Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-16808-905/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2YT-16808-905/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11094-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
S. S., akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Bylos Nr. e2YT-16808-905/2018Proceso Nr. 2-68-3-11094-2018-5(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.3; 3.4.4.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., akcinė bendrovė SEB bankas.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio A. S. mirties (2016 m. sausio 20 d.) priėmė jo palikimą, faktiškai pradedama valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą (nekilnojamuosius daiktus) priėmė pradėjusi faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo S. S. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad A. S. mirė 2016 m. sausio 20 d., būdamas vedęs pareiškėją. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po sutuoktinio mirties (2016 m. sausio 20 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą – atitinkamas buto (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis, ir mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius (e. b. l. 5-11). Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mokėjimai buvo atliekami per 3 mėnesius po A. S. mirties. Byloje nėra duomenų leidžiančių matyti, jog nurodytu turtu rūpintųsi kiti asmenys. Suinteresuotas asmuo S. S. nereiškė pretenzijų į atsiradusį palikimą, atsiliepime nurodė, kad palikimo nepriėmė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. S. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio A. S. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip A. S. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio A. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. sausio 20 d., palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius