Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1-137-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00020-18-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
D. A. L.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00020-18-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.18.11; 2.1.8.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei, Vildai Verikaitei, Skaistei Budinavičiūtei, Monikai Petrošiutei,

dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,kaltinamajam D. A. L., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,specialistei I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 25 MGL bauda, bausmę atlikęs, baudą sumokėjęs;

2. 2018 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo (panaikinus 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo išteisintas) pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL bauda, bausmę atlikęs, baudą sumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. L. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, būdamas D. A. L. firma, JAR kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis „Už apskaitos organizavimą“, 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX-2084) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką“, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX~574 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka“ pagrindu, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą, vykdydamas veiklą D. A. L. firmos vardu bei pats tvarkydamas šios įmonės buhalterinę apskaitą:

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, nes nedeklaravo prekių pardavimų, įsigijimų iš Lietuvos ir ES valstybių mokėtojų bei pardavimo PVM nuo prekių įsigijimų iš ES;

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes nevedė Didžiosios knygos, atskirų balansinių sąskaitų apskaitos registrų/žiniaraščių, suvestinių ar kitų sintetinės bei analitinės apskaitos dokumentų (atsargų, prekių skirtų perparduoti, kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų metų pradžiai ir pabaigai, sąnaudų detalizavimo (parduotų prekių savikainos, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (pastatų remonto ir eksploatacinių sąnaudų, automobilio remonto, kuro nurašymo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimų)), pajamų ir sąnaudų suvestinės bei balansinių sąskaitų likučių (tikrinamojo laikotarpio pradžiai bei pabaigai), reikalingų Mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams (pelnui/nuostoliui) bei pelno mokesčio mokestinei prievolei nustatyti, taip pat nevedė 2011, 2012 ir 2013 metų pabaigai atliktų Metinių inventorizacijų dokumentų (vadovo įsakymų ir inventorizacijos aktų) ir dėl to nepatvirtino metų pabaigai turėto ilgalaikio turto, neparduotų prekių, pinigų likučių, apskaitytų buhalterinės apskaitos registruose. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti D. A. L. firmos ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 – 2013 m.

Kaltinamasis D. A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis vadovavo įmonei D. A. L. firma. Jis yra aukštojo išsilavinimo veterinarijos gydytojas. Jis yra turėjęs tris įmones: c, UAB „(duomenys neskelbtini) “, D. L. firma „(duomenys neskelbtini) “. Iš pradžių įmonėje buvo samdomas buhalteris. Kasininke buvo kažkas iš jo įmonėje dirbančių mergaičių, nebuvo pastovios darbuotojos, kuri tvarkyti įmonės buhalteriją. D. L. firma buvo įkurta 1995 m., byloje aptariamu laikotarpiu jis pats vienas tvarkė buhalteriją. Jis buvo kartu ir kasininkas, ir buhalteris, ir direktorius, nes manė, kad viską suspės padaryti gerai, nors įmonės apyvarta buvo 2012-2013 m. pradžioje apie 800 000 Eur , vėliau kilo iki milijono eurų. Vis galvojo, kad sutvarkys buhalteriją, bet apyvarta, apimtys buvo didelės, prekės buvo vežamos sunkvežimiais, tada jis neįvertino savo galimybių ir galimų pasekmių. Vadybininkė J. M. padėdavo tvarkyti buhalteriją, bet ji neturi buhalterinio išsilavinimo, todėl jis jos neformino kaip buhalterės. Jis dirbo savo kaip buhalterio darbą, o po to duodavo mergaitėms patikrinti. Samdyti audito firmą dėl buhalterijos vedimo neturėjo lėšų. Supranta, kad įmonės ūkinė veikla turi būti vedama remiantis tai reglamentuojančiais įstatymais, kad įmonės ūkinė-finansinė veikla turi matytis buhalterinėje dokumentacijoje, jis tai darė, kiek spėjo ir sugebėjo, todėl mano, kad tinkamai vedė buhalterinę apskaitą. Teisme apklausta VMI specialistė akcentuoja, kad jo įmonėje ne visi registrai buvo vedami, kaip reikalauja buhalterinės apskaitos įstatymas, jis su tuo iš dalies sutinka, nes įmonėje buvo ne sertifikuota, o diegta jo nupirkta piratinė buhalterinė apskaitos sistema, vėliau ir ji prapuolė. Dabar įmonėje yra instaliuota 2013 m. buhalterinė programa, ši programa gal ketvirta, su kuriomis bandė daryti apskaitą. Prekyba pagrinde vyko Lietuvoje. Vidutinis sandoris būdavo apie 1 000 eurų. Iš jo prekes pirkdavo visos Lietuvos parduotuvės ir siuvyklos. Jo įmonė, - D. A. L. firma, buvo didmenininkas, pirko iš viso pasaulio. Pas juos buvo virš šimto tiekėjų, veždavosi prekes iš visos Europos, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, Kinijos, Taivano konteineriais. Atsiskaitymus darydavo arba grynais arba pavedimais, rašai: „noriu to“, sumoki ir išsiunčia. Grubiai puse milijono apyvartos vyko grynais pinigais ir kažkiek buvo dedama į banką. Buvo grynųjų pinigų perteklius. Jo įmonė nebuvo gamybinė, o prekybinė, nupirkdavo didmena , o po to parduodavo Lietuvoje. Be jo įmonėje dirbo 4 darbuotojai vadybininkai – merginos, kurios kartais tvarkydavo ir buhalteriją. Jis duodavo skolininkams prekių be apmokėjimo, į skolą, vidutiniškai bendroje sumoje jo klientai galėjo būti skolingi bendrai 1 000 000 litų sumai. Iš jų daug pirko, bet konkurencijos daug. Dalis pirkėjų buvo parduotuvės, kurios prekiavo per kasos aparatą, atsiskaidydavo grynais. Operacijos buvo fiksuojamos. Registrų yra ne vienas, kas liečia PVM sąskaitas, tos pačios operacijos rašomos į du registrus, kurie yra identiški. Jis pildė registrus kaip suprato, deklaracijas Sodrai, VMI pildė jis pats. 2012 m. Stengėsi pateikti VMI dokumentus, bet ne visada laiku pavykdavo D. L. firmoje, nes trukdė dar papildomo darbo apimtys vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tos įmonės tarp savęs vykdydavo prekybą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo patalpų, D. L. firmai jis buvo išnuomojęs patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ negrąžindavo PVM. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo daug patalpų, vienos (duomenys neskelbtini) , kur buvo sagų parduotuvė. Kai ji bankrutavo, jis nusipirko tas patalpas. Po to jie jau netilpo į tas patalpas. 1998-1999 krizės metu turto bankas leido pirkti išsimokėtinai pramonines patalpas, tada nusipirko apie 700 kv. m. patalpas (duomenys neskelbtini) g. Ten buvo įmonės sandėliai. 2012 jis pilnai nepabaigė buhalterijos sutvarkyti, nes iš jo buvo paimti 2007-2011 m. įmonės dokumentai, todėl jis neturėjo likučių. Kai nespėdavo laiku teisingai užpildyti deklaracijos tada VMI ar Sodrai priduodavo bet kokią, netiksliai užpildytą, sumokėdavo pagal ją mokesčius, tikėdamas ją po to pataisyti. Todėl pingine prasme atsiskaitydavo su valstybe laiku, tik netiksliai, pripažįsta, kad teisingų deklaracijų VMI nepateikė laiku, nors žinojo deklaracijų pateikimo terminus. Yra 5 metų terminas, per kurį gali taisyti deklaracijas. Kartais jis priduodavo absoliučiai tuščią deklaraciją, kad veiklos nevykdė, kad galėtų apsiginti. Sutinka, kad aplaidžiai tvarkė buhalteriją, bet mano, kad tai yra ne baudžiamosios atsakomybės dalykas, o tik administracinės mokestinės atsakomybės dalykas. Įmonėje už tiriamą laikotarpį yra 10 bananinių dėžių dokumentų. 2012-2013 m. jo įmonė krito į minusą, nes 2012 m. nupirktų patalpų remontui išleido virš 200 000 litų, todėl nebuvo pelno, nes jei nebūtų daręs remontų, būtų 200 000 pelnas, būtų sumokėjęs valstybei pelno mokestį. VMI specialistės prašomus patikrinimui prekių nurašymo aktus pateikė pavėluotai, nes reikėjo „išblusinėti“ kiekvieną dalelytę. Pelno mokestį skaičiuodavo pats. Žinojo, kokia tvarka jis turi būti skaičiuojamas. Kadangi tiksliai jis negalėjo suskaičiuoti, todėl tiksliai ir nesumokėdavo mokesčių. Nepagalvojo, kad vietoj jo, tą darbą būtų geriau atlikusi kvalifikuota buhalterė, jos įmonėje nebuvo. Skirtinų prekių įmonės pardavime yra apie 10 tūkstančių, jos panašios, pavadinimai panašūs, jos buvo netinkamai dokumentuose susandėliuotos, jų nupirkimų dokumentai buvo tvarkingi. Prašė VMI, kad dar duotų laiko padaryti inventorizaciją, leistų tiksliai susiskaičiuoti jas. 2012 m. nesuskaičiavo, nes 2007-2011 m. jos nebuvo suskaičiuotos ir įmonėje nebuvo to laikotarpio buhalterinių duomenų, tame tarpe nebuvo žinomi likučiai, be jų negalima suvesti sandėlio likučius 2012 metų pradžiai, nors visos prekės buvo gautos su mokestiniais dokumentais, tie dokumentai yra pas jį, juos rodė VMI. Didžiąją knygą pildė jis pats ir kartu iš dalies visos keturios vadybininkės. Jis biudžeto mokesčius sumokėdavo „iš akies“. Sutinka, kad nepilnai nevykdė apskaitos ir mokesčių mokėjimo. Todėl jei matydavo, kad laiku negali pateikti duomenų, tada „iš akies“ mokestį sumokėdavo. Kai buvo 2008-2009 m. krizė, jam gerai sekėsi, buvo lėšų, todėl pagalvojo, kodėl negalėtų sumokėti mokesčių į priekį, jei turi tam galimybę. VMI 2012-2013 m. priskaičiavo15 000 Lt nepriemoką, taip atsitiko todėl, kad jis per daug pasitikėjo savo jėgomis, neįvertino, kad tiek daug darbo iki galo teisingai sutvarkyti įmonės apskaitą. Jis buvo baustas VMI mokestine tvarka, sutinka su jam taikytomis sankcijomis. Jis buvo ir nuteistas 2016 m. už mokesčių aplaidų nemokėjimą, 2018 m. buvo išteisintas, o po to apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą 2018 m. nuteistas, jis apskundė šią apeliacinę nutartį kasacine tvarka, sprendimo dar nėra. Dabar supranta, kad aplaidžiai vykdė buhalterinę apskaitą, nesutinka, kad buvo negrįžtamas procesas, kad tų registrų negalima surašyti, atstatyti, sužiūrėti, kokai būsena buvo tai dienai. Tai, ką padarė turėjo užtraukti jam administracinę atsakomybę, o ne baudžiamąją. Išnagrinėjus bylą pripažįsta tai, ką nustatė VMI specialistė I. K. savo akte.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta specialistės parodymais teisme, VMI patikrinimo išvadomis, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, informaciniuose laikmenose esančiais įrodymais, kurie buvo patikrinti juos ištiriant bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu kaltinamojo D. A. L. parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodamas kaltinamasis D. A. L. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Specialistė I. K. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiąja specialiste. Ji perėmė D. A. L. įmonės patikrinimą, nes 2016 m. vasario mėnesį pradėtas patikrinimas buvo sustabdytas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo. Per nustatytą laiką įmonės vadovas visų įmonės dokumentų nepateikė. 2016 m. balandžio mėnesį buvo gautas įmonės savininko prašymas, kuriame prašė dokumentų pateikimo termino pakeitimo, terminą nukeliant. Po to vėl buvo gautas savininko prašymas, kuriame nurodomos panašios aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos nesuvedimo dėl kompiuterinės programos, terminas buvo nukeltas. Patikrinimas sustabdytas buvo nuo 2016 m. kovo 14 d. Mokesčių administratoriaus nuomone, tai buvo pakankamas laikas savininkui pateikti dokumentus. Įmonės vadovas D. A. L. tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. D. A. L. VMI dokumentus teikė 7 kartus, pirmas jų pateikimas buvo 2017 m. rugpjūčio mėnesį. 2017 m. ji pasiskambo ir pasakė, kad po sustabdymo įmonės patikrinimas atnaujintas ir prašė D. A. L. atvykti susipažinti su užduotimi. Atvykęs susipažinimui su užduotimi, dokumentų nepateikė. Dokumentai buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. gruodžio 11 d. ir įforminti dokumentų priėmimo aktais. D. A. L. pirmiausia pateikė PVM sąskaitų faktūrų registrus, gaunamų dokumentų sąskaitas faktūras atskirais mėnesiais, epizodais. Visų dokumentų iš karto nepateikė, pateikė gabaliukais už 3 mėn., nuo 7 mėn. iki 9 mėn. Pirmu dokumentų pateikimu jis pateikė bankų dokumentus, kitą kartą pateikė dalį sąskaitų faktūrų iš tiekėjų apie įsigijimo prekes iš Europos Sąjungos. D. A. L. pateikė kasos dokumentus už visus 2012 m. Taip pat pateikė dalį 2013 m. banko dokumentų. Rugsėjo 5 d. pateikė sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, kreditinės, banko dokumentus, dalį dokumentų iš Europos Sąjungos, atskaitingų asmenų registro pirminius dokumentus, atsiskaitomuosius dokumentus. 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė prekių nurašymo aktus ir 5 klasės pajamų registrą, užrašytos ir užfiksuotos pajamos. Nepateikė buhalterinės apskaitos registrų. Jis privalėjo vesti didžiosios knygos sintetinių sąskaitų, balanso sąskaitų registrus kiekvienai pajamų grupei, sąnaudų grupei, pirkėjų skolos, likučiai, prekių likučiai, detalių ir debeto registro duomenų, tačiau tokių dokumentų mokėtojas nepateikė. Patikrinimo metu visada buvo prašoma vadovo pateikti reikiamus dokumentus. Ji tvirtina išvadas, kurias surašė specialisto išvadoje. Patikrinimo aktas taip pat patvirtintas mokesčių inspekcijos sprendimu. Tuo metu D. A. turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “, 2016 m. buvo pradėtas A. D. L. firmos patikrinimas ryšium su atliekamu UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestiniu patikrinimu, kurio metu nustatyta, kad D. A. L. firma pardavė prekių UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurias apskaitė buhalterinėje apskaitoje, sumažindama sumokėtiną PVM, o D. A. L. firma minėtų pardavimų pateiktose pardavimo ataskaitoje nedeklaravo. Šios firmos darydamos pirkimus tarpusavyje, sumažino mokestinę prievolę, įsigijo įvairiais buitines prekes. Suma įsigijimo buvo 400 000 eurų. Atlikus PVM patikrinimą, mokėtojas ankstesnėse deklaracijoje deklaravo labai neženklius pardavimus, patikrinus gaunamų pajamų registrus, padidėjo pajamos. Buvo nustatyta, kad padidėjimas įvyko dėl į apskaitą įtrauktų UAB „Geram kraičiui“ parduotų prekių. Įmonė nevedė dvejybinio įrašo. Kai jie pirko prekes, atskiri registrai suregistravo tiekėjus, kokios vertės tos prekės, koks jų likutis, koks buvo mokėtojas, apskaitoje nepateikė. D. A. L. firma veiklą pristabdė, veiklą pradėjo vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “. D. A. L. firma turi nemažai nekilnojamojo turto, jis yra išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini) “, jo įmonės susijusios, vykdomos analogiškos veiklos, jis pats vadovas abiejose įmonėse, jis pats sau nuomoja patalpas. D. A. L. pardavė prekes firmoms, jis užsiima didmenine prekyba, prekyba siūlais, sagomis, užtrauktukais. Šios įmonės, kiek jai žinoma, neužsiėmė gamyba. D. A. L. firmoje 2012 m. buvo 4 darbuotojai, 2013 m. - 1 darbuotojas, vidutinis darbo užmokestis 260 eurų. Kaip supranta, vienas iš darbuotojų buvo D. A. L., Į UAB „(duomenys neskelbtini) “ perėjo dalis darbuotojų iš D.A. L. firmos. D. A. L. buvo begalė kvietimų atvykti, deklaruoti, pateikti deklaracijas. Kiek jai žinoma, jis nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2012-2013 m., deklaraciją pateikė tik 2017 m. gruodžio 5-7 dieną, kai prievolė pateikti už 2012 m. buvo iki 2013 m. spalio mėn., o už 2013 m. iki 2014 m. birželio mėn. mokėtojas nepateikė deklaracijų. Jie prašė pateikti deklaracijas, D. A. L. buvo raginamas tai padaryti. Reikia tam tikrų žinių tvarkyti apskaitą. Pelno mokesčio deklaraciją jis pateikė po 3-4 metų. Jis turėjo pateikti atskiras deklaracijas, nes kiekviena įmonė yra atskiras mokėtojas. Jis teikė pirminius dokumentus, PVM sąskaitas faktūras iš tiekėjų, kasos dokumentus, pardavimo sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas. Atsiskaitymas vyksta per direktorių. Didelė dalis pirkėjų mokėjo grynais, tie pinigai pernešti į avansinę D. A. L. sąskaitą. Jam privaloma pagal įmonių įstatymą turėti buhalterę. Jei pats vedė buhalteriją, gal mokėsi, bet pagal apskaitą, mano, kad tikrai privalėjo būti buhalteris, kuris vestų apskaitą. 2012 m. įmonės pajamos buvo 886 600 litų, 2013 m. - 616 300 litų, apyvarta pakankamai didelė, prekės smulkios, kurios reikalauja kruopštumo, darbštumo. Jų buvo parduodami dideli kiekiai. Pirkėjai buvo fiziniai asmenys, vykdantys veiklą, uždaros akcinės bendrovės, personalinės įmonės. Siuvimo reikmenys nebuvo brangūs, siūlai dažniausiai buvo importuojami iš Turkijos. Ji gali pasakyti, kiek parduota suminių, o ne kiekinių. Suminius kiekius nustato pagal sąskaitas faktūras. Kreditorinių debitorinių įsiskolinimų mokėtojas nevedė. Nesimatė, už ką konkrečiai skolingas. Mokėtojo kasoje buvo atsiskaityta grynais pinigais, kur nurodyta „už prekes“, nenurodyta pagal kokias sąskaitas faktūras sumokėta. Nebuvo tikslių duomenų, nebuvo laiku padeklaruota. Pirminėse deklaracijoje duomenys ženkliai skiriasi nuo patikslintų deklaracijų. Atskirais mėnesiai buvo visai nedeklaruotas pardavimas, atsirado po to mokesčiai, sumos. Jei mokėtojas vykdo veiklą, gauna pajamas, skaitosi, kad įvyko mokėjimas, veikla vykdoma. D. A. L. veiklą vykdydavo, nors deklaruodavo nulius, kad nevykdo veiklos. 2013 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo deklaravo nulius. Patikrinimo metu minėtais laikotarpiais įsigijimus vykdė. Jei asmuo nuteistas už vienos įmonės buhalterinį tvarkymą, pagal mokesčių administracijos įstatymą, mokestis yra iš naujo fiksuojamas. PVM įstatyme aiškiai pasakyta, kad mokestinis laikotarpis yra 1 mėn., pasibaigus mėnesiui, asmuo privalo suvesti buhalterinę apskaitą ir padeklaruoti, apskaičiuoti mokėtiną ar grąžintiną iš biudžeto PVM. Pasibaigus metams privalo pateikti pelno mokesčio deklaraciją, užfiksuoti pajamas, apskaitytas, išlaidas, apskaičiuoti ribojimų dydžių, tiesiogines leidžiamas sąnaudas. Buvo daug sandorių. Jei asmuo nubaustas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ tvarkymo buhalterinę apskaitą, vykdant veiklą kitoje įmonėje jam taip pat yra prievolė teikti teisingus duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pats kaltinamasis vedė buhalterinę apskaitą. Prašė jo kuo skubiau atnešti įmonės dokumentus. Jo rašinėjimas, kad sugedęs kompiuteris truko labai ilgai. Jis gal 7 kartus nešė dokumentus. Deklaravo tas pajamas, kur gavo iš (duomenys neskelbtini) g. esančios nuomos. 2013 m. buvo padeklaruota 757 eurų pajamų, kas sudarytų 588 eurus per mėnesį plius PVM. Patalpos labai didelės, įsigijimo vertė (duomenys neskelbtini) g.- 161 000, (duomenys neskelbtini) g. – 145 000, (duomenys neskelbtini) g. apie 350 000 įsigijimo vertė. (duomenys neskelbtini) g. patalpų plotas apie 700 kv. m., ten buvusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ten gamybinės patalpos. Patalpos įsigytos daug anksčiau, jos išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuris ten vykdo veiklą. Kiek žino, D. A. L. firma (duomenys neskelbtini) patalpas remontavo. Senesnių laikotarpių pasakyti negali. Į PVM apskaitą nebuvo įtraukta atskirų remonto PVM. Kyla klausimas, kadangi visokios medžiagos buvo pirktos remontui ne vienu kartu, kodėl jos nebuvo apskaitytos ir nebuvo padeklaruotos. Nebuvo įtrauktas pirkimo PVM, tada susikeitė skaičiai, padidėjo pirkimo PVM, padidėjo ir atskaitomas PVM. Mokėtina suma gavosi apie 15 000 Lt. Mokėtojas, kur buvo pateikęs pirmines PVM deklaracijas, buvo deklaruota 874 302 eurai, kai pateikė patikslintas deklaracijas, pajamos išaugo ženkliai, tai yra apie 9 912 už metus, o didžiausi skirtumai nustatyti 2013 m., suvedus pateiktus registrus, sąskaitas. Buvo 205 949, suvedus gavosi 614 823 PVM apmokestinamosios pajamos, dėl ko ir susidarė skirtumas. Analogiškai išaugo pardavimo PVM. Ji neatliko priešpriešinių patikrinimų, bet pagal naują tvarką buvo išsiųsti paklausimai pirkėjams. 2013 m. kai kurios įmonės labai didėlėmis sumomis sumokėjo įsiskolinimus už prekes, tada buvo išsiųsti paklausimai kitoms įmonėms. Dėl papildomos informacijos apie vykdytinus sandorius užklaustos šios įmonės - UAB „Marijampolės prekyba“, UAB „Alytaus prekyba“, UAB „Klaipėdos technika“, UAB „Šiaulių prekybos namai“, I. T. firma „Itaksas“, V. S. personalinė įmonė, V. J. įmonė, S. D. įmonė, UAB „Jurmira, UAB „Rojana“, UAB „Romalda“, UAB „Linos artelė“, UAB „Fn artelė“, UAB „Odisana“, UAB „Raseinių vartotojų kooperatyvas Dubysa“, Utenos prekyba, Anykščių r. vartotojų kooperatyvas, Kaišiadorių r. kooperatyvas, UAB „Inerga“, UAB „Sagų pasaulis“. Buvo pastebėta, kad buvo padaryti prekių grąžinimai. Kasos pajamų orderiuose nebuvo pažymėta, už ką mokėta. Sumos suapvalintos, sunku atrinkti, už kurias sąskaitas sumokėta, nes likučių nebuvo. Sąskaitose faktūrose prekės detalizuotos, paskaičiuotas PVM. Mokėtojas įtraukia PVM, prekes užpajamavo į kažkokią sąskaitą, bet kaip prekės judėjo buhalterinėje apskaitoje, jie negali nustatyti. Todėl negalima nustatyti sąnaudų, pelno tikslaus rezultato. Pateikė nurašymo aktus metų pabaigoje, kur nurašyta visa suma, bet kaip žinoti sumas atskirais mėnesiais. Kiek tenka susidurti su prekybomis, yra buhalterinės programos, kompiuterizuota ir suvesta su sandėlio apskaita, jei išimta prekė iš sandėlio, automatiškai išrašomas kreditas antra klasė, debetas sąnaudos, debetas kreditas 5 klasė. Šiuo atveju, visus metus prekė nebuvo nurašyta nuo sandėlio. Kadangi Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtojo buhalterinė apskaita tikrinamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 4, 6, 12, 16, 19 straipsnių nuostatas ir Mokėtojas Kauno apskrities VMI pateiktose tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijose deklaravo netikslius duomenis, t. y. nedeklaravo prekių pardavimų, įsigijimų iš Lietuvos ir ES valstybių mokėtojų bei pardavimo PVM nuo prekių įsigijimų iš ES; pateiktose PVM deklaracijose už 2013 m. 02, 04–05 ir 07-11 mėn. jokių duomenų nedeklaravo, nors minėtais laikotarpiais vykdė prekių tiekimus UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ bei įsigijimus iš Lietuvos tiekėjų; nustatytais terminais už tikrinamąjį laikotarpį VMI nepateikė Pelno mokesčio deklaracijų (pirmines metines pelno mokesčio deklaracijas už 2012-2013 metus Mokėtojas pateikė tik patikrinimo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d.), be to, Mokėtojui mokestiniam patikrinimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, nebuvo galima patikrinti ir nustatyti patikrinimo metu (2017 m. gruodžio 5 d.) pirminėse Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2013 metus deklaruotų duomenų apskaičiavimo teisingumo bei patikrinti deklaruoto pelno mokesčio teisingumo už 2012-2013 metus (plačiau pasisakyta prie 1 atsakymo). Todėl, Mokėtojas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 4, 58, 77 bei 89 straipsnių nuostatas, dėl nenustatytų priežasčių 2012-2013 metų atskirais mokestiniais laikotarpiais deklaravo neteisingus duomenis (neatitinkančius fiksuotų pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose) arba jų visai nedeklaravo ir vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi už 2012-2013 metus patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 15 623 Lt (4 524,73 Eur) pridėtinės vertės mokesčio. Patikrinimo metu, įvertinus nustatytus BAĮ pažeidimus už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš dalies negalima nustatyti Mokėtojo komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012-2013 metus, taip pat nebuvo galima nustatyti patikrinimo metu pateiktose pirminėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2013 metus deklaruoto pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo. Pažymėtina, kad Mokėtojas, nors tikrinamuoju laikotarpiu ir šiuo metu realiai veiklą vykdė/vykdo, tačiau, pažeisdamas MAĮ 40 straipsnio ,,Mokesčių mokėtojo pareigos“ nuostatas, sąmoningai nereagavo į nuolatinius VMI priminimus vykdyti mokesčių mokėtojo pareigas ir laiku VMI teikti mokesčių deklaracijas bei mokestinio patikrinimo metu duotą Mokesčių administratorius nurodymą įvykdė tik iš dalies. Galima teigti, kad Mokėtojas laiku neteikdamas deklaracijų, sąmoningai vengė atlikti mokestines prievoles valstybei. Mokėtojo netinkamą pareigų vykdymą mokestinių prievolių atžvilgiu rodo ir atliktų susijusios įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ bei ankstesnio mokėtojo D. A. L. patikrinimų metu surinkta informacija bei rezultatai. Ankstesnio 2014 m. gegužės 29 d. mokėtojo D. A. L. patikrinimo metu konstatuota, kad dėl Mokėtojo nepateiktų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų, apskaitos registrų, žiniaraščių, sutarčių bei kitų dokumentų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima nustatyti Mokėtojo komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007-2011 metus, taip pat už tikrinamąjį laikotarpį nebuvo galima nustatyti Mokėtojo mokestinių prievolių (PVM, pelno mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, laikinojo socialinio mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą, iš dalies gyventojų pajamų mokesčio) dydžio. 2014 m. gegužės 29 d. Patikrinimo akte konstatuota, kad Mokėtojas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 4, 15 bei 18 straipsnių nuostatas, Mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 4 824 Lt pridėtinės vertės mokesčio. 2015 m. sausio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius raštu Nr. 25/11-1-39-577 informavo ir Kauno apskrities VMI duomenimis, kad dėl D. A. L. firmos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad nustatyti D. A. L. firmos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus bei padarinių, kad iš dalies negalima nustatyti D. A. L. firmos ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012–2013 m. kilimo sąlygas pakanka ir išanalizavus tik Mokėtojo D. A. L. buhalterinės apskaitos dokumentus, nesiremiant priešpriešiniu patikrinimu. Neteisingai deklaravo D. L. duomenis, ne kartą suklydo, sistemingai buvo nedeklaruota. Nustatyti skirtumai, beveik kiekvieną mėnesį padeklaruotas pardavimo PVM neteisingas pagal pirmines PVM deklaracijas, mokėtojas neteikė pelno mokesčio deklaracijų, kurias pateikė tik 2017 m. Nėra pateikta nekilnojamojo turto deklaracijų, dar ir šiandien yra tiek turto, kuris naudojamas komercinėje veikloje, kuris nėra deklaruotas. Buvo atsiskaitymų ir per banką, bet negali pasakyti, kiek procentų tai galėjo sudaryti. Mokėtojas pajamas gaudavo grynais pinigais. Kokia suma buvo pavedimais vedama, sunku pasakyti. D. A. L. kažkiek deklaravo, kai kuriais momentais buvo nulinės deklaracijos, ypatingai 2013 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais. Patikrinimo metu priskaičiuotas PVM pagal buhalterinės apskaitos dokumentų gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, pagal jo pateiktą deklaraciją, pagal jo pateiktus dokumentus. Kai kurie mėnesiai buvo deklaruoti nuliniai, o vėliau pasidarė didžiausios sumos. Mokėtojas nepateikė suvestinių, jie negalėjo apskaičiuoti sąnaudų, tikslaus apmokestinamo pelno ir nenustatė pelno mokesčio. Žino, kad mokėtojas taip pat neteikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Nebuvo visų likučių metų eigoje ir metų pradžioje. Įmonės kiekvieno mėnesio pabaigoje išsiveda likučius, visos ūkinės operacijos turi būti užfiksuojamos mėnesio pabaigoje. Įmonė pirko prekės ir 2012 m., ir 2013 m. D. A. L. teigė, kad nesuvesta jo apskaita, prašė nukelti terminą dokumentams pateikti. Likučių gali ir nebūti, bet įmonė normaliai nevedė tų likučių apskaitos. Likučiai galėjo būti nuo 2012 m., gal nuo 2011 m., bet duomenų apie juos nebuvo. Nesuvedus likučių 2007-2011 m., 2012 m. turėjo padeklaruoti mažesnes sąnaudas, o didesnį pelno mokestį. Turi įtakos ir apskaita už ankstesnius metus. Inventorizacijų mokėtojas nepateikė. Patvirtinimo aktas patvirtintas sprendimu. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, jis yra sustabdomas. D. A. L. jie priskaičiavo nepriemokas, bet kadangi vyksta teisminiai procesai, jų vykdymas yra sustabdytas. Pagal šį patikrinimą buvo nustatyti pažeidimai. D. A. L. teikė dokumentus mokesčių administratoriui per 7 kartus, bendrojo žurnalo nepateikė, paskutinę dieną pateikė nurašymo aktus. Iš pateiktų nurašymo aktų inventorizacijų nebuvo galima nustatyti. Mokėtojo byloje yra tokie duomenys, kad mokėtojas ir ankstesniu laikotarpiu neteikė, nedeklaravo, bet jam reikia deklaruoti ir teisingai reikia deklaruoti. Jei D. A. L. būtų vedęs apskaitą tvarkingai, būtų galima nustatyti ūkinę – finansinę veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, bet ji to padaryti negalėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam pateikus Didžiąją knygą, specialistė nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnį, mokėtojas, pasibaigus metams, turi teikti finansinę atskaitomybę, kas reiškia, jog turi teikti įmonės balanso, pelno ir nuostolių ataskaitas bei kitus dokumentus, parodančius įmonės fiksuojamas operacijas, įsipareigojimus, skolas, pelną ir nuostolius, pagal kuriuos galiausiai yra apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Visa tai apskaičiuota specialisto išvadoje. Mokėtojas VMI nebuvo pateikęs visų reikiamų dokumentų už 2006-2011 metus ir už 2012-2014 metus.

2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo akto Nr. (7.45)FR0680-522 nustatyta, kad įvertinus D. A. L. firmos (toliau -Mokėtojas) nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) pažeidimus, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti Mokėtojo komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012-2013 metus, taip pat nebuvo galima nustatyti patikrinimo metu pateiktose pirminėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2013 metus deklaruoto pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo. Patikrinimo metu iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad Mokėtojas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė tekstilės gaminių (siūlų, sagų, mezgimo ir siuvimo priemonių, priedų, įvairių juostelių, virbalų, adatų, siuvinėjimo paveikslėlių ir kitų) didmeninę prekybą. Prekių pirkėjai - juridiniai asmenys, vykdantys mažmeninę prekybą, siuvimo, mezgimo veiklą. Taip pat Mokėtojas tikrinamuoju laikotarpiu teikė patalpų nuomos paslaugas susijusiai įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtojo buhalterinė apskaita tikrinamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 4, 6, 12, 16, 19 straipsnių nuostatas.

Mokėtojas Kauno apskrities VMI pateiktose tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijose deklaravo netikslius duomenis, t. y. nedeklaravo prekių pardavimų, įsigijimų iš Lietuvos ir ES valstybių mokėtojų bei pardavimo PVM nuo prekių įsigijimų iš ES; pateiktose PVM deklaracijose už 2013 m. 02, 04 - 05 ir 07 -11 mėn. jokių duomenų nedeklaravo, nors minėtais laikotarpiais vykdė prekių tiekimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei įsigijimus iš Lietuvos tiekėjų; nustatytais terminais už tikrinamąjį laikotarpį VMI nepateikė Pelno mokesčio deklaracijų (pirmines Metines pelno mokesčio deklaracijas už 2012-2013 metus Mokėtojas pateikė tik patikrinimo metu, t. y. 2017-12-05).

Mokėtojas už tikrinamąjį laikotarpį nepateikė Didžiosios knygos, atskirų balansinių sąskaitų apskaitos registrų / žiniaraščių, suvestinių ar kitų sintetinės bei analitinės apskaitos dokumentų (atsargų, prekių skirtų perparduoti, kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų metų pradžiai ir pabaigai, sąnaudų detalizavimo (parduotų prekių savikainos, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (pastatų remonto ir eksploatacinių sąnaudų, automobilio remonto, kuro nurašymo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimų)), pajamų ir sąnaudų suvestinės bei balansinių sąskaitų likučių (tikrinamojo laikotarpio pradžiai bei pabaigai), reikalingų Mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams (pelnui / nuostoliui) bei pelno mokesčio mokestinei prievolei nustatyti, taip pat nepateikė 2011, 2012 ir 2013 metų pabaigai atliktų Metinių inventorizacijų dokumentų (vadovo įsakymų ir inventorizacijos aktų) ir dėl to nepatvirtino metų pabaigai turėto ilgalaikio turto, neparduotų prekių, pinigų likučių, apskaitytų buhalterinės apskaitos registruose.

Pažymėtina, kad Mokėtojas mokestinio patikrinimo pabaigoje (2017-12-11) pateikė prekių nurašymo aktus, tačiau įvertinus pateiktus duomenis, nustatyta, kad visos prekės buvo nurašytos tik metų pabaigoje, atitinkamai 2012-12-31, 2013-12-31, kiekine ir sumine išraiška. Dėl šios priežasties nustatyti, kiek ir kokių prekių Mokėtojas užpajamavo buhalterinėje apskaitoje, kiek nurašė į parduotų prekių savikainą bei koks prekių likutis liko metų pabaigai, patikrinimo metu nebuvo galimybės. Mokestinio patikrinimo metu, Mokėtojo vadovo D. A. L. buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau iki mokestinio patikrinimo pabaigos Mokėtojas jų nepateikė.

Pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Mokėtojo vadovu tikrinamuoju laikotarpiu dirbo D. A. L..

Patikrinimo metu, įvertinus nustatytus BAĮ pažeidimus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, iš dalies negalima nustatyti Mokėtojo komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012-2013 metus, taip pat nebuvo galima nustatyti patikrinimo metu pateiktose pirminėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2013 metus deklaruoto pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo (1 t., b. l. 7–19).

2018 m. sausio 26 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-35, nurodyta, kad išnagrinėjus Mokėtojo mokestinio patikrinimo aktą ir kitą su šiuo aktu susijusią medžiagą bei mokesčių mokėtojo pateiktas rašytines pastabas, nustatyta:

Patikrinimo akto išvados susiję su papildomu pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimu pagrįstos detalia aplinkybių, Mokėtojo pateiktų dokumentų ir susijusio asmens patikrinimo duomenų analize, be to Mokėtojas Pastabų ar papildomų įrodymų dėl papildomai apskaičiuoto PVM nepateikė, todėl šis mokestis tvirtintinas.

Pažymėtina, kad Mokėtojas už tikrinamąjį laikotarpį VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo 201217 Eur mokėtino PVM (per 2012 m. – 160153 Eur, per 2013 m. 41064 Eur) (žr. Patikrinimo akto 1 lentelę, 8 psl.). Patikrinimo metu (2017-12-02) Mokėtojas pateikė patikslintas2012-2013 m. PVM deklaracijas, kuriose deklaravo ženkliai didesnes nei pirminėse deklaracijose PVM apmokestinamųjų sandorių vertes, standartinio tarifo pardavimo PVM bei mokėtiną į biudžetą PVM. Pateiktų patikslintų PVM deklaracijų duomenys buvo įvertinti mokestinio patikrinimo metu.

Mokestinio patikrinimo metu patikrinus ir įvertinus Mokėtojo pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrų, prekių grąžinimo dokumentų, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, nustatyta, kad Mokėtojas pateiktose pirminėse PVM deklaracijose deklaravo ženkliai mažesnius PVM apmokestinamus prekių tiekimus, pardavimo PVM, pirkimo Lietuvoje PVM, iš ES įsigytų prekių vertę, iš ES įsigytų prekių pardavimo ir pirkimo PVM, atskaitomą sumokėtą importo PVM ir importo PVM, kurio sumokėjimą kontroliuoja VMI bei mokėtiną į biudžetą PVM.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtojas už 2013 m. 02, 04, 05 ir 07-11 mėn., VMI pateikė nulines PVM deklaracijas, t.y. PVM deklaracijose visų rodiklių duomenys „0“, nors patikrinimo metu pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (išrašytų bei gautų PVM sąskaitų faktūrų) duomenimis, minėtais laikotarpiais prekių tiekimus bei įsigijimus vykdė (žr. Patikrinimo akto 5 Priedą).

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad didžiausias nedeklaruotų PVM apmokestinamų sandorių skirtumas 408 874 Lt ir pardavimo PVM - 85 887 Lt nustatytas 2013 m. (01-12 mėn.), kai pardavimo sandoriai buvo įforminti susijusiai įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini) “. Pažymėtina, kad Mokėtojas už 2013 m. 02, 04-05 bei 07-09 mėnesius VMI pateikė nulines PVM deklaracijas, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėta bendrovė 2013 m. 02, 04-05 bei 07-11 mėnesių laikotarpiais iš Mokėtojo prekių įsigijo iš viso už 474 593,60 Lt sumą, t. sk.82 366,96 Lt PVM, o Mokėtojas minėtais laikotarpiais PVM deklaracijose PVM apmokestinamųjų tiekimų bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini) “ nedeklaravo.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu Mokėtojas įformino prekių tiekimus Latvijos įmonei A/S ARTA - F (PVM kodas (duomenys neskelbtini) 2012 m. (03, 06,11 mėn.) už 2 413 Lt, 2013 m. (03, 05 mėn.) – 1 383 Lt, tačiau minėtų tiekimų pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo, tai pat nepateikė Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos (FR0564). Nustatyti skirtumai PVM prievolei įtakos neturi.

Minėtų prekių tiekimams Mokėtojas pritaikė 0 proc. PVM tarifą, vadovaujantis PVMĮ 41 straipsnio 1 dalies (prekių tiekimas į kitą ES valstybę) nuostatomis. Pasinaudojus VMI informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad Latvijos įmonė A/S ARTA - F 2012-2013 m. deklaravo prekių įsigijimų iš Mokėtojo už 1 099 Eur. Mokėtojas patikrinimo metu pateikė dokumentus, įrodančius 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą.

VMI turimais Pridėtinės vertės mokesčio duomenų apsikeitimo su ES valstybėmis sistemos (toliau - VIES) duomenimis, ES valstybių narių PVM mokėtojai patiekė Mokėtojui prekių iš viso už 657 508 Lt, pagal pateiktus prekių įsigijimo dokumentus (invoice) bei gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis nustatyta, kad Mokėtojas apskaitė prekių už 677 092 Lt. PVM deklaracijose Mokėtojas deklaravo prekių įsigijimų iš ES viso už 322 151 Lt, t. y. 354 941 Lt mažiau (žr. Patikrinimo akto 9 psl., 3 lentelę).

Apibendrinant tai kas išdėstyta, dėl nustatytų pažeidimų už 2012-2013 metus pagrįstai apskaičiuota papildomai mokėtina 15 623 Lt (4 524,73 Eur) PVM suma.

Dėl papildomai apskaičiuoto pelno mokesčio, nurodyta, kad 2017-12-05 Mokėtojas pateikė pirmines Metines pelno mokesčio deklaracijas už 2012-2013 m., kurios vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktu, įvertintos patikrinimo metu. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal minėtų Taisyklių 7 punktą (suvestinė redakcija nuo 2016-10-12 iki 2017-12-31, galiojusi deklaracijų pateikimo metu), mokesčių mokėtojui pateikus tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio pirminę deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios, informuojamas AVMI ar VMI prie FM administracijos padalinys, atliekantis mokestinius patikrinimus, kuris deklaracijos/ų duomenis įvertina patikrinimo metu. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, konstatuotina, kad Mokėtojas nesudarė sąlygų vykusio mokestinio patikrinimo metu patikrinti pateiktose deklaracijose deklaruotų duomenų teisingumo. O deklaracijų įvertinimas, būtent, ir suprantamas kaip juose deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimas.

Patikrinimo akte pažymima, kad Mokėtojas už tikrinamąjį laikotarpį nepateikė Didžiosios knygos, atskirų balansinių sąskaitų apskaitos registrų / žiniaraščių, suvestinių ar kitų sintetinės bei analitinės apskaitos dokumentų (atsargų, prekių skirtų perparduoti, kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų metų pradžiai ir pabaigai, sąnaudų detalizavimo (parduotų prekių savikainos, bendrųjų ir administracinių sąnaudų ( pastatų remonto ir eksploatacinių, automobilio remonto, kuro nurašymo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimų, nepateikė ilgalaikio turto remontui sunaudotų medžiagų nurašymo aktų, nedetalizavimo ilgalaikio turto remontui priskirtų sąnaudų, nepateikė automobilio remontui ir eksploatacijai priskirtų sąnaudų iššifravimo (pirkimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) nenurodytas remontuojamo automobilio valstybinis Nr.). bei nedetalizavo kitų leidžiamiems ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtų sąnaudų), pajamų ir sąnaudų suvestinės bei balansinių sąskaitų likučių (tikrinamojo laikotarpio pradžiai bei pabaigai), reikalingų Mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams (pelnui / nuostoliui) bei pelno mokesčio mokestinei prievolei nustatyti, taip pat nepateikė 2011, 2012 ir 2013 metų pabaigai atliktų inventorizacijų dokumentų (vadovo įsakymų ir inventorizacijos aktų) ir dėl to nepatvirtino metų pabaigai turėto ilgalaikio turto, neparduotų prekių, pinigų likučių, apskaitytų buhalterinės apskaitos registruose.

Mokėtojas mokestinio patikrinimo metu (2017-12-11) pateikė prekių nurašymo aktus, tačiau įvertinus juose pateiktus duomenis, nustatyta, kad visos prekės buvo nurašytos tik metų pabaigoje, atitinkamai 2012-12-31, 2013-12-31, kiekine ir sumine išraiška. Dėl šios priežasties, nustatyti kiek ir kokių prekių Mokėtojas užpajamavo buhalterinėje apskaitoje, kiek nurašė į parduotų prekių savikainą bei koks prekių likutis liko metų pabaigai, patikrinimo metu nebuvo galimybės. Pažymėtina, kad mokestinio patikrinimo metu, Mokėtojo vadovo D. A. L. buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau iki mokestinio patikrinimo pabaigos Mokėtojas jų nepateikė.

Dėl aukščiau įvardintos priežasties (Mokėtojas nesudarė sąlygų mokesčių administratoriui patikrinti deklaruotų dokumentų teisingumą) pateiktos deklaracijos jų turinio prasme laikytinos savanoriška Mokėtojo pozicija, o jų turinio prilyginimas mokestinio patikrinimo rezultatams nėra galimas. Patikrinimo akte ne kartą akcentuota, kad Mokėtojui mokestiniam patikrinimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, nebuvo galima patikrinti ir nustatyti patikrinimo metu (2017-12-05) pirminėse Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2013 metus deklaruotų duomenų apskaičiavimo teisingumo bei patikrinti deklaruoto pelno mokesčio teisingumo už 2012-2013 metus, todėl yra akivaizdu, kad patikrinimo rezultatas, jį lyginant su deklaracijose deklaruotais duomenimis, iš esmės skiriasi. Šiuo atveju, konstatuotina, kad patikrinimo rezultatas kiek tai yra susiję su pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimu yra tai, kad patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti Mokėtojo komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012-2013 metus, taip pat už tikrinamąjį laikotarpį nebuvo galima nustatyti Mokėtojo pelno mokestinių prievolių.

Pažymėtina, kad Mokėtojas finansinių atskaitomybių ir pelno mokesčio deklaracijų VMI neteikė ir už 2006 - 2011 metus. Atliekant Mokėtojo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Mokėtojas buhalterinės apskaitos registrų, žiniaraščių, pirminių dokumentų taip pat nepateikė. Mokėtojo archyvinės bylos duomenimis, Mokėtojas nuolat, t.y. sistemingai nevykdė mokesčių mokėtojo pareigų, kadangi mokesčių administratorius siuntė priminimus pateikti PVM deklaracijas, Metinę GPM deklaraciją už 2005, 2006, 2009 m., Nekilnojamojo turto deklaraciją už 2006 – 2008 m., Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2006 - 2008 m., pateikti prekių tiekimo į ES ataskaitą už 2005 m. II ketv. bei priminimus sumokėti mokesčius. 2009-11-30 Mokėtojo savininkui D. A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (už veiklos vykdymą nuo 2000 m. adresu V. S. g. 4, Kaune, nepateikus duomenų mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. VMI duomenimis, Mokėtojas minėtos veiklos vykdymo vietos nėra deklaravęs iki dabar, nors D. A. L. teigimu, tikrinamuoju laikotarpiu Mokėtojas veiklą minėtu adresu vykdė (patalpos nuosavybės teise priklauso Mokėtojui).

Mokėtojas VMI neteikė Pelno mokesčių deklaracijų už tikrinamąjį laikotarpį, t.y.2007-2011 metus, bei nedeklaravo pajamų. Mokėtojas nėra pateikęs finansinių atskaitomybių ir VĮ „Registrų centras“. Finansinės atskaitomybės bei pelno mokesčio deklaracijos VMI nėra pateikęs ir už 2006 metus.

Dėl Mokėtojo nepateiktų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų, apskaitos registrų, žiniaraščių, sutarčių bei kitų dokumentų už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nebuvo galima nustatyti Mokėtojo komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007-2011 metus, taip pat už tikrinamąjį laikotarpį nebuvo galima nustatyti Mokėtojo mokestinių prievolių (PVM, pelno mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, laikinojo socialinio mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą, iš dalies gyventojų pajamų mokesčio) dydžio.

Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, o pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje nustatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, dar kartą pažymėta, kad konstatuoti ar mokesčio deklaracijose pelno mokestis buvo apskaičiuotas teisingai ar ne, patikrinimo metu nebuvo galimybių, t.y. apskaitos ir kitų dokumentų nepateikimas mokesčių administratoriui lėmė faktą, jog tik pats mokesčių mokėtojas šiuo konkrečiu atveju atsakingas už deklaracijose pateiktus duomenis ir mokestines sankcijas, kilusias jų pagrindu.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad Mokėtojo pateiktų deklaracijų turinys (jose deklaruotas pelno mokestis ir kiti su jo apskaičiavimu susiję duomenys) laikytini savanoriška Mokėtojo pozicija. Svarbu pažymėti, kad pagal Mokėtojo pateiktas deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) deklaruotas mokėtinas pelno mokestis 4874,59 Eur už 2012 m. ir 7376,62 Eur už 2013 m. jau yra sumokėtas, t. y. įskaitytas iš Mokėtojo permokos. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia teisę mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės (LVAT 2013 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-155/2013).

Mokėtojo vertinimu, mokestinis patikrinimas neturėjo būti atliktas dėl jo pateikto prašymo sustabdyti patikrinimą, tačiau pažymėtina, kad 2016-03-31 Kauno AVMI gautas Mokėtojo Prašymas dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo pratęsimo bei mokesčių administratoriaus nurodymo (toliau – MAN) įvykdymo termino atidėjimo iki 2017-03-01, o 2016-04-04 raštu Mokėtojas buvo informuotas apie patikrinimo sustabdymo bei MAN įvykdymo termino pratesimą iki 2017-03-31. 2017-02-28 Kauno AVMI gautas dar vienas Mokėtojo Prašymas dėl MAN įvykdymo ir mokestinio patikrinimo sustabdymo termino pratęsimo iki 2017-07-31, o 2017-03-03 raštu Mokėtojas buvo informuotas apie MAN įvykdymo ir pavedimo tikrinti sustabdymo termino pratęsimą iki 2017-07-31. Tačiau net ir keletą kartų pratęsus MAN įvykdymo terminą2017-07-27 Kauno AVMI buvo gautas dar vienas Mokėtojo prašymas dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo ir dokumentų pateikimo termino pratęsimo iki 2017-11-01. 2017-08-08 raštu Mokėtojas buvo informuotas, jog MAN įvykdymo terminas nepratęsiamas ir, kad patikrinimas bus tęsiamas nuo 2017-08-01.

Kauno AVMI 2017-12-21 buvo gautas dar vienas Mokėtojo raštas, kuriame nurodyta, kad pirminiai 2012-2013 metų dokumentai yra pateikti patikrinimui, tačiau registrai nepateikti dėl šių priežasčių: 2016-12-28 FNTT grąžino įmonės apskaitos dokumentus už 2007-2011 metus ir kadangi dėl kompiuterinės įrangos gedimo ne visi registrai buvo suformuoti, todėl dabar suvedinėjami duomenys į apskaitą, vykdomi registrų atstatymo darbai, o didžiausi savo apimtimi yra atsargų apskaitos registrai. Mokėtojo teigimu, be atsargų apskaitos registrų neįmanoma suformuoti sąnaudų registrų, kurie reikalingi pelno mokesčio apskaičiavimui. Taip pat nurodė, kad pelno apskaičiavimui už 2012-2013 metus, reikėtų atstatyti registrus už ankstesnius metus, apskaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pan. Mokėtojas teigia, kad atsargų pajamos už 2012-2013 metus suvestos, todėl taikant LIFO metodą galima būtų sąnaudas skaičiuoti šiam laikotarpiui, bet kiek Mokėtojui žinoma, VMI mokestinėje apskaitoje šio metodo nepripažįsta, taip pat ne visos prekės parduotos po 2012-01-01 buvo įsigytos po 2012-01-01. Nurodoma, kad šiuo metu duomenys baigiami suvesti ir reikia sudaryti finansines ataskaitas už ankstesnius ir tikrinamuosius metus.

Mokėtojui 2018-01-11 pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, D. A. L. firmos mokestinis patikrinimas (pagal 2016-02-18 Pavedimą tikrinti Nr. (13.2)FR0773-575) nesustabdytas ir dokumentų pateikimo terminas nepratęstas, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo terminas jau buvo pratęstas ne kartą: nuo 2016-04-04 iki 2017-03-01 ir nuo 2017-03-02 iki 2017-07-31 dėl kompiuterinės įrangos gedimo bei kitų 2016-03-31 ir 2017-02-28 Prašymuose nurodytų aplinkybių, kurios yra analogiškos nurodytoms 2017-12-21 Prašyme. Atitinkamai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2016-04-04 iki 2017-03-01 ir nuo 2017-03-02 iki 2017-07-31.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakingi asmenys D. A. L. firmos buhalterinės apskaitos dokumentus grąžino 2016-12-28, t.y. prieš metus, todėl mokesčių administratoriaus nuomone, tai buvo pakankamas terminas pateikti prašomus buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalingus pelno mokesčio apskaičiavimui. Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad Mokėtojui buvo sudarytos galimybės įvykdyti MAN, t.y. pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų nustatytos tikrinamojo laikotarpio mokestinės prievolės, tačiau Mokėtojas tuo akivaizdžiai piktnaudžiavo, ko rezultate ši Mokėtojo nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia tvirtinant mokestinio patikrinimo rezultatus.

Svarbu pažymėti, kad su Pastabomis pateikti Parduotų prekių inventorizacijos aktai neįtakoja patikrinimo akto rezultatų, nes juose nurodyti duomenys nepakankami siekiant įvertinti pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

Iš nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Mokėtojas (D. A. L. firma) nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vengė teikti patikrinimui reikalingus dokumentus, atstatyti buhalterinės apskaitos rodmenis, pakartotinai darė tuos pačius mokestinius pažeidimus, eilę metų ignoravo mokesčių įstatymų reikalavimus, todėl visa tai vertinama kaip sunkinančios aplinkybės, kurios yra siejamos su pažeidimą padariusio Mokėtojo kaltės forma (tyčia, neatsargumu), pažeidimu siektais tikslais, jų (pažeidimų) trukme, daugetu, padarytos žalos dydžiu ir pan. (1 t., b. l. 20–30).

2018 m. gegužės 29 d. kompaktinio disko apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas pagal Kauno apskrities VMI 2018 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (7.1-3.2.2.)K-1917 (1 t., b. l. 35, 36–37).

2018 m. birželio 6 d. Kauno apskrities VMI raštu buvo pateikti dokumentai, kurie sudaro dalį prie patikrinimo akto pridėto penktojo priedo (1 t., b. l. 39–69).

Iš įmonės registravimo pažymėjimo matyti, kad D. A. L. firma įregistruota 1995 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 84).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM duomenų matyti D. A. L. pateiktos deklaracijos, kurios aptartos VMI patikrinimo akte. (1 t., b. l. 91–156).

BK 223 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, kai buvo privaloma tai daryti; 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo būtų padaręs bet kurią iš nurodytų veikų. Be to, aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai veika sukelia bent vieną iš šiame BK straipsnyje numatytų padarinių.

Kaltinamasis D. A. L. kaltinamas aplaidžiai tvarkęs teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nes nevedė Didžiosios knygos, atskirų balansinių sąskaitų apskaitos registrų/žiniaraščių, suvestinių ar kitų sintetinės bei analitinės apskaitos dokumentų (atsargų, prekių skirtų perparduoti, kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų metų pradžiai ir pabaigai, sąnaudų detalizavimo (parduotų prekių savikainos, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (pastatų remonto ir eksploatacinių sąnaudų, automobilio remonto, kuro nurašymo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimų)), pajamų ir sąnaudų suvestinės bei balansinių sąskaitų likučių (tikrinamojo laikotarpio pradžiai bei pabaigai), reikalingų Mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams (pelnui/nuostoliui) bei pelno mokesčio mokestinei prievolei nustatyti, taip pat nevedė 2011, 2012 ir 2013 metų pabaigai atliktų Metinių inventorizacijų dokumentų (vadovo įsakymų ir inventorizacijos aktų) ir dėl to nepatvirtino metų pabaigai turėto ilgalaikio turto, neparduotų prekių, pinigų likučių, apskaitytų buhalterinės apskaitos registruose. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal teismų praktiką laikomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

Kaltinamasis D. A. L. kaltu neprisipažino. Jis nurodė, kad D. A. L. įmonėje jis buvo ir vadovas, ir buhalteris, ir kasininkas. Įmonė buvo įkurta 1995 metais, jis suprato, kad įmonėje turi būti vedama buhalterinė apskaita, tačiau buhalterį turėjo tik iš pradžių, o vėliau tuo užsiėmė pats, nors buhalterinei apskaitai vesti jam trūko tam reikiamų žinių. Be to, kaltinamasis neįvertino šio darbo apimties, galvojo, kad buhalterinę apskaitą susitvarkys nesunkiai ir greitai. Kaltinamasis nurodė, kad nespėjęs užpildyti deklaracijos, priduodavo bet kokią. Žinojo deklaracijų pateikimo terminus. Būdavo, kad priduodavo absoliučiai tuščią deklaraciją, kad galėtų vėliau ją pataisyti. Sutinka, kad tokiu būdu aplaidžiai tvarkė buhalteriją. Jis parodydavo dokumentuose, kad kažkokią veiklą vykdo, o po to tikėjosi pateikti jau tikslius duomenis.

Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė, kad nesant įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkančio darbuotojo - buhalterio, jis, kaip įmonės vadovas, tai turėjo daryti pats. Kaltinamasis pripažįsta, kad bandė tvarkyti apskaitą, pildė kai kuriuos VMI reikalaujamus dokumentus, tačiau apskaita nebuvo vedama taip, kaip reikalauja įstatymai. Kaltinamasis nurodo, kad tikėjosi pateiktas netinkamai užpildytas deklaracijas vėliau pataisyti, bet tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamasis numatė jam gresiančius galimus neigiamus padarinius dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos, tačiau iš esmės nieko nepadarė, kad jie neatsirastų. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės parodo, kad jis tikėjosi lengvabūdiškai šių padarinių išvengti, tačiau jam, kaip įmonės vadovui, tenkančių pareigų, kiek jos susijusios su buhalterinės apskaitos vedimu, tinkamai neatliko.

Mokestinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo D. A. L. įmonėje buhalterinė apskaita tikrinamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 4, 6, 12, 16, 19 straipsnių nuostatas, o būtent, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, nes nedeklaravo prekių pardavimų, įsigijimų iš Lietuvos ir ES valstybių mokėtojų bei pardavimo PVM nuo prekių įsigijimų iš ES; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes nevedė Didžiosios knygos, atskirų balansinių sąskaitų apskaitos registrų/žiniaraščių, suvestinių ar kitų sintetinės bei analitinės apskaitos dokumentų (atsargų, prekių skirtų perparduoti, kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų metų pradžiai ir pabaigai, sąnaudų detalizavimo (parduotų prekių savikainos, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (pastatų remonto ir eksploatacinių sąnaudų, automobilio remonto, kuro nurašymo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimų)), pajamų ir sąnaudų suvestinės bei balansinių sąskaitų likučių (tikrinamojo laikotarpio pradžiai bei pabaigai), reikalingų Mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams (pelnui/nuostoliui) bei pelno mokesčio mokestinei prievolei nustatyti, taip pat nevedė 2011, 2012 ir 2013 metų pabaigai atliktų Metinių inventorizacijų dokumentų (vadovo įsakymų ir inventorizacijos aktų) ir dėl to nepatvirtino metų pabaigai turėto ilgalaikio turto, neparduotų prekių, pinigų likučių, apskaitytų buhalterinės apskaitos registruose. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti D. A. L. firmos ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 – 2013 m.

Šių padarinių atsiradimas taip pat patvirtina, kad kaltinamojo D. A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė byloje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes kaltinamasis jau buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už netinkamai organizuotą įmonėje buhalterinę apskaitą 2007–2011 metais. Kol nebuvo sutvarkyta apskaita už 2007–2011 metus, kaltinamasis nurodo negalėjęs sutvarkyti apskaitos ir už 2012–2013 metus, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika turi būti laikoma tęstine. Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu D. A. L. buvo nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos įmonėje vykdymą 2007–2011 metais. Dabar D. A. L. teisiamas už aplaidų apskaitos vedimą 2012–2013 metais. Pažymėtina tai, kad valstybinės mokesčių inspekcija ne kartą prašė pateikti kaltinamąjį patikrinimui reikalingus dokumentus, tačiau jis tai padaryti delsė. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, dokumentai buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. gruodžio 11 d. ir įforminti dokumentų priėmimo aktais. D. A. L. pirmiausia pateikė PVM sąskaitų faktūrų registrus, gaunamų dokumentų sąskaitas faktūras atskirais mėnesiais, epizodais, tačiau visų dokumentų iš karto nepateikė.

Įdomu tai, kad baigiant bylos nagrinėjimą, priešpaskutiniame teismo posėdyje kaltinamasis 2018-12-12 pateikė teismui, pasak kaltinamojo, jau gerai sutvarkyta jo įmones Didžiąją knygą už 2012 metus, nurodydamas, kad jau dabar atlikus ekspertizę gautųsi kitokie rezultatai, kad galimai būtų galima nustatyti D. A. L. firmos ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūras už 2012 – 2013 m. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ir net ir po jo atžvilgiu priimto 2016-09-27 apkaltinamojo nuosprendžio išvadų nepadarė išvadų, galimai iki šiol nesupranta, kad kiekvienoje Lietuvoje veikiančioje įmonėje turi būti teisingai vykdoma ūkinė finansinė apskaita, nes jos teisėtumas, sąžiningas mokesčių valstybei sumokėjimas - yra valstybėje vykdomos ūkinės finansinės sistemos pagrindas.

D. A. L., kaip D. A. L. įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, o kadangi buvo nusprendęs tvarkyti ją pats asmeniškai, tai ir už jos tinkamą tvarkymą. Todėl kaltinamasis privalėjo į įmonės apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), apskaitos registruose ūkines operacijas ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti apskaitos registruose, sudaromuose rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalys) bei šiuos apskaitos registrus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo, o tai reiškia paties savo, nustatyta tvarka, numatančia ir priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. A. L., nepaisant pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą jam tekusios pareigos tvarkyti savo paties įmonės buhalterinę apskaitą bei už tai numatytos atsakomybės, dėl nusikalstamo pasitikėjimo tai atliko pažeisdamas aukščiau paminėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Todėl tarp tokios D. A. L. veikos ir kilusių padarinių yra nustatytas priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. A. L. pripažinti kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis yra kaltas ir baustinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, neatsargų baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo D. A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant D. A. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis už analogiškos veikos padarymą teisiamas jau trečią kartą (1 t., b. l. 189–200, 2 t., b. l. 1–14), baustas administracine tvarka už mokestinius teisės - pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, pažeidimus (1 t., b. l. 14–17), dirba (1 t., b. l. 188).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimumui. Kaltinamajam skirtina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 47 straipsnio redakcija (2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 04 28) (Žin., 2011, Nr. 49-2374), numatanti už nesunkaus nusikaltimo padarymą iki 500 MGL dydžio baudą. Baudos dydis už nusikalstamas veikas parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl ji neskirtina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas pagal 2018 m. gegužės 17 d. Kauno AVMI raštą (1 t., b. l. 35) paliktinas saugoti byloje, kaip bylos įrodomoji medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (1883 eurų) baudą.

Įpareigoti D. A. L. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius