- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1-144-446/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23311-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- Ž. Š.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.2.11Nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 str. 6 d. ir kt. str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2021 m. liepos 12 d. apie 18 val. 30 min (duomenys neskelbtini), A. P. gyvenamo namo kieme tyčia vieną kartą kumščiu sudavė Ž. Š. į rankos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. liepos 12 d. į A. P. namus atvyko geranoriškai nusiteikęs, pasveikinti dukters R. gimtadienio proga. Prieš atvykdamas susisiekė su dukra telefonu, dukra pasakė, kad jam mama leis 10 min pabendrauti su ja, pasveikti su gimtadieniu. Įvažiavęs į kiemą jis įjungė garsinį signalą, norėdamas atkreipti vaikų dėmesį, kad jis atvažiavo pasveikinti R.. Jis neketino konfliktuoti. Konfliktas tarp jo ir Ž. Š. buvo kilęs prieš dvi dienas, kai jis atvyko į buvusius savo namus susirinkti daiktų. Kaip įrodymą dėl kilusio konflikto policijos pareigūnams Ž. Š. pateikė vaizdo įrašą, darytą automobilio vaizdo registratoriaus. Įvažiavęs į kiemą jis matė Ž. Š. automobilį, pastatytą priekiu į įvažiavimą, matė jame degančią mėlynos spalvos lemputę, suprato, kad vaizdo registratorius įjungtas, jo įrašai gali būti panaudoti prieš jį. Jam išlipus iš automobilio, kuriuo jis atvažiavo, į kiemą išėjo A., kuri stovėdama ant laiptų, liepė jam dingti iš kiemo. Iš už namo, jam iš dešinės, atbėgo Ž. Š. ir jam net nespėjus prie jo prieiti, jam stovint ties automobilio, kuriuo jis atvažiavo, priekiniu vairuotojo pusės žibintu, Ž. Š., pribėgęs prie jo automobilio, sustojęs ties priekinės dešinės pusės galinio matymo veidrodėliu, šaukdamas, kad jis važiuotų iš čia, papurškė jam į akis dujų. Jis net nebuvo pasisukęs eiti į kurią nors pusę, išlipęs iš automobilio tiesiog paėjęs prie automobilio priekio, kai akyse pajautė dujų pliūpsnį. Tarp jo ir Ž. Š. kontakto nebuvo, juos skyrė automobilis. Jis susiėmė rankomis veidą ir išbėgo iš kiemo. Dukrai dovaną buvo padėjęs į bagažinę, jos iš karto nepaėmė, norėjo padaryti dukrai staigmeną, nes prie dovanos buvo pririšęs įvairiaspalvių balionų, atidarius bagažinę, balionai turėjo išsiveržti iš bagažinės, tuo ketino nustebinti dukrą. Jis įsitikinęs, kad Ž. Š. istoriją apie suduotą smūgį išgalvojo, norėdamas jam pakenkti, atkeršyti už tai, kad buvo nuteistas už jo brolio A. B. sužalojimą, dėl ko neteko teisės būti policijos rėmėju, medžiotoju. Dėl priešiško Ž. Š. nusiteikimo nuolatos kyla konfliktai įvairiose situacijose, jam bendraujant su vaikais, sprendžiant įvairius klausimus su buvusia drauge A. P., su kuria šiuo metu gyvena Ž. Š..
Nukentėjusysis Ž. Š. parodė, kad kaltinamasis D. B. yra jo pusbrolis, nors jie iki įvykio nebuvo susipykę, tačiau santykiai jų konfliktiški. Jis šiuo metu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su A. P. – buvusia D. B. gyvenimo drauge, su kuria D. B. yra susilaukęs dviejų vaikų. D. B. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, dėl ko kyla nuolatiniai konfliktai. Dieną prieš įvykį, dėl kurio iškelta baudžiamoji byla, jis buvo priverstas kviesti policiją, nes D. B. išsivežė sūnų, kurį jis tuo metu prižiūrėjo. Taip pat įvyko konfliktas, kai D. B. buvo atvykęs į namą, kurį pardavė A. P., grasino jam susidorojimu, todėl jis įsigijo dujų balionėlį. 2021 m. liepos 12 d. jo draugei A. P. priklausančioje sodyboje vyko A. ir D. B. dukters R. gimtadienio šventė, kurią organizavo jis ir vaikų mama. Vakare, susirinkus svečiams, jis buvo už namo. Jis buvo ties namo kampu, kai į kiemą agresyviai, įjungęs garsinį automobilio signalą, įvažiavo D. B.. Tuo metu A. P. buvo namo viduje, per langą jis matė, kaip A. davė nurodymą, modama ranka, D. B. važiuoti iš čia, jis taip pat reikalavo išvažiuoti. D. B. nepakluso, išlipo iš automobilio. A. P. išėjo į kiemą, stovėdama ant laiptų pareikalavo, kad D. B. išvažiuotų iš jos kiemo, jis taip pat pakartojo savo reikalavimą išvažiuoti D. B. iš kiemo. D. B. jų nurodymų nepaisė, pro mašinos priekį priėjo prie jo, pasakęs, kad darysiąs ką nori, kumščiu trenkė jam į dešinės rankos žasto sritį, jis pajuto skausmą. Tuo metu A. P. stovėjo šalia jo. Po smūgio jis atsitraukė per gerą žingsnį nuo D. B.. Kai D. B. užsimojo ranka, jis balionėliu, kurį turėjo kelnių kišenėje, papurškė D. B. dujų į akis, nes buvo įsitikinęs, kad D. B., užsimojęs dar kartą jam trenks. Papurškus dujų, D. B. iš kiemo išbėgo. Jis liepė A. iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Medikai jam buvo reikalingi, kad apžiūrėtų sumuštą jo ranką. Jis jautė skausmą iš karto po smūgio, po dviejų dienų atsirado kraujosruva sumušimo vietoje, jam skaudėjo, negalėjo pakelti rankos, todėl buvo nedarbingas. Už patirtą skausmą, išgąstį, šventės sugadinimą prašo iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis D. B. – buvęs jos sugyventinis, jos dviejų vaikų tėvas. Santykiai konfliktiški, nes jiems nepavyko geruoju susitarti dėl bendravimo su vaikais, bendrai užgyvento turto pasidalinimo, bylinėjosi teisme. D. B. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. 2021 m. liepos 12 d. vyko jų dukters R. gimtadienio šventė jos iš D. B. atpirktoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. 30 min į kiemą agresyviai įvažiavo D. B., signalizuodamas garsiniu signalu. Tuo metu ji virtuvėje vėrė šašlykus, per langą mojo D. B. važiuoti atgal. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, šį dukters gimtadienį su vaikais jai buvo skirta švęsti, be to pagal iš anksto suderintą grafiką vaikai atostogų metu iki liepos 16 dienos turėjo būti su ja, ne su tėčiu. D. B. gerai buvo žinoma, kad jis nelaukiamas ir negeidaujamas dukters gimtadienio šventėje. Ji žinojo, kad liepos 12 d. D. B. skambino dukrai, jie kalbėjosi, dukra jai pasakė, kad tėtis, jei turės laiko, atvažiuos jos pasveikinti, tačiau kada konkrečiai, ji nežinojo. D. B. apie tai, kad jis atvyks pasveikinti dukters, jos neinformavo. Kadangi D. B. nepaisė jos rankos mostų per langą, pamačiusi, kad jis lipa iš automobilio, ji išėjo į kiemą. Stovėdama ant laiptų liepė jam važiuoti iš kiemo, pasakė, kad ji jam neleidžia čia būti. D. B., praėjės pro ją, stovinčią ant laiptų, priėjo prie Ž. Š.. Ž. Š. liepė D. važiuoti lauk, D. atsakęs, kad darys, ką nori, savo dešine ranka trenkė Ž. į ranką. Tuo metu ji įėjo į namo vidų ieškoti mobiliojo ryšio telefono, kaip Ž. Š. papurškė dujų D. į akis, nematė. Kai su telefonu išėjo į lauką, D. B. buvo kiemo viduryje, ėjo link išėjimo iš kiemo. Po suduoto smūgio Ž. nenugriuvo, kad skauda sumušta ranka, jai sakė pats Ž., vėliau matė kraujosruvą ant rankos. Ž. Š. liepė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, ką ji ir padarė. D. B. dukrą gimtadienio proga pasveikino, kai jau buvo atvykę pareigūnai, kurie jam tai leido daryti.
Liudytoja D. P. M. parodė, kad ji yra A. P. sesuo, susipykusi su D. B.. 2021 m. liepos 12 d. dalyvavo R. gimtadienyje. Būdama su vaikais už namo, išgirdo automobilio garsinį signalą, nematė, kas atvažiavo, tačiau suprato, kad tai D. B., nes jis mėgsta pasirodyti įspūdingai. Pokalbio tarp A. ir D. negirdėjo, konflikto tarp D. ir Ž. nematė. Po kurio laiko prie jos ir jos sutuoktinio priėjęs Ž. Š. paaiškino, kad laukia atvažiuojančios policijos, nes D. B. sudavė jam į ranką. Ji Ž. Š. rankos neapžiūrėjo, sumušimo žymių nematė.
Liudytoja R. R. parodė, kad A. P. kvietimu kartu su savo vaiku dalyvavo A. dukters gimtadienio šventėje, į kurią atvyko apie 18 val. Po kurio laiko, būdama tualete, kuris yra namo viduje, girdėjo į kiemą įvažiuojančio automobilio garsinį signalą. Girdėjo A. šaukiant, ko atvažiavai, tau negalima. Girdėjo kažkokį šurmulį, tačiau, kas vyko nematė. Išėjusi iš namo, matė D., stovintį gatvėje už kiemo ribų. Po kurio laiko A. pasakė, kad D. B. susipyko su Ž. Š.. Vėliau buvo priėjęs Ž. Š., kuris skundėsi, kad jam skauda ranką, matė ant rankos paraudimą, apie panaudotą dujų balionėlį Ž. Š. nepasakojo.
Liudytoja V. J. parodė, kad ji dalyvavo savo draugės A. dukters R. gimtadienio šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad į kiemą įvažiavo automobilis ir signalizavo garsiniu signalu. Kažkas iš svečių pasakė, kad atvažiavo D.. Pokalbio tarp A. ir D. negirdėjo, jokio konflikto nematė. Po 15 minučių atėjo Ž. Š., matė, kaip jis trynė savo ranką, girdėjo, kaip kitiems svečiams sakė, kad jam sudavė D.. Ji su Ž. Š. apie konfliktą nekalbėjo, Ž. Š. jai skausmu nesiskundė, Ž. Š. rankos neapžiūrėjo. Vėliau iš A. pasakojimų ji sužinojo, kad D. sudavė Ž. į ranką, Ž. panaudojo dujas.
Liudytoja A. U. parodė, kad į bendradarbės A. P. dukters R. gimtadienio šventę ji atvyko 19 val., matė gatvėje vaikštantį D. B.. Jokio konflikto nematė, su Ž. Š. nesikalbėjo. Girdėjo, kaip Ž. Š. kalbėjosi su kitais svečiais, skundėsi, kad jam skauda ranką.
Iš policijos duomenų bazės informacijos (1 t., b. l. 5) matyti, kad 2021 m. liepos 12 d. 18 val. 31 min bendrajam pagalbos centrui paskambinusi A. P. pranešė, kad agresyvus jos buvęs sugyventinis puolė muštis rankomis, sugyventinis papurškė dujų į akis pranešėjos draugui, graužia akis. Po šio pranešimo į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba.
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 32-33) nurodyta, kad įvykio vietoje naudota tarnybinio automobilio vaizdo įrašymo kamera ir „Body“ kamera.
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų (2 t., b. l. 2-3) matyti, kad greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvyko 2021 m. liepos 12 d. 18 val. 51 min, dėl užpuolimo apžiūrėtas Ž. Š., diagnozuotas paraudimas dešinio žasto srityje, nustatyta diagnozė rankos sumušimas, lygis nepatikslintas.
VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro informacijoje (1 t., b. l. 46), ambulatorinio apsilankymo aprašymuose (2 t., b. l. 4, 5) nurodyta, kad Ž. Š. pas šeimos gydytoją atvyko 2021 m. liepos 13 d., jo teigimu, liepos 12 d. namuose užpuolė pažįstami asmenys, trenkė į dešinę ranką, jaučia skausmą, skauda rankos judesių metu. Šeimos gydytoja nurodė, kad hematomos nėra. Ligonį apžiūrėjęs chirurgas nurodė, kad sumušimo žymių nematyti. Kadangi pacientas skundėsi rankos skausmu, skaudėjo dirbant fizinį darbą, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nustatyta diagnozė: peties ir žasto paviršinis sužalojimas, nepatikslintas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 43) nurodyta, kad Ž. Š. kūne sužalojimų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėti įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) - policijos pareigūnų 2021 m. liepos 12 d. daryti vaizdo įrašai, patalpinti CD laikmenoje. Įrašuose ant nukentėjusiojo dešinės rankos smūgio požymių nematyti.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-492/2013, 2K-232/2014 ir kt.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).
Šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių D. B. kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme ištirtų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išadai, kad kaltinamasis D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – sudavė smūgį nukentėjusiajam Ž. Š. į dešinę ranką, dėl ko nukentėjusysis būtų patyręs skausmą.
Iš visumos apkaustų liudytojų parodymų sprendžiama, kad konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, be konflikte dalyvavusių asmenų galėjo matyti tik liudytoja A. P., kitos liudytojos teisme patvirtino, kad apie suduotą smūgį ir sukeltą skausmą Ž. Š. jos žino iš paties nukentėjusiojo žodžių ir A. P. pasakojimo. Tačiau tiek nukentėjusiojo Ž. Š., tiek A. P. santykiai su kaltinamuoju D. B. yra konfliktiški, kas pagrįstai leidžia manyti, kad Ž. Š. ir A. P. siekia pakenkti D. B., jį apkalba.
A. P. – buvusi D. B. draugė, jo vaikų motina, su kuria šiuo metu gyvena ir veda bendrą ūkį Ž. Š.. A. P. ir D. B. nesantaiką patvirtina bylos teisme. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal A. P. ieškinį D. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir D. B. priešieškinį A. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo. 2021 m. buvo nagrinėjamas A. P. skundas, kuriuo ji skundė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo D. B. atžvilgiu, byla buvo pradėta pagal A. P. pareiškimą dėl savavališko vaiko paėmimo iš jos namų. A. P. priešiškumą D. B. atžvilgiu rodo ir tai, kad vos jam įvažiavus į kiemą, ji liepė jam važiuoti atgal, nors jai buvo žinoma, kad vaikų tėvas ketina pasveikinti dukrą gimtadienio proga. D. B. nėra uždrausta matytis ir bendrauti su vaikais, todėl vaikų motina galėjo ir privalėjo suteikti galimybę tėvui pasveikinti dukrą, o ne siekti sukelti konfliktą. Teisme liudytoja apklausta A. P. tvirtino, kad ji matė, kaip D. B. sudavė į ranką jos draugui Ž. Š.. Tačiau iš vaizdo kamerų įrašų matyti, kad policijos pareigūnei, atvykusiai į įvykio vietą, aiškinantis įvykio aplinkybes, uždavus klausimą, kodėl buvo purškiamos dujos, A. P. pareigūnei nurodė, kad „jis į ranką ar stūmė, ar kaip, tai nežinau, sakė, kad paraudę biški“, kas leidžia manyti, kad smūgio sudavimo ji nematė. Tokie A. P. parodymai ne tik kelia abejonių dėl parodymų patikimumo, bet ir rodo jos neobjektyvumą.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimo bausme už D. B. broliui A. B. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą - apatinio žandikaulio lūžį, iš Ž. Š. A. B. priteista turtinė ir neturtinė žala, advokato atstovavimo išlaidos. Nors teisme nukentėjusysis tvirtino, kad jis asmeniškai nėra susipykęs su kaltinamuoju D. B., tačiau jo elgesys rodo itin didelį priešiškumą kaltinamajam, siekimą jį apkaltinti. Nukentėjusiajam buvo žinoma, kad D. B. jo draugės A. P. vaikų tėvas, neabejotina, kad žinojo apie tėvo ketinimus pasveikinti dukrą gimtadienio proga, todėl jo kišimasis į tėvo ir vaikų bendravimą, draudimas tėvui pasveikinti dukrą yra nepateisinamas. Ž. Š. atvyko į nepilnamečio vaiko šventę, kurioje dalyvavo ne vienas vaikas, tačiau su savimi turėjo dujų balionėlį, nepaisant to, kad tokia priemonė, atsitiktinai patekusi vaikams į rankas, gali sukelti sveikatos sutrikdymų. Dujų balionėlio turėjimas su savimi rodo, kad Ž. Š. iš anksto buvo apgalvojęs veiksmų planą, pasirengęs aktyviai veikti prieš kaltinamąjį. Nukentėjusiojo elgesys sudaro netikrumo įspūdį, kelia abejonių dėl jam sukelto fizinio skausmo. Jo elgesys nėra būdingas įprastam, nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusiam, patyrusiam itin didelį skausmą (kaip jis nurodė, 6 balai iš 10) žmogaus elgesiui – po jo nurodyto smūgio ta pačia ranka jis griebėsi dujų balionėlio, juo papurškė į akis kaltinamajam, atvykus pareigūnams į įvykio vietą laisvai mosikuodamas abiem rankomis aiškino įvykio aplinkybes (matyti vaizdo įrašuose). Itin perdėtas demonstravimas svečiams, atvykusiems į mažamečio vaiko šventę, patirtą skausmą – pasakojimas apie suduotą smūgį, skaudančią ranką, nuslepiant faktą apie jo paties panaudotas dujas, pagrįstai leidžia manyti, kad taip elgdamasis Ž. Š. siekė paskleisti savo norimą informaciją, užsitikrinti kuo daugiau asmenų, galinčių patvirtinti jo versiją. Pažymėtina ir tai, kad greitoji medicinos pagalba kviečiama tuo atveju, kai būtina suteikti skubią medicininę pagalbą. Nukentėjusiojo Ž. Š. reikalavimas kviesti greitąją medicinos pagalbą, kaip jis nurodė, tikslu apžiūrėti jo sumuštą ranką, nesant jokių sužalojimų, kraujavimo, rodo nukentėjusiojo norą visais įmanomais būdais pagrįsti savo įvykio versiją, bet jokiu būdu nepatvirtina, kad medikų pagalba jam buvo būtina.
Be to, tarp nukentėjusiojo Ž. Š. ir liudytos A. P. parodymų taip pat yra ir prieštaravimų. Nukentėjusysis tvirtino, kad smūgio sudavimo metu A. stovėjo šalia jo, A. P. parodė, kad D. B. praėjo pro ją nieko nepaskęs, ji stovėjusi ant laiptų, kai D. B., priėjęs prie Ž., jam sudavė.
Jokiais įrodymais smūgio požymių ant nukentėjusiojo Ž. Š. rankos neužfiksuota. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė paraudimą jo dešinio žasto srityje, tačiau požymių, kurie patvirtintų paraudimo atsiradimą nuo smūgio, nenurodė. Iš šeimos gydytojo ir chirurgo įrašų matyti, kad jokie požymiai, kurie patvirtintų kad buvęs smūginis kontaktas, ant Ž. Š. rankos sekančią dieną po įvykio nebuvo matomi, nedarbingumo pažymėjimas išduotas remiantis tik subjektyviais, kliniškai nepatvirtintais paties nukentėjusiojo nusiskundimais skausmu. Policijos pareigūnų darytose vaizdo įrašuose stebint nukentėjusiojo elgseną, judesius, nesusidaro įspūdis, kad jam dešinė ranka skausminga, nes jis vienodai mosikuoja abiem rankomis, pasakodamas įvykio aplinkybes rodo dešine ranka. Nukentėjusiojo Ž. Š. nurodytoje vietoje – dešinėje rankoje žemiau peties, ties ta vieta, kur baigiasi jo vilkėtų marškinėlių rankovė, esantis paraudimas būdingas saulės įdegiui, tokie paraudimai vaizdo kamerų darytuose įrašuose matomi ir kitose vietose ant jo rankų.
Aptartų aplinkybių visuma kelia abejonių dėl nukentėjusiojo ir liudytojos A. P. parodymų patikimumo, rodo jų neobjektyvumą, norą dėl susidariusios situacijos apkaltinti buvusį A. P. draugą D. B.. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo pateiktą įvykio versiją, negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Esant abejonių dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir dėl atskirų įrodymų (nukentėjusiojo ir liudytojos A. P. parodymų) patikimumo, kurių neįmanoma pašalinti, vadovaujantis in dubio pro reo principu, teismui kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl kaltinamasis D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis). Įrodymų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Kadangi kaltinamasis D. B. išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys (2 t., b. l. 77-79) paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
D. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Ž. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.