- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- A-261-558-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėja D. G. skundu ir patikslintu skundu (I t. b. l. 9?13, 3?7) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t. y. vengia priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausantį 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste bei 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., taip pat įpareigoti VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169), taip pat iš atsakovės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė dalyje dėl reikalavimų įpareigoti VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169), taip pat iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1?2).
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad 1991 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. (K. Š.) turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha buvusio savininko K. Š. žemės, esančios Pylimėlių k., Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2420 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą Užugriovių k. Vilniaus rajone.
2003 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sugrąžinti tėvo K. Š. turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra. VAVA vilkinant atlikti veiksmus kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2005 m. birželio 3 d. sprendimu pripažino, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 11 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
VAVA, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: preambulėje po žodžių „Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamąjį turtą“ vietoje „6,0934 ha žemės“ įrašant „5,5800 ha žemės“, 1.1 punkte po žodžių „turi teisę atkurti nuosavybės teises į“ vietoje „1,0150 ha žemės“ įrašant „0,9300 ha“, 1.2 punkte po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoj „1,0150 ha (vertė 10 133,76 Lt)“ įrašant ,,0,2420 ha (vertė 2 416,00 Lt)“. Išvados antroje pusėje yra įrašas „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 į 0,5124 ha (vertė 2416 Lt) žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda). Liko nepanaudota 7 718 Lt.“
Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. sprendimu Nr.2.4-01-3170 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-3569 jai nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra buvusiame rėžiame Pylimėlių kaime, Vilniuje, 0,0544 ha.
2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 1 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau. Nors išvada turėjo būti perduota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė tenkinti prašymus, bei 2006 m. gegužės 19 d. nepanaikinus senos išvados, parengė naują išvadą dėl „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“.
Vilniaus apskrities administracijos pareigūnai, gavę pareiškėjos prašymą grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nesiėmė operatyvių veiksmų išnagrinėti jos 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 7 d. prašymų. Vilniaus apskrities viršininkui 2006 m. vasario 10 d. priėmus sprendimą Nr. 2.4-3569, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra Pylimėlių kaime, buvo aišku, į kokį žemės plotą nuosavybės teisės pareiškėjai dar nėra atkurtos, tačiau pareigūnai atsisakė patenkinti prašymus, o naują išvadą parengė tik 2006 m. gegužės 19 d. Dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su išvados patikslinimu ir jos perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėja patyrė daug nepatogumų, nežinomybės, neužtikrinimo, pažeminimo jausmus, prarado pasitikėjimą valstybe, jos valdžios institucijomis ir teisingumu. Padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t. b. l. 90?93) paaiškino, kad Vilniaus apskrities 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 D. G. „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimą (administracinėje byloje Nr. I-16-1203/2004), iš dalies buvo pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 (išvados 1.2 punkte vietoje ploto „1,0150 ha“ įrašyta „0,2420 ha“) yra visiškai realizuota, kadangi už visą šioje išvadoje nurodytą minėto buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 pilietei buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Grąžinus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vykdė tolimesnius nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus. Už likusį D. G. tenkančios K. Š. turėtos žemės iki 1940 metų dalį, atsižvelgiant į pilietės prašymus buvo parengtas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3170, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0973 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant buvusio Pylimėlių kaimo 0,0544 ha žemės plotą. 2006 m. gegužės 19 d. buvo parengta išvada Nr. 01-212-169 dėl lygiaverčio žemės sklypo D. G. perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje už likusios atkurti 0,3200 ha žemės ploto dalį. Pareiškėjos teiginiai, jog anksčiau parengus išvadą ji būtų galėjusi gauti lygiavertį žemės sklypą, esantį greta pilietės turimo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, yra nepagrįsti todėl, kad pareiškėjos pavardė būtų įrašyta IX piliečių eilėje pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 82 numeriu, o minėtą sklypą pasirinko pilietė, kurios pavardė VIII piliečių eilėje (kurioje įrašytos 65 pavardės) įrašyta 4 numeriu. Pareiškėja nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris suteiktų teisę jai valdyti žemės sklypą, o be teisinio pagrindo valdoma žemė yra traktuotina, kaip savavališkas žemės užėmimas ir asmuo baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį už savavališką, žemės užėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai realizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, o pareiškėja pati iniciavo 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr. 10 grąžinimą į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (2004 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-16-1203/2004), kad būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra (2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569) ir žemės sklypo suteikimas neatlygintinai (2005 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3170), pareiškėja turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už likusį grąžinti 0,3200 ha žemės plotą tik pagal 2006 m. gegužės 19 d. parengtą išvadą Nr. 01-2.12-169. Taip pat pareiškėja nenurodė, kokiu pagrindu jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,3013 ha ir 1,72 ha.
Abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu priteisti moralinę žalą. Pareiškėjos nurodomi argumentai nėra susiję su Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais, nėra šių veiksmų pasekmė. Pareiškėja neįrodė, kad jos nurodytuoju atveju įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo prievolę atsakovui. Pareiškėja neįrodė, kad ji patyrė neturtinę žalą vertinimą pinigais. Visi teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais. Mano, kad pareiškėjos nurodomi dvasiniai išgyvenimai negali būti pripažįstami pasekmėmis, užtraukiančiomis neturtinės žalos atlyginimo pinigais prievolės, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra atmestinas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos D. G. skundą patenkino iš dalies – įpareigojo VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pareiškėjai D. G. į likusią negrąžintą žemės sklypo plotą 0,6223 ha, buvusio savininko K. Š. turėtą žemę Vilniaus mieste. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, priteisė D. G. naudai 2 000 Lt neturtinės žalos.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 1991 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste (I t. b. l. 181). Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha buvusio savininko K. Š. žemės, esančios Pylimėlių k., Vilniaus mieste (II t. b. l. 59). Praėjus daugiau nei devyniems metams Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisės į dalį žemės, t. y. 0,2420 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus rajone (III t. b. l. 64?65). Šiame sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,7730 ha žemės bus atkurtos vėliau.
2003 m. kovo 20 d. D. G. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sugrąžinti tėvo, K. Š., turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra (I t. b. l. 31). Neatkūrus nuosavybės teisių laiku, atsakovui vilkinant žemės grąžinimą, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2005 m. birželio 3 d. sprendimu pripažino, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t. y. vengia priimti D. G. atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią 5,58 ha žemės dalį, esančią Pylimėlių kaime, Vilniuje bei įpareigojo VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. G. į jai priklausančią žemės dalį, esančią Pylimėlių k., Vilniuje (I t. b. l. 144?145). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (III t. b. l. 100?103). VAVA, vykdydama minėtą teismo sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: preambulėje po žodžių „Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamąjį turtą“ vietoje „6.0934 ha žemės“ įrašant „5,5800 ha žemės“, 1.1 punkte po žodžių „turi teisę atkurti nuosavybės teises į“ vietoje „1,0150 ha žemės“ įrašant „0,9300 ha“, 1.2 punkte po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoj „1,0150 ha (vertė 10 133,76 Lt)“ įrašant ,,0,2420 ha (vertė 2 416,00 Lt)“ (III t. b. l. 66).
Išvados antroje pusėje yra įrašas „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 į 0,5124 ha (vertė 2 416 Lt) žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda). Liko nepanaudota 7 718 Lt.“ (I t. b. l. 16).
Patikslinus minėtą išvadą, vėl atsirado galimybė spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus į 0,7740 ha turėtos žemės plotą, kurį pareiškėjai neatkurtos nuosavybės teisės natūra.
Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 27 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei D. G.“ Nr. 2.4-01-3170 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste (III t. b. l. 67?68). Tame pačiame sprendime buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,5907 ha žemės bus atkurtos vėliau. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-11324-01, 2005-06-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo patikslintas ir vietoj žemės valdos dalies 0,5907 ha, kuri bus atkurta vėliau, nurodyta 0,6767 ha (IV t. b. l. 118).
Taigi, pareiškėja 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 1 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau (I t. b. l. 48, 49?50).
Nors, tenkinant prašymą, išvada turėjo būti perduota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, VAVA atsisakė tenkinti prašymus, bei 2006 m. gegužės 19 d. nepanaikinus senos išvados, parengė naują išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“ (III t. b. l. 72). Pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-212-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“ D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės. Ši išvada iki šiol nėra realizuota, t. y. nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
2007 m. sausio 22 d. VAVA raštu Nr. 20-55 pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 pradėtas rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, pagal pateiktus iki 2006 m. kovo 24 d. prašymus ir išvadas, sugrupuotas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę. Kadangi pareiškėjos vardu parengta išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gauta 2006 m. gegužės 26 d., t. y. po nustatytos datos, kitas lygiavertis žemės sklypas galės būti formuojamas paskelbus naują projekto papildymą (I t. b. l. 63?64).
Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-569 sudaryta komisija nagrinėjo klausimą dėl galimybės tikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (III t. b. l. 55). Komisija konstatavo, kad vykdant teismo sprendimą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 buvo iš dalies pakeista 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10, įrašant vietoje ploto „1,0150“ plotą „0,2420“, t. y. tą, už kurį buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas, suprojektuotas Vilniaus rajono teritorijoje. Ši pataisyta išvada turi būti grąžinta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui kaip Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 41-10546 pagrindas.
Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei D. G.“ Nr. 2.4-01-3569 pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra buvusiame rėžiniame Pylimėlių kaime, Vilniuje, 0,0544 ha, o nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,6223 ha žemės bus atkurtos vėliau (III t. b. l. 69?71).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2006 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą dėl 0,3200 ha žemės ploto, į kurį liko atkurti nuosavybės teises, „perkėlimo“ į Vilniaus rajono teritoriją pagal jos vardu 2000 m. birželio 8 d. parengtą išvadą Nr. 10, tačiau 2006 m. gegužės 19 d. buvo parengta nauja išvada Nr. 01-2.12-169.
Komisija, įvertinusi tai, kad iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių grąžinta 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 buvo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimui Nr. 2.4-01-3569 priimti, padarė išvadą, kad gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajono teritorijoje už likusį grąžinti 0,32 ha žemės plotą pareiškėja gali tik pagal naujai 2006 m. gegužės 19 d. parengtą išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaime vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 38 punkto nuostatomis, 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10, joje padarius atitinkamus įrašus apie žemės sklypų, į kuriuos jau yra atkurtos nuosavybės teisės, dydžius ir vertę, kitus išvados duomenų pasikeitimus, tenkinant pareiškėjos 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 1 d. prašymus, turėjo būti perduota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Tačiau VAVA atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą bei 2006 m. gegužės 19 d. parengė naują išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai.
Paskelbus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, buvo patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, įtraukiant iki 2006 m. kovo 24 d. pateiktus prašymus. Pareiškėja turėjo būti įtraukta į pirmiau minėtą sąrašą, nes valią gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje pateikė 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 7 d. Tačiau dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su išvados patikslinimu ir jos perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nauja išvada buvo parengta tik 2006 m. gegužės 19 d., todėl D. G. į šiuos sąrašus nepateko ir prarado teisę gauti kitą lygiavertį žemės sklypą šiame projekto etape.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai, gavę pareiškėjos prašymą grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nesiėmė operatyvių veiksmų išnagrinėti jos 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 7 d. prašymų. Vilniaus apskrities viršininkui 2006 m. vasario 10 d. priėmus sprendimą Nr. 2.4-3569, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra Pylimėlių kaime, buvo aišku, į kokį žemės plotą nuosavybės teisės pareiškėjai dar nėra atkurtos, tačiau pareigūnai atsisakė patenkinti prašymus, o naują išvadą parengė tik 2006 m. gegužės 19 d., tokiais veiksmais pažeisdami Viešojo administravimo įstatyme numatytus prašymų nagrinėjimo bei toliau vilkina spręsti nuosavybės teisių atkūrimo D. G. klausimą.
Paskutinis Vilniaus apskrities viršininko sprendimas „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei D. G.“ buvo priimtas 2006 m. vasario 10 d. (III t. b. l. 69?71). Juo nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra buvusiame rėžiniame Pylimėlių kaime, Vilniuje, 0,0544 ha, o nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,6223 ha žemės bus atkurtos vėliau. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai liko neatkurtas 0,6223 ha žemės sklypo plotas.
Pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-212-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“ D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės, tačiau ši išvada iki šiol nėra realizuota, t. y. nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš išvados nėra aišku, kur tokio ploto žemės sklypas turi būti atkurtas, t. y. ar miesto, ar kaimo vietovėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja reikalauja VAVA grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169), tačiau nenurodo, kokiu pagrindu jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės būtent į tokio dydžio žemės sklypų plotus, kokie paskaičiavimai leidžia daryti tokią išvadą, kokiais teritorijų planavimo dokumentais tokio dydžio sklypai yra suformuoti.
Teismas konstatavo, kad VAVA neteisėtai vengia laiku ir tinkamai atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, klaidina pareiškėją, vilkina grąžinimo procesą daugiau kaip 18 metų, nors teismas 2005 metais buvo įpareigojęs atsakovę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai priklausančią žemės dalį, esančią Pylimėlių kaime, Vilniuje, todėl VAVA įpareigotina iš naujo perskaičiuoti žemės sklypų plotus (0,6223 ha, kaip paskutiniame sprendime dėl žemės grąžinimo), kurie grąžintini pareiškėjai D. G., taip pat iki galo grąžinti pareiškėjai visą priklausančią buvusio savininko K. Š. turėtą žemę Vilniaus mieste bei Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.271 straipsnių nuostatas, padarė išvadą, kad, sprendžiant pareiškėjos D. G. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, yra būtina nustatyti, ar jos nurodytas viešojo administravimo subjektas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, ir, ar pareiškėjai dėl to buvo padaryta neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad D. G. jau daugiau kaip 18 metų nėra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Pylimėlių kaime, Vilniuje, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas jau buvo pripažinęs atsakovo neteisėtus veiksmus dėl šio proceso vilkinimo, pareiškėjai padaryta dvasinė skriauda. Tokia žala atsirado Vilniaus apskrities viršininkui vilkinant žemės grąžinimo procesą. Būtent dėl šios institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, susiję su žemės sklypu, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Ji patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais. Pareiškėjai sukelti dvasiniai išgyvenimai iš esmės nėra nutrūkę ir bylos nagrinėjimo momentu. Pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bet šios teisės neturi galimybės realizuoti pilnai. Išgyvenimai ir toliau tęsiasi, nes nuosavybės teisės į pretenduojamą žemės sklypą nėra pilnai atkurtos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos aspektu nėra tiek svarbu, kad kliūtis į nuosavybės teisių atkūrimą, trukdanti nutraukti vidinį nerimą, pergyvenimą, iškilusi ne visiškai dėl atsakovo veiksmų. Reikšminga, ar apskrities viršininkas, siekdamas bent iš dalies kompensuoti besitęsiančius neigiamus emocinius padarinius, sukeltus dėl neteisėtų apskrities viršininko veiksmų atkuriant nuosavybės teises D. G., buvo itin aktyvus, ar apsiribojo tik patvarkymas ? atsakymas ? patvarkymas pozicija. O būtent pastaroji, sprendžiant iš surinktų įrodymų, ir buvo užimta. Nėra faktinių duomenų apie tai, kokių aktyvesnių veiksmų nei paprastai imtasi nutraukti dvasinį sukrėtimą, turint omenyje laiko tarpą nuo pirmo sprendimo priėmimo iki bylos nagrinėjimo teisme (išvadų parengimas, jų keitimas, įsakymai dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo parengimo datos, tai buvo atsakovės pareiga). Nėra pagrindo abejoti, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą turėjo įtakos D. G. sveikatos būklei, nes žmonės paprastai jautriau ir giliau reaguoja į negatyvaus pobūdžio faktus, susijusius su jais asmeniškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad „teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai tam, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose būtų įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos bei terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala“ (Administracinė byla Nr. A14-1625/2005).
Teismas konstatavo, kad pareiškėja D. G. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teismas pažymėjo, kad dėl neteisėto Institucijos (VAVA) neveikimo, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Įvertinus pareiškėjai padarytos žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), teismas padarė išvadą, kad reikalaujama pinigų suma (10 000 Lt) yra akivaizdžiai per didelė. Po teismo sprendimo, atsakovas iš dalies įvykdė jai priskirtus veiksmus, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pilnai pasibaigęs, Teismas, įvertinęs nagrinėjamą situaciją, skundo argumentus dėl patirtų išgyvenimų, nepatogumų, nežinomybės, neužtikrinimo, prarastu pasitikėjimu valstybe, jos valdžios institucijomis ir teisingumu, konstatavo, kad D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VAVA, priteisiama 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
1. Vilniaus apskrities 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimą yra visiškai realizuota, kadangi už visą šioje išvadoje nurodytą minėto buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 pilietei buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr.10 yra pataisyta, tenkinant pareiškėjos valią.
2. Teismas nevertino aplinkybės, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569 ir 2005 m. birželio 17 d. Nr. 2.4-01-3170 yra priimti dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste ir minėtų sprendimų 6 punkte nurodomas neatkurtos žemės likutis yra miesto teritorijoje, o Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 pilietei buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, už 0,2420 ha žemės turėtos iki nacionalizacijos mieste. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu pareiškėjai būtų už 0,2420 ha mieste suteiktas 0,5124 ha žemės sklypas kaime.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas neatsižvelgė į 2001 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu įvykdytą nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai, įpareigodamas atkurti nuosavybės teises į 0,6223 ha pažeidė kitų pretendentų į K. Š. valdytą iki nacionalizacijos žemę, teises, nes jiems tenkanti dalis bus nepagrįstai sumažinta. 2006 m. gegužės 19 d. buvo parengta išvada Nr.01-212-169 dėl lygiaverčio žemės sklypo D. G. perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje už likusios atkurti 0,3200 ha žemės ploto dalį.
4. Išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai realizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos 10 straipsnyje nurodytu eiliškumu, o pareiškėja pati inicijavo 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr.10 grąžinimą į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Pareiškėja turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už likusį grąžinti 0,3200 ha žemės plotą tik pagal 2006 m. birželio 19 d. parengtą išvadą Nr. 01-2.12-169.
5. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio l dalimi žala būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėja. Be to, žala turi būti reali, o ne tikėtina (CK 6.249 str. komentaras). Pareiškėja neįrodė realios žalos fakto buvimo.
6. Abstraktūs teiginiai negali būti pagrindas priteisti moralinė žalą. Pareiškėja neįrodė, kad nagrinėjamu atveju įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo prievolę atsakovui, o teismas to nenustatė. Pareiškėja neįrodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, vertinamą pinigais. Pareiškėjos nurodomi dvasiniai išgyvenimai negali būti pripažįstami pasekmėmis, užtraukiančiomis neturtinės žalos atlyginimo pinigais prievolės. Duomenų apie tai, kad atsakovo veiksmai pakenkė pareiškėjos fizinei būklei, nebuvo pateikta. Jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, neigiamo poveikio pareiškėjai masto, intensyvumo, pobūdžio, laipsnio, pareiškėja nepateikė. Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbūs įrodomieji faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
7. Pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tuo siekdama apginti savo pažeistą teisę, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad VAVA neteisėtai vengia laiku ir tinkamai atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, klaidina pareiškėją, vilkina grąžinimo procesą daugiau kaip 18 metų, nors teismas dar 2005 metais buvo įpareigojęs VAVA priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai priklausančią žemės dalį, esančią Pylimėlių kaime, Vilniuje.
Pažymėjo, kad nepagrįstas VAVA argumentas, jog liko neatkurtos nuosavybės teisės tik į 0,2420 ha.
Pareiškėja taip pat sutinka su teismo išvadomis dėl neturtinės žalos atlygimo.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė apeliacinio skundo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neteisėtai vengia laiku ir tinkamai atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, klaidina pareiškėją, vilkina grąžinimo procesą daugiau kaip 18 metų, nors teismas 2005 metais buvo įpareigojęs atsakovę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai priklausančią žemės dalį, esančią Pylimėlių kaime, Vilniuje, todėl VAVA įpareigotina iš naujo perskaičiuoti žemės sklypų plotus, kurie grąžintini pareiškėjai D. G., taip pat iki galo grąžinti pareiškėjai visą priklausančią buvusio savininko K. Š. turėtą žemę Vilniaus mieste bei Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.
Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėja D. G. patyrė neturtinę žalą, todėl jos naudai priteisė 2000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.).
Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta remiantis nustatytomis procedūromis. Pareiškėja skundžia atitinkamos procedūros neatlikimą, tai yra atsisakymą suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Tokiu būdu ginčas yra kilęs iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokiems ginčams yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ Pagal šios Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, nustatyta, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų“. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai).
Pareiškėjos skundo turinys bei bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kelią ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas išvadas: 2000 m. birželio 8 d. Nr. 10 ir 2006 m. gegužės 19 d. Nr. 01-2.12-169. Dėl šių išvadų vykdymo pareiškėja teikė skundus Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir 2007 m. rugsėjo 27 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 67, 1 tomas). Nacionalinė žemės tarnyba skundą išnagrinėjo 2007 m. spalio 29 d. ir atsakymą išsiuntė pareiškėjai (b. l. 68-70, 1 tomas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėja skundą administraciniam teismui pateikė 2008 m. gruodžio 15 d., tai yra vėliau nei po 20 dienų skaičiuojant terminą nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 29 d. atsakymo pareiškėjai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.
Būtina aiškintis kada pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 29 d. atsakymą ir paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus jo padavimo terminą pareiškėjai būtina išaiškinti jos teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo (ABTĮ 10 straipsnis), nes skundo padavimo termino praleidimas yra pagrindas bylai nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pirmosios instancijos teismas šios teisės pareiškėjai neišaiškino ir priėmė sprendimą, neįvertinęs termino praleidimo aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas pilna apimtimi bei byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Remiantis šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.