiųjų teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimą. Taigi, šiuo atveju buvo išnaudotos ir civilinės procesinės priemonės, kurios rezultatų nedavė.

Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nerodė jokių realių pastangų teismo sprendimo įvykdymui bei nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų įvykdytas. Be to, jog 2015 m. gruodžio 1 d. D. S. sumokėjo D. B. pagal teismo sprendimą grąžinamo avanso dalį - 200 Eur (b. l. 119), daugiau mokėjimų, nors ir turėdamas tokią galimybę, neatliko. Iš nukentėjusiųjų posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais vengė bendrauti, nerodė iniciatyvos geruoju susitarti ir grąžinti likusią priteisto avanso dalį. Kaltinamasis, posėdžio metu nurodęs, kad jo firma neveikia, jis pats dirba padienius darbus, nepateikė duomenų, jog ėmėsi aktyvių priemonių susirasti pastovų darbą. Bylos duomenys įrodo, kad D. S. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. darbo biržoje nebuvo registravęsis.

Anot kaltinamojo, nebuvo taip, kad jis piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, teigė, kad jis nesukčiavo, nes nepasiėmė pinigų ir nepabėgo, o ginčą su nukentėjusiais buvo galima išspręsti kitaip, tačiau bylos duomenys įrodo buvus priešingai. Kaltinamasis piktybiškai nevykdė įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, nors turėjo ir turi grynųjų pinigų, su nukentėjusiaisiais iš principo neatsiskaitė ir iki šiol neatsiskaito, geranoriškai nesprendė teismo priteistos avanso sumos sumokėjimo su nukentėjusiaisiais klausimo. D. S. įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies nevykdė sąmoningai, tyčia, tą suvokdamas ir to siekdamas.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad D. S. įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies nevykdė tyčia, nesant objektyvių kliūčių. Nenustatyta aplinkybių, pašalinančių jo atsakomybę pagal LR BK 245 straipsnį. D. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 245 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 245 straipsnyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (LR BK 60 str.).

Teismas, skirdamas D. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas), padarymo aplinkybes, laikotarpį, kurį tęsėsi nusikalstama veika, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. S. - praeityje neteistas (b. l. 127), baustas administracine tvarka, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 122-123), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 130), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 129), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 131). Kaltinamasis padarė pirmą nusikalstą veiką, kuri yra mažiausiai pavojinga (LR BK 12 str.), be to, nors ir padaryta tiesiogine tyčia, tačiau iš posėdžio metu kaltinamojo duotų paaiškinimų yra pagrindas manyti, kad jis įsiteisėjusią teismo sprendimo dalį įvykdys. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei aplinkybes, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra aiški, jis turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (b.l. 35-37), neturi pastovaus darbo ir pajamų, teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė įpareigoti kaltinamąjį sumokėti likusią pinigų dalį nukentėjusiesiems, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas (jo dalis) yra privalomas visiems subjektams (Teismų įstatymo 9 str. 1 d.), privalomas ir vykdytinas ir pačiam kaltinamajam D. S., todėl papildomai įpareigoti jį sumokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą pinigų sumą nukentėjusiesiems nėra pagrindo.

Kaltinamajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad D. S., nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.